Terminai atvirojo teksto ir nemokama programinė įranga dažnai maišomi, tačiau reiškia ne tuos pačius dalykus. Bendrai paėmus nemokama įranga yra tokia įranga, kuri platinama nemokamai, už jos naudojimą nereikia mokėti jokio mokesčio, tačiau išeities tekstas ne visada yra skelbiamas. Vartotojas gauna juodą dėžę, kuria turi pasitikėti arba ne. Atvirojo teksto programos platinamos nemokamai, tačiau kartu su išeities tekstais. Visas atvirojo teksto programinės įrangos judėjimas paremtas idėja, kad programos kuriamos neslepiant juose realizuojamų algoritmų bei metodų ir pačiame kūrimo procese gali dalyvauti visi norintys.

Atvirojo teksto programinės įrangos licencija negali apriboti programinio produkto pardavimo ar platinimo kaip komponento įeinančio į paketą, kuris surinktas iš įvairių šaltinių. Licencija negali reikalauti autorinio honoraro ar užmokesčio už tokį platinimą.

Programinės įrangos išeities tekstas turi būti laisvai prieinamas. Todėl turi būti platinamas ne tik sukompiliuotas kodas, tačiau ir patys išeities tekstai. Jei į programinės įrangos paketą neįeina išeities tekstai, tai turi būti aprašytas būdas, kaip galima įsigyti išeities tekstus. Pageidaujama, kad tai būtų nuoroda į Interneto puslapį, iš kur galima būtų atsisiųsti išeities tekstus be papildomo mokesčio. Gali būti siūlomi ir kiti būdai, tačiau mokestis už tokį platinimą negali viršyti reprodukcijos/perrašymo kaštų.

Licencija turi leisti modifikuoti ir toliau vystyti programinę įrangą bei leisti naujai sukurtą programinę įrangą platinti su tomis pačiomis sąlygomis, kurios numatytos originalios programinės įrangos licencijoje.

Licencija turi drausti modifikuotos programinės įrangos platinimą, gali leisti tik platinimą kartu su pataisymu failais, kurie modifikuoja išeities tekstus tik kompiliavimo bei surinkimo metu. Licencija turi drausti platinti programinę įrangą, kuri buvo sukompiliuota ir surinka naudojantis modifikuotais išeities tekstais. Jei norima platinti tolimesnius programinės įrangos patobulinimus – modifikacijas, tai joms turi būti suteiktas kitas pavadinimas arba versijos numeris.

Licencija neturi diskriminuoti konkrečių asmenų ar asmenų grupių, t.y. licenzija turi leisti visiems, be išimčių, naudotis programine įranga, nesvarbu, kokia žmogaus rasė, tautybė ar religiniai įsitikinimai.

Licencija neturi uždrausti naudoti programinę įranga specifinėje taikomojoje srityje. Pavyzdžiui, negalima uždrausti naudotis programa verslo tikslais ar genetiniuose tyrimuose.

Licencija turi galioti programinės įrangos naudotojams bei platintojams ir nereikalauti papildomų licencijų.

Programos licencija neturi priklausyti nuo to, ar programa yra kažkokios distribucijos dalis. Jei programinė įranga yra išimama iš distribucijos, tai jai turi galioti ta pati licencija bei turi būti naudojama ir platinama atsižvelgiant į ją.

Populiariausias licencijos tipas – Pagrindinė viešoji licencija. Komerciniu požiūriu ši licencija daugiausia draudžianti. Pagal ją, kiekvienas gali modifikuoti GPL programą, tačiau darbo rezultatas taip pat turi būti reguliuojamas GPL licencijos, t.y. turi būti platinamas nemokamai ir kartu su kodu. Šios licencijos tikslas – užtikrinti, kad programa ir darbas ją kuriant visada išliktų nemokamas. Tokio tipo yra Linux operacinė sistema. Visai priešinga yra BSD licencija, pagal kurios modelį buvo platinama Berklio universiteto sukurta Unix versija. Iš esmės licencija nieko nedraudžia. Kiekvienas gali modifikuoti programą ir vėliau ją platinti imdamas mokestį, nieko nemokėdamas pirminiam programos kūrėjui. Tad pagal šią licenciją šiek tiek modifikuotą programinę įrangą galima parduoti nors ir už milijoną, jei atsiras pirkėjas. FreeBSD operacinė sistema yra reguliuojama šios licencijos.