Šių tyrimų tikslas – gauti informacijos apie jūros dugno ir kranto zonos geologinę sandarą, reljefą, procesus, gamtos išteklius, antropogeninę apkrovą, inžinerines geologines gruntų savybes ir kitus parametrus. Informacija padės racionaliai planuoti ir valdyti ūkinę veiklą, įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones.

Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje vis labiau didėja antropogeninė apkrova – intensyvėja laivyba, jūroje vykdomas dampingas, rekonstruojamas valstybinis jūrų uostas, veikia Būtingės naftos terminalas, jūros dugne tiesiami nauji vamzdynai ir kabeliai, akvatorijoje planuojamos galimos naftos telkinių paieškos ir panašiai. Pastaraisiais metais pastebimai paaštrėjo problemos, susijusios ir su Baltijos jūros Lietuvos krantų būkle. Viena vertus, tai nulemia gamtiniai veiksniai (pvz., stipresni štormai ir intensyvesnis pakrantės smėlio plovimas), kita vertus – minėta aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla (terminalų statyba ir rekonstravimas, Klaipėdos uosto gilinimas, poilsio industrijos plėtra ir pan.), vis labiau veikianti šią ekologiniu požiūriu jautrią zoną. Norint racionaliai ūkininkauti ir apsaugoti gamtą tiek Baltijos jūros akvatorijoje, tiek kranto zonoje, 1992 metais buvo parengta, kaip viena iš sudedamųjų programos „Geologija – visuomenei“ dalių, Lietuvos Respublikos Baltijos jūros akvatorijos valstybinės geologinės nuotraukos programa, numatanti jūros dugno geologinio kartografavimo darbus iki 2019 metų (1999 metais detalizuota 1999-2005 metų programa).

Pagal šią subprogramą LGT užsakymu Geologijos instituto specialistai atliko ir 1997 metais baigė jūrinį geologinį kartografavimą 1:50 000 masteliu pirmame darbų objekte – Klaipėdos-Šventosios akvatorijoje. Kartografavimas buvo tęsiamas pietinėje priekrantinėje Lietuvos dalyje – Klaipėdos-Nidos akvatorijoje (antras objektas). Dėl biudžeto lėšų stygiaus šie darbai nutraukti.

Nuo 1999 metų Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Geologijos ir geografijos instituto, Vilniaus universiteto ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto specialistais pradėjo rengti Baltijos jūros Lietuvos krantų geologinį atlasą 1:5 000 masteliu, jį numatyta baigti 2003 metais. Kartografuojama Baltijos jūros kranto zona, apimanti paplūdimį, apsauginį kopagūbrį ir kranto povandeninį šlaitą iki 15-20 m gylio. Kartografuoti naudojami ir Geografijos instituto specialistų vykdyto daugiamečio krantų monitoringo duomenys, padedantys vertinti dinaminius kranto zonos pokyčius per pastarąjį dešimtmetį. Bazinė geologinė informacija, sukaupta žemėlapiuose ir specialiuose duomenų masyvuose, leis įvertinti dabartinę geologinę Baltijos jūros krantų būklę, atlikti kranto zonos geologinės plėtros prognozę, padės racionaliai krantų gamtosaugai ir gamtonaudai (erozijos prevencijai, projektuoti saugomas, rekreacines ir ekonomines zonas, pagrįsti ir sukurti krantų monitoringo sistemą), bus kitų detalių mokslinių tyrimų (litodinaminių, hidrodinaminių, mineralinių išteklių, faunos, floros, archeologinių) pamatas.

Views All Time
Views All Time
3906
Views Today
Views Today
1
0 0