Lietuvoje moterys sudaro 54% rinkėjų. Jeigu moterys balsuotų vieningai, jų balsai nulemtų rinkimų rezultatus. Nuo ko priklauso, už kurią partiją moterys balsuoja: ar nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietovės, ar nuo politinių pažiūrų? Ar skiriasi moterų ir vyrų polinės pažiūros bei jų balsavimas?
Klasikinės politinės teorijos atstovai teigia, kad moterys yra konservatyvesnės už vyrus, daugiau linkusios remti ir balsuoti už konservatyviąsias partijas (Lipset, 1981). Tai ypač būdinga katalikiškoms šalims. Taip buvo įprasta galvoti. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi, daugelyje šalių moterys daugiau remia kairąsias partijas ir jų kandidatus. De Vaus ir McAllister (1989) išnagrinėjo 11 Vakarų šalių porinkiminių apklausų rezultatus, ir nustatė, kad 10-ties šalių moterys yra daugiau dešiniųjų pažiūrų nei vyrai. Tik Australijoje moterys yra kairesnių pažiūrų nei vyrai. Pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys moterų konservatyvumą: religingumas ir nedalyvavimas darbo rinkoje (t.y. buvimas namų šeimininke). Kadangi Vakarų šalyse vis daugiau moterų įsijungia į darbo rinką ir vis mažėja religijos įtaka, skirtumas tarp vyrų ir moterų pažiūrų mažėja. Išnagrinėję atskirų socialinių demografinių grupių politines pažiūras, autoriai daro išvadą, kad vienodai nereligingos, su vyrais dirbančios (o dar labiau studentės, bedarbės ir pensininkės) moterys yra kairesnių politinių pažiūrų nei vyrai.

Jis – veiklus, ji – agresyvi. Jis atidus detalėms, ji – priekabi. Jis netenka kantrybės, o ji – kalė. Kai jis prislėgtas, visiems dera vaikščioti ant pirštų galų; kai ji blogos nuotaikos – greičiausiai jai mėnesinės. Jis dirba, kol baigia; ji nežino, kada sustoti. Jis pasitiki savimi, ji – arogantiška. Jis tvirtas, ji – beširdė. Jis turi savo nuomonę, ji – užsispyrusi. Jis daug patyręs gyvenime, ji daug ko mačiusi. Jis moka gerti, ji – girtuoklė. Jis nebijo reikšti savo minčių, ji – plepi. Jis uoliai naudojasi valdžia, ji – pamišusi dėl valdžios. Jis neplepa be reikalo, ji – slapukė. Jis greitai priima sprendimus, ji – impulsyvi. Jis – griežtas vadovas; su ja neįmanoma dirbti. Jis kopė karjeros laiptais; ji darė karjerą lovoje… Ir taip toliau. Šie pusiau humoristiniai palyginimai aiškiai rodo, kokiais skirtingais kriterijais vertinamas tas pats vyrų ir moterų elgesys. Dar sovietmečio apologetai deklaravo lyčių lygybę, dailiąją lytį sodino į traktorius, o Leninas sakė, jog valstybę gali valdyt ir virėja. Tačiau ir šiandien, išlaisvėję dvasia, aiškiai regime, jog moterys tebelaikomos “antrąja lytimi”. Kiek bediskutuotume apie vyrų ir moterų lygiateisiškumą, jos skundžiasi karjeros sunkumais, darbdavių nuvertinimu ir sutuoktinių žeminimu.

Mokslininkai sužinojo, kada moterys labiausiai linkusios duoti savo telefono numerį gatvėje jas užkalbinusiems simpatiškiems vyrams. Jei vaikino bandymas užkalbinti atsitiktinai sutiktą patrauklią merginą nedavė norimų rezultatų, veikiausiai jis bus pasirinkęs netinkamą laiką. Psichologų atlikti eksperimentai atskleidė, kad moterys nesąmoningai linkusios duoti savo telefono numerį nepažįstamiems vyrams tada, kai yra didžiausia tikimybė pastoti, skelbia „New Scientist“. Pietų Bretanės universiteto (Prancūzija) mokslininkai savo tyrimams pasitelkė būrelį patrauklios išvaizdos vaikinų, kurie turėjo kalbinti gatvėje sutiktas moteris. Psichologai siekė eksperimentiškai patikrinti, ar vaisingumas daro įtaką moterų polinkiui priimti vyrų pasiūlymus. Iki šiol atlikti tyrimai liudija, kad vaisingomis dienomis moterys labiau reaguoja į vyrų balsus, veidus bei kvapus, tačiau kol kas niekas nebandė patikrinti natūralių tokio efekto pasekmių, sakė tyrimui vadovavęs Pietų Bretanės universiteto profesorius Nicolas Guéguenas. „Vykdant tokius tyrimus nebuvo nagrinėjami moterų elgesio pokyčiai. Tai pirmoji studija, kuria bandoma išsiaiškinti menstruacinio ciklo įtaką reaguojant į vyrų meilikavimą realiame socialiniame kontekste, o ne laboratorijoje“, – pabrėžė jis. Prancūzų psichologai eksperimentui parinko 5 išvaizdžius dvidešimtmečius, kurie savo ruožtu 28 moterų buvo pripažinti patraukliausiais ir atrinkti iš kur kas didesnio pretendentų būrio.

Danų laikraštis „Ekstra-bladet“ atliko didžiulį tyrimą tam, kad išsiaiškintų, kokie priešingos lyties atstovų bruožai labiausiai nervina vyrus ir moteris. Laikraščio skaitytojai elektroniniu paštu rašė, kas labiausiai juos nervina priešingos lyties asmenų elgesyje. Vėliau iš šių pasiūlymų buvo sudarytas sąrašas ir paprašyta skaitytojų balsuoti už tai, kokie priešingos lyties atstovų bruožai, jų manymu, yra patys nepatraukliausi. Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai: Isteriškumas. Moterų polinkis kelti skandalus dėl niekų erzina 40 proc. apklaustų vyrų. Polinkis reguliuoti vyrų gyvenimą. 12 proc. vyrų prisipažino negalintys pakęsti, kai moterys bando nurodinėti, kada ir kiek laiko jie gali skirti alaus išgėrimui, sporto varžybų stebėjimui, drybsojimui prie televizoriaus arba susitikimams su draugais. Vonioje keliama netvarka. 11 proc. vyrų pyksta, kai moterys naudoja jų vonios spintelėje rastus vatos tamponus arba kai išsimaudžiusios palieka savo plaukus ant vandens nutekėjimo angos grotelių. Plepumas. Tai, kad moterys mėgsta plepėti kada nereikia, pavyzdžiui, sekso ar įdomaus filmo metu, erzina 8 proc. vyrų. Apsikrovimas daiktais. 7 procentus vyrų nervina, kai namuose pilna, jų manymu, ne itin reikalingų daiktų, pavyzdžiui, papuošalų, batų, kosmetikos ar vazelių. Per didelis plaukuotumas. Plaukais apžėlusi moters apatinė kūno dalis, panosė arba rankos nepatinka 6 proc. vyrų.

Moterų vidurinio amžiaus krizė taip pat turi savitumus. Beveik trečdalio moterų keturiasdešimtmetis prasideda kartu su vaikų atsiskyrimu nuo šeimos. Vidurinio amžiaus moters motyvacinės struktūros analizė rodo gyvenimo tikslų, nuostatų ir vertybių pokyčius. Šie pokyčiai visų pirma yra susiję su šeimos ciklu. O taip pat su profesinio kelio etapais. Moteris, kuri atidėlioja vaiko gimimą iki keturiasdešimties metų, dažniausiai taip daro dėl noro kopti karjeros laiptais. Moteris, anksti ištekėjusi ir gimdžiusi vaikus jauna, dabar įgija daug laisvo laiko – vaikai jau užaugo, atsistojo ant kojų – ji gali užsiimti savimi, savo tobulėjimu asmeninėj ir profesinėje srityse. Amžiaus pokyčiai nėra tokie svarbūs veiksniai moters motyvacinėje struktūroje, kaip šeima ir darbas. Tačiau jie yra kur kas labiau reikšmingi moterims, negu vyrams. Moteris kur kas stipriau nei vyras reaguoja į senėjimą. Todėl vienas pagrindinių daugumos keturiasdešimties sulaukusių moterų poreikių – patrauklumo išsaugojimas, fizinės formos palaikymas. Kaip ir kitos amžiaus tarpsnių krizės, vidurinio amžiaus krizė yra lydima depresyvumo. Tai gali pasireikšti sumažėjusiu interesu visiems gyvenimo įvykiams, sumažėjusiu malonumo jausmu, apatija. Moteris gali jausti nuolatinį nuovargį ir energijos kritimą. Tuomet tenka prisiverčiant eiti į darbą arba rūpintis namais per prievartą. Dažnai pasitaiko pergyvenimų, kad “esu niekam tikusi” arba “bejėgiška”.