Laimė, meilė ir rojus prie Afrikos krantų
Didžiajai kelionei”, apie kurią seniai svajojau, visąlaik pritrūkdavo laiko ir ryžto. 18-os pirmąkart išvažiavau padirbėti į Graikiją, tačiau jau po poros savaičių gimtinės ilgesys parvijo namo. Ketverius metus dirbau vyr.finansininku bendroje Lietuvos – Vokietijos įmonėje, o prieš išvažiuodamas – vienoje Vilniaus “Interneto” kavinėje (ten, beje, dar turėtų gyventi mano numylėtinis roplys varanas – dabar jau bus apie metro ilgio). Tačiau 26-erių man viskas atsipyko. Lietuvoje buvo ekonominė krizė, o aš įsivėliau į nelabai švarius reikalus (nenoriu net prisiminti). Morališkai išsekau ir viskuo nusivyliau, todėl svajojau dingti kuo greičiau ir kuo toliau. Niekas per daug neatkalbinėjo – mama seniai mirusi, o draugai išsibarstę po visą pasaulį.”