Kaip žino visi arba beveik visi Lietuvos vairuotojai, automobilį kasmet būtina apdrausti Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Tie, kurie įsigyja brangesnes mašinas arba perka jas lizingu, dar savo automobilius draudžia KASKO draudimu. Tačiau retas iš mūsų, vairuotojų, linkęs gilintis į tai, kodėl vienoj ar kitoj bendrovėj skiriasi draudimo įmokos dydis, kas yra draudiminis, o kas – nedraudiminis atvejis, kokių išmokų galima tikėtis nelaimės atveju ir pan.

Visus, tiek su privalomuoju, tiek su KASKO draudimu susijusius klausimus http://www.autoreviu.lt/ mielais sutiko pakonsultuoti skandinaviško kapitalo draudimo bendrovės „If draudimas“ komunikacijos vadovė Jurga Lapkaitė.

Pasak Jurgos Lapkaitės, vien žodis „privalomasis“ parodo, kad Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu turi būti apdraustos visos transporto priemonės, riedančios Lietuvos keliais: ne vien automobiliai, motociklai, bet ir sunkusis transportas – statybinė ar žemės ūkio paskirties technika. Šis draudimas privalomas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei daugelyje kitų pasaulio šalių.

Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas apdraudžia ne pačią transporto priemonę, bet vairuotojo civilinę atsakomybę prieš kitus asmenis ir jų turtą. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokią ir kam žalą padarytų važiuojanti transporto priemonė – apgadintų kitą automobilį ar statinius, netgi sužalotų žmogų, nuostolius nukentėjusiai pusei atlygins draudimo bendrovė. Kartais klaidingai manoma, kad atlyginami tik automobiliui padaryti nuostoliai, tačiau tai nėra tiesa – Privalomasis draudimas atlygina ir žmonių patirtus nuostolius, gydantis sužalojimus, taip pat – negautas pajamas. Privalomasis transporto priemonių draudimas Lietuvoje visose draudimo bendrovėse yra vienodas, nes visos bendrovės vadovaujasi tuo pačiu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygina nuostolius, padarytus turtui iki 100 tūkst. eurų, asmeniui – iki 500 tūkst. eurų.

Šis draudimas galioja ne tik Lietuvoje bet ir visoje Europos Sąjungoje. Vykstant į kitas užsienio šalis, pavyzdžiui, Rusiją ar Baltarusiją, su savimi reikia turėti dar ir vadinamąją Žaliąją kortą. „If draudime“, apsidraudusiems privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ji išduodama nemokamai.

Nors Privalomasis draudimas ir yra vienodas, tačiau skirtingose draudimo bendrovėse gali skirtis jo kaina. Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina „If draudime“ priklauso nuo daugelio kriterijų: vairuotojo patirties, transporto priemonės tipo (motociklas, lengvasis automobilis, sunkvežimis, keleivinis autobusas), variklio galingumo, vairuotojo drausmingumo, taip pat nuo regiono, kuriame vairuotojas važinėja dažniausiai ir t.t. Kitų draudimo bendrovių skaičiavimo kriterijai gali skirtis.

Skaičiuojant kainą, pirmiausia yra vertinama, kokią žalą vairuotojas, vairuodamas konkrečią transporto priemonę galėtų sukelti. Statistika rodo, kad patyrę negalingų lengvųjų automobilių vairuotojai į avarijas papuola rečiausiai, o jų sukelti nuostoliai yra mažesni. Todėl „If draudimas“ tokiems vairuotojams gali pasiūlyti patrauklesnę draudimo kainą

Pavyzdžiui, 35 metų vilnietis vairuotojas, turintis 12 metų vairavimo patirtį, ir vairuojantis 2005 m. „Ford Focus“ (automobilio variklis: 1600 cm³, 101 AG (74 kW)), draudžiantis automobilį trečius metus ir nepatyręs draudiminių įvykių, už privalomąjį draudimą mokės 342 Lt.

Dabar Privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą įsigyti galima ir internetu. Vairuotojui užtenka nueiti į draudimo bendrovės svetainę, užpildyti nesudėtingą formą, apmokėti už draudimą internetu ir atsispausdinti elektroniniu paštu gautą draudimo polisą spausdintuvu. Perkant „If draudimo“ polisą internetu, klientas sutaupo, nes draustis skaitmeninėje erdvėje – 10 procentų pigiau. Tokį draudimo polisą pripažįsta visos valstybės institucijos, VĮ „Regitra“ ir Lietuvos kelių policija.

Žinotina: jei pirkdami automobilį kartu gavote ir galiojantį draudimo polisą, per 15 d. susisiekite su draudiku ir perrašykite draudimą savo vardu. Atsitikus eismo įvykiui, tiek įvykio kaltininkas, tiek nukentėjęs asmuo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę per tris darbo dienas. Suteikiame galimybę apie žalą pranešti klientui patogiausiu būdu – telefonu, internetu. Dažnai draudėjui nė nereikia atvykti į draudimo bendrovę, į ją atvyksta tik nukentėjusysis. Bendrovės ekspertai įvertina patirtą žalą bei suskaičiuoja draudimo išmoką. Jei draudimo bendrovė ir nukentėjusysis nesutaria dėl nuostolio dydžio – kiekvienas iš jų gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

Nesutarimus tarp draudimo bendrovės ir išmokos gavėjo taip pat sprendžia ir valstybinė institucija – Draudimo priežiūros komisija. Iš visų Draudimo priežiūros komisijoje užregistruotų skundų didžiąją dalį sudaro skundai dėl Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų. Pasitvirtinę skundai DPK gali būti vienas iš draudimo bendrovės patikimumo indikatorių. Informacija apie skundus yra skelbiama viešai internete: http://www.dpk.lt/

Jei užsienyje ar Lietuvoje įvykusio eismo įvykio kaltininkas apsidraudęs ne Lietuvos bendrovėje, nukentėjusysis turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovės atstovą Lietuvoje. Kas jis, galima sužinoti Transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje http://www.cab.lt/.

Jei eismo įvykio kaltininkas neapsidraudęs – žalą nukentėjusiajam atlygina Transporto priemonių draudikų biuras. Nukentėjusysis gali kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri suskaičiuos patirtus nuostolius bei sureguliuos žalą. Transporto priemonių draudikų biuras vėliau nuostolius išieško iš autoįvykio kaltininko, todėl nesidrausti – neapsimoka ne vien dėl gresiančių baudų.

Yra tik keletas atvejų, kai draudimo bendrovė atlyginusi nukentėjusiajam nuostolius, gali šią sumą išieškoti iš apsidraudusio autoįvykio kaltininko. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad kaltininkas autoįvykį padarė tyčia, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti ar pasišalino iš įvykio vietos.

Kaip pabrėžė J. Lapkaitė – nors Lietuvoje ši civilinės atsakomybės draudimo rūšis yra privaloma visiems transporto priemonių valdytojams nuo 2002 m., vis dar tenka išgirsti, kad draudimas atlygins žalą ir draudėjo automobiliui. Tai klaidinga nuomonė – įvykus autoįvykiui, nuostoliai bus atlyginti tik nukentėjusiajam, o juos atlygins kaltininku pripažinto vairuotojo draudimo bendrovė.

Pasak J. Lapkaitės, autoįvykio kaltininko patirtus nuostolius atlygina kita draudimo rūšis – Transporto priemonių draudimas, dar vadinamas KASKO draudimu. Paprastai KASKO draudimu draudžiami naujesni automobiliai.

Paprastai KASKO draudimas atlygina transporto priemonės savininkui nuostolius, patirtus dėl:

avarijos – nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl autoįvykio;

vagystės ar vandalizmo – kai tretieji asmenys pavagia ar apgadina apdraustą automobilį arba jo dalis bei gamyklinę įrangą;

gaisro – nesvarbu, ar automobilis sudegtų užsidegus garažui, ar dėl trumpo jungimo paties automobilio elektros sistemoje.

stichinių nelaimių: audros, krušos, potvynio, uragano ir kitų gamtos stichijų.

Žala bus atlyginta ir tokiais atvejais, kai įvykio kaltininkas nenustatytas. Pavyzdžiui, kai klientas išėjęs į kiemą randa apgadintą automobilį. Reikia pabrėžti, kad šiuo atveju patirtos žalos nekompensuos nei Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi bendrovė, nei Transporto priemonių draudikų biuras.

KASKO draudimas skirtingose draudimo bendrovėse gali šiek tiek skirtis, todėl draudžiant automobilį, verta pasidomėti ne tik kaina, bet ir kokią draudimo apsaugą siūlo viena ar kita draudimo bendrovė, kaip bus apskaičiuojamas nuostolis, įvykus nelaimei.

KASKO draudimo kaina priklauso nuo automobilio markės, modelio, pagaminimo metų ir vagystės rizikos. KASKO draudimo kainai turi įtakos ir automobilyje įrengtos apsaugos sistemos – už gerai apsaugoto automobilio draudimą vairuotojai moka mažiau. Kiti kriterijai, darantys įtaką kasko draudimo kainai, yra vairuotojo patirtis, automobilio galingumas, pasirinktas draudimo apsaugos lygis ir kt.

Draudžiant automobilį KASKO draudimu, reikia pasirūpinti jo apsauga. Brangesniems automobiliams dažnai reikia papildomų apsaugos priemonių, tokių kaip automobilio ir jo dalių žymėjimas, pavarų dėžės blokatorius ir pan.

Pavyzdžiui, tas pats 35 metų vilnietis vairuotojas, turintis 12 metų vairavimo partirtį, ir vairuojantis 2005 m. „Ford Focus“ (automobilio variklis: 1600 cm³, 101 AG (74 kW)), draudžiantis automobilį trečius metus ir nepatyręs draudiminių įvykiu, už KASKO draudimą bendrovėje „If draudimas“ mokės 1053 Lt. Reikalaujamas automobilio apsaugos lygis – 3, kurį sudaro garsinė signalizacija ir bent viena papildoma apsaugos sistema, pavyzdžiui, fiksatorius, automatinis variklio blokavimas, automobilio žymėjimas, variklio dangčio užraktas ar pavarų dėžės blokatorius.

Drausdamasis KASKO draudimu, vairuotojas papildomai gali apdrausti ne tik garso aparatūrą ar, pavyzdžiui, brangius ratlankius, bet ir save bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų, pasirūpinti techninės pagalbos kelyje draudimu, pakaitiniu automobiliu, jei automobilis laikinai nevažiuoja, nakvyne ir grįžimo namo išlaidomis, jei automobilis apgadinama taip, kad nėra galimybių tęsti kelionę.

Jei apsidraudęs KASKO draudimu vairuotojas pakliuvo į autoįvykį ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jis gali rinktis – ar dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo, ar į kaltininko draudimo bendrovę. Abiem atvejais žalą atlygins kaltininko draudimo bendrovė, tačiau klientas turi teisę pasirinkti draudiką, kuris jo žalą reguliuos. Jei vairuotojas sukėlė autoįvykį pats – jam reikėtų iškart kreiptis į savo draudimo bendrovę. Nemažai draudimo bendrovių, esant nedidelei žalai, nereikalauja autoįvykio pažymos iš policijos. „If draudimas“ be policijos pažymos atlygina žalą iki 4000 Lt. Pavyzdžiui, klientas, važiuodamas atbulas, įvažiavo į savo garažo vartus ir nežymiai apgadino automobilį. Tokiu atveju jis gali nekviesti policijos ir jam nereikia mokėti baudos už sukeltą „autoįvykį“.

Kiekviena draudimo bendrovė turi savo nedraudiminių įvykių sąrašą. Jis pateikiamas draudimo taisyklėse. Paprastai tai tie patys atvejai, kaip ir privalomajame draudime: techniškai netvarkinga transporto priemonė, vairuotojo neblaivumas ir pan. Taip pat kiti įvykiai, pavyzdžiui, transporto priemonės gedimas.

Draudimo bendrovės nustato skirtingą terminą, per kurį po įvykio reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę. Klientams ši informacija pateikiama draudimo taisyklėse. Kaip minėjo J. Lapkaitė, bendrovėje „If draudimas“ šis terminas yra 2 paros, tačiau jeigu dėl objektyvių priežasčių klientas kreipėsi vėliau, draudikai linkę žiūrėti atlaidžiai. Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad automobilio negalima remontuoti ar utilizuoti, kol jo nėra apžiūrėjęs draudimo bendrovės ekspertas.

Klientui atvykus, ekspertai suskaičiuoja žalą ir atlygina nuostolius. Iškilus nesutarimams tarp draudėjo ir draudimo bendrovės, kaip ir Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju, abi pusės gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus, nesutarimus tarp kliento ir draudimo bendrovės taip pat sprendžia Draudimo priežiūros komisija.

Views All Time
Views All Time
9729
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn