Nerimo ir depresijos gniaužtuose – motinystė
Devynis mėnesius būsimoji mama ir tėvelis rengiasi tai svarbiai valandai – kūdikio gimimui. Ir kai laiminga šeimynėlė su naujagimiu ant rankų grįžta iš ligoninės namo, atrodo, kad visi nemalonūs netikėtumai, kuriems taip pat buvo rengtasi, jau nedrums ramybės. Deja, statistika, liudijanti apie pogimdyminius psichikos sutrikimus, teigia ką kita. Motinystės liūdesys. Trijų vaikučių mama ponia Elena tik šypsosi, prisiminusi, kaip ji nerimavo dėl savo pirmagimio Andriaus: “Mane nuolat kankino baimė, kad vaikeliui kas nors atsitiks – užsprings, susirgs plaučių uždegimu ir pan. Sėdėdavau prie jo lovytės ir be jokios aiškios priežasties verkdavau. Šis į mane “įsirangęs” kvailas beviltiškumas labai apkartino pirmąsias motinystės dienas”. Kaip dabar mano ponia Elena, ji nebūtų patyrusi tokios slogios nuotaikos, jeigu būtų žinojusi, kad šiuo laikotarpiu daugelį moterų aplanko panašios mintys ir liūdesys. Juk daug lengviau pakelti bet kurį išbandymą, kai žinai, jog ir kitos moterys patiria panašius jausmus ir kad ši būsena yra laikina. Kaip pastebi gydytojai specialistai, pogimdyminiu laikotarpiu atsiradus melancholijai, moterims būdingas verksmingumas, nemiga, emocijų kaita. Kai kurios ima skųstis apetito stoka arba, priešingai – per dideliu noru užkandžiauti. Nerimas paprastai prasideda pirmą savaitę ir labiausiai sustiprėja 4-5 dieną. Praeina antrą savaitę (iki 10-12 pogimdyminės paros).