|

Laimė, meilė ir rojus prie Afrikos krantų

Didžiajai kelionei”, apie kurią seniai svajojau, visąlaik pritrūkdavo laiko ir ryžto. 18-os pirmąkart išvažiavau padirbėti į Graikiją, tačiau jau po poros savaičių gimtinės ilgesys parvijo namo. Ketverius metus dirbau vyr.finansininku bendroje Lietuvos – Vokietijos įmonėje, o prieš išvažiuodamas – vienoje Vilniaus “Interneto” kavinėje (ten, beje, dar turėtų gyventi mano numylėtinis roplys varanas – dabar jau bus apie metro ilgio). Tačiau 26-erių man viskas atsipyko. Lietuvoje buvo ekonominė krizė, o aš įsivėliau į nelabai švarius reikalus (nenoriu net prisiminti). Morališkai išsekau ir viskuo nusivyliau, todėl svajojau dingti kuo greičiau ir kuo toliau. Niekas per daug neatkalbinėjo – mama seniai mirusi, o draugai išsibarstę po visą pasaulį.”

Kas tai yra Individualiosios psichologijos institutas?
| | |

Kas tai yra Individualiosios psichologijos institutas?

Individualiosios psichologijos institutas yra viešoji mokymo įstaiga, kurios tikslas – paruošti šios psichologijos srities konsultantus. IPI Lietuvoje įkurtas tik 2000 m. pradžioje, tuo tarpu daugelyje pasaulio šalių analogiški institutai veikia jau seniai. Pirmąjį A.Adlerio institutą įkūrė jo mokinys ir pasekėjas Rudolfas Dreikursas Čikagoje. IPI siūlo nuoseklų kelerių metų trukmės mokymą įvairių sričių specialistams – pedagogams, medikams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir kt., kurie galės savarankiškai konsultuoti bei taikyti psichologijos žinias savo tiesioginiame darbe.

| | |

Apie A.Adlerį

Alfredas Adleris (1870-1937) – vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau – psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A.Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija.

Kas tai yra individualioji psichologija?
| | |

Kas tai yra individualioji psichologija?

Vientisa – pagrindinė tema – gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir “veda” žmogų per visą gyvenimą. Gyvenimo stilius – tai kiekvieno iš mūsų individualus būdas įveikti problemas, eiti į sėkmę, tai judėjimo per gyvenimą dėsnis. Gyvenimo stilių galime išskaityti bendravimo manieroje, sapnuose, pasirinktoje profesijoje, prisiminimuose, meilės santykiuose ir t.t. Draugiška – teigia žmonių lygiavertiškumą. Žmogui įgimtas bendrumo jausmas – noras būti su kitais, noras būti jiems reikalingu, naudingu. Tada pats asmuo jaučiasi vertingas. Rūpintis aplinkiniais, bendradarbiauti yra natūralus sveiko žmogaus poreikis. Geriausiai kiekvienas mes jaučiamės lygiavertiškuose santykiuose. Bendravimo problemos kyla, kai įsiveliame į kovą siekdami įrodyti savo pranašumą.

| |

Rinktis nėra iš ko?

Gyvename langų apsuptyje. “Windows” – kiekviename kompiuteryje. Turbūt kiekvienas, didelis ar mažas, žino, kad laiškus reikia rašyti “Vordu”, skaičiukus skaičiuoti moka “Ekselis”, o po internetą vaikštoma su “Eksploreriu”. Ir kiekvienam yra savaime suprantama, kad kompiuteris anksčiau ar vėliau “pakimba” arba “nulūžta”, failai kartais dingsta, programos ne visada pasileidžia. Asmeniniams kompiuteriams skirtos “Windows” versijos niekada nepasižymėjo stabilumu, bet ką jau padarysi… Rinktis juk nėra iš ko. Ilgą laiką buvo galima guostis dar ir tuo, kad programos nieko nekainuoja. Bet dabar, kai BSA ir Co. pradėjo grąsinti baudomis ir teismais ir kai paaiškėjo, jog “Windows” su “Office” programomis kainuoja bemaž tiek pat, kiek vidutinis tautietis uždirba per ištisus du mėnesius – nori nenori tenka apsižvalgyti ir paieškoti alternatyvų.

| | |

Kuo “Linux” skiriasi nuo “Langų”?

“Linux” galima palyginti su dideliu kibiru “Lego” kaladėlių, iš kurių pasistengus galima susikonstruoti beveik bet ką. Tokiu atveju “Windows” būtų graži žaislinė mašina, kuria galima džiaugtis iš karto, vos išėmus iš dėžutės. Bet kai ji nusibos – iš jos nepasidarysi laivo ar lėktuvo. Be abejo, viskas yra ne taip paprasta, bet šiame palyginime yra daug tiesos. Modernūs “Linux” paketai jau gerokai palengvino sistemos įdiegimą, suderinimą ir valdymą, bet sudėtingesniems sprendimams vis dar reikia gana daug išmanymo, laiko ir kantrybės. Internete galima rasti didžią galybę įvairiausiems “Linux” sprendimams skirtos informacijos, bet šie aprašymai dažniausiai yra skirti specialistams, ir naujokams susigaudyti bus sunkoka. Kita vertus, “perkandus” sistemą, galimybės yra beveik neribotos. “Windows” daug ką supaprastina, bet kartu ir įkiša vartotoją į gerokai siauresnius rėmus.

| | |

“Linux” serveryje

“Linux”, kaip ir kitos “Unix” versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti “Microsoft”. Daugelis patyrusių “Windows NT” administratorių kartą per 1-2 savaites netgi tyčia perkrauna savo serverius, taip bandydami išvengti neplanuotų sustojimų. Teigiama, jog “Windows 2000” sistemos dirba stabiliau, bet ir joms iki “Unix/Linux” dar toli. 200 parų ar ir visi metai be sustojimo čia yra įprastas reiškinys. Visą “Linux” sistemą perkrauti yra būtina tik keičiant patį sistemos branduolį. Visais kitais atvejais (pav., pakeitus tinklo parametrus, įdiegus naują tvarkyklę ar kitą kokios nors programos versiją) pakanka iš naujo startuoti tik su tuo tiesiogiai susijusius procesus, o tai užtrunka daugių daugiausia porą sekundžių.

| | |

“Linux” asmeniniame kompiuteryje

Kad ir kaip besistengtumėte taupyti vietą savo kompiuterio kietajame diske – po standartinio “Linux” paketo įdiegimo čia bus įrašyta ne mažiau kaip keliasdešimt tokių programų, kurių Jums tikrai niekuomet neprireiks. Daugelis eilinių sistemos vartotojų nė neįtars, kad jie gali naudotis net keliais skirtingais teksto ir dvejetainių failų redaktoriais, įvairiausiomis terminalinėmis programomis ir programavimo įrankiais, WWW, FTP, DNS ir DHCP serveriais bei sunkiai suprantamais tinklo protokolo valdymo įrankiais. Net ir užkietėjusiems “Linux” fanatikams reikia tik dalies šių programų, o ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius. Gal tai ir nėra blogai, bet atkalus “Linux” firmų siekimas tiesiog palaidoti “Linux” vartotojus po didžiule skirtingų programų krūva nepaliauja stebinti.

| | |

Kas yra tas “Linux”?

Jeigu jau kalbėti tiksliai, tai “Linux” – tai tik gana mažas “Unix” genties operacinės sistemos branduolys, leidžiantis kompiuteriui naudotis atmintimi ir kitais resursais, bendrauti su įvairiais vidiniais ir išoriniais įrenginiais, paleidinėti bei valdyti kitas programas. Įdiegtos “Linux” sistemos branduolys (angl. “kernel”) diske užima mažiau nei vieną megabaitą. Visa kita (įskaitanti net ir tekstinius bei grafinius apvalkalus) yra tik papildomos programos, kurios sistemos darbui nėra būtinos. Nepaisant to, toliau tekste bendru “Linux” terminu bus vadinama pačios operacinės sistemos (jos branduolio) bei joje veikiančių programų visuma.

Truputis istorijos apie Linux operacinę sistemą
| | |

Truputis istorijos apie Linux operacinę sistemą

1991 metais Helsinkio Universiteto paskutinio kurso studentas Linusas Torvaldsas(Linus Torvalds) įsigijo naujutėlį IBM 80386 PC. Nusivylęs kompiuteryje buvusia operacine sistema, jis nusprendė vietoje jos paleisti UNIX’o sistemą. Tačiau UNIX’o sistema buvo per brangi todėl Linusas su talentingų programuotojų komanda nusprendė imtis sunkaus uždavinio sukurti naują UNIX’o sistemos versiją. Jie sukūrė operacinės sistemos branduolį (kernel) ir pavadino jį Linux’u. Vienas iš svarbiausių Linuso Torvaldso sprendimų pirmosiomis Linux’o sistemos branduolio kūrimo dienomis buvo visiems laisvai naudotis, sistemos pradiniais tekstais (source code). Kelios organizacijos sukaupė daug nemokamai platinamos programinės įrangos, kurią buvo galima rasti nemokamai platinamos programinės įrangos fonde (Free Software Foundation) bei kitose vietose, sujungė ją su Linux’o branduoliu ir sugalvojo kaip visa tai įdiegti į kompiuterį. Visas šis procesas vadinamas programinio paketo kūrimu (creating distribution).