Šveicaro Christiano Ghislerio sukurtai programai „Windows Commander“ (http://www.ghisler.com/) jau beveik dešimt metų. Vyresniems kompiuterių vartotojams ir specialistams ši programa primena „Norton Commander“, bet tenka pastebėti, kad ir jaunoji rimtesnių vartotojų ir netgi profesionalų kompiuterių specialistų karta, nejaučianti jokių sentimentų „Norton Commander“ programai, mielai naudoja „Windows Comander“. Kur slypi šios programos populiarumas?

„Windows Commander“ – tai turbūt viena iš nedaugelio programų, kuriose klaidų praktiškai nėra. Tai pripažįsta ne tik eiliniai vartotojai, tinklų administratoriai, bet ir patyrę hakeriai. Šiais laikais, kai vartotojų kompiuteriuose bylų ir aplankų yra tiek daug, kad tarp jų lengvai galima pasiklysti, labai svarbu turėti patogų įrankį jiems tvarkyti. „Windows Commander“ ir yra būtent toks įrankis. Jis puikiai atlieka visas darbo su bylomis ir katalogais funkcijas, kurių naudojimas nepakito nuo „Norton Commander“ laikų, t. y. galima bylas (ir aplankus) lengvai peržiūrėti, redaguoti, kopijuoti bei perkelti, pervadinti ar ištrinti. Be šių visiems puikiai žinomų galimybių, „Windows Commander“ apstu įvairiausių papildomų funkcijų, kurios daro šį įrankį praktiškai nepakeičiamu pagalbininku kasdieniniame darbe.

„Windows Commander“ yra patogus dirbant su pakuotosiomis bylomis, juo galima išpakuoti bet kurio formato pakus, o taip pat galima greitai ir nenaudojant jokių papildomų programų bylas supakuoti į ZIP, TAR, GZIP pakus. Taip pat yra galimybė patikrinti, ar pakuotojoje byloje nėra klaidų (pvz., parsisiuntus iš interneto). Patogi galimybė, reikalinga pernešant didesnius duomenų kiekius diskeliais – bylos suskaidymas pasirinkto dydžio dalimis bei, žinoma, tų dalių sujungimas į pradinę bylą. Siunčiant bylas elektroniniu paštu, kad bylos tekstas neišsikraipytų, naudojami įvairūs kodavimai (UUE, Mime, BinHex). Kartais gali prireikti užkoduoti ar iškoduoti šių kodavimų bylas – tam yra atitinkamos „Windows Commander“ funkcijos.

„Windows Commander“ turi ir nepakeičiamą įrankį tiems, kurie keičiasi bylomis internetu. Dažnai siunčiantis bylas iš FTP tarnybinių stočių sutrinka ryšis arba bylos siuntimas nutrūksta dėl kokios kitos priežasties (pvz., dingus elektrai). Tokiais atvejais dažnai sugadinama byla, nors iš pažiūros jos dydis gali ir atitikti originalo dydį. Apsisaugojimui nuo tokių klaidų naudojama kontrolinių sumų (CRC) byla (su prievardžiu .sfv). FTP stotyje padedamos bylos su kontrolinėmis sumomis. Parsisiuntus iš serverio visas bylas su joms skirta kontrolinių sumų byla, patikrinama, ar sumos atitinka. „Windows Commander“ turi funkcijas tiek kontrolinių sumų byloms sudaryti, tiek joms tikrinti.

„Windows Commander“ turi tekstinių bylų turinio palyginimo įrankį, kurio pagalba galima bandyti tikrinti, pavyzdžiui, kokių nors konfigūracinių bylų turinį arba dviejų mokinių programavimo užduoties sprendimų kodus ir pan.

„Windows Commander“ programa labai patogi darbui ne tik savo kompiuteryje, bet ir vietiniame tinkle. Ji rodo „Windows“ sistemos tinklą (Network Neighbourhood), tarsi tai būtų vartotojo standusis diskas; vaikščiojimas po tinklo kompiuterius ir jų bendrojo naudojimo diskus ar aplankus tokiu būdu tampa žymiai patogesnis ir greitesnis nei naudojantis standartinėmis „Windows“ galimybėmis.

Turbūt viena iš priežasčių, kodėl „Windows Commander“ yra populiari visame pasaulyje – integruota FTP kliento programa. Galima drąsiai teigti, kad patogumu dirbant su FTP „Windows Commander“ dar niekas neprilygo. Galima FTP protokolu jungtis nurodytu interneto adresu, yra anoniminio prisijungimo ir prisijungimo nurodžius vartotojo vardą ir slaptažodį pasirinkimas. Taip pat galima jungtis per atstovaujančiąją (angl. proxy) stotį. Prisijungus prie FTP stoties galima vaikščioti po joje esančius katalogus ir kopijuoti bylas iš stoties į savo kompiuterį, o svarbiausia, kad tai visiškai nesiskiria nuo bylų kopijavimo iš vieno savo kompiuterio disko į kitą. Be to, galima turėti dažnai naudojamų FTP stočių sąrašą su prisijungimo duomenimis ir kitomis papildomomis nuostatomis. Taip pat galima pirmiausiai sudėti norimų parsiųsti bylų vardus į sąrašą ir paskui jas parsisiųsti.

Be minėtų galimybių, „Windows Commander“ turi daugybę parinkčių ir funkcijų. Pavyzdžiui, yra puiki galimybė susidėti dažniausiai naudojamų programų piktogramas į „Windows Commander“ mygtukų juostą. Be to, yra įdiegta daugelis funkcijų, atitinkančių „Windows“ funkcijas, pavyzdžiui, bylos ar katalogo savybių (angl. properties) peržiūra ir pan.

Galima keisti parinktis, turinčias įtakos tiek programos išvaizdai, tiek ir jos funkcionavimui. Galima ne tik pakeisti spalvas, paslėpti ar iškelti kai kuriuos lango elementus, bet taip pat keisti programos elgesį paspaudus vieną ar kitą mygtuką. Taip pat yra nemažai įvairių parinkčių, susijusių su bylų pakavimu.

Jei naudojatės FTP, svarbios yra FTP ryšio parinktys. Pirmoji parinktis – kiek kartų bandyti prisijungti prie FTP tarnybinės stoties nesėkmingo prisijungimo atveju. Rekomenduojama pasirinkti maksimalią reikšmę (999), nes dažnai pasitaiko, kad prie tarnybinės stoties būna prisijungęs didžiausias aptarnaujamas skaičius vartotojų, ir sunku į ją patekti net ir iš tūkstantojo karto. Antroji parinktis – laikas sekundėmis tarp bandymų prisijungti prie tarnybinės stoties. Dažniausiai pasirenkama 0 arba 1, nors kai kurių FTP tarnybinių stočių savininkai reikalauja, kad jis būtų nemažesnis nei 60 s.

Dar viena iš „Windows Commander“ populiarumo priežasčių – kalbos pasirinkimo galimybė. Programa yra išversta į daugiau negu 40 kalbų, taip pat ir į lietuvių kalbą. „Windows Commander“ sulietuvinta puikiai. Įprasti naudoti lietuvišką terminiją verta visiems, todėl ši programa labai tiktų Lietuvos mokyklose.

Pasitaiko nuomonių, kad mokyklose reikėtų naudoti anglišką programinę įrangą, atseit žmogus, toliau mokydamasis ar pradėjęs dirbti, susidurs tik su angliškomis programų versijomis. Šiuo metu situacija jau keičiasi į lietuvių kalbai palankesnę pusę. „Windows XP“ bendrauja lietuviškai, „MS Office“ lokalizuojamas, nemažai atvirojo kodo programinės įrangos sulietuvinta ar lietuvinama.

Manau, po dešimties metų turėsime kompiuterį, skirtą mokymuisi ir darbui, kurio sąsaja bus lietuviška. Kada ir kur reikia pradėti rengti lokalizuotos programinės įrangos vartotojus? Dabar, ir tai turi vykti mokyklose. Programinės įrangos gamintojai ir platintojai turėtų verstis per galvą (t. y. siūlyti ir duoti programas mokykloms nemokamai), kad dabartiniai moksleiviai imtų ir naudotų jų kūrinius, o atsakingi už švietimą žmonės turi padaryti viską, kad tie kūriniai būtų lietuvių kalba.

Kai kas sako, kad „Windows“ operacinėje sistemoje pakanka įrankių tvarkyti diskus, aplankus, bylas, pakuoti, naudotis FTP, tad kažkokio „Windows Commander“ mokiniams ir rodyti neverta. Netiesa, nieko blogo neatsitiks, o atvirai pasakius guvesni mokiniai ir patys susiranda, ne vieną pastebiu mielai naudojančius šią programą įvairiausiems savo darbams.

Dirbant su „Windows Commander“ tik viena smulkmena pasirodė erzinanti. Bandant prisijungti prie FTP stoties daug kartų iš eilės (būna tokių situacijų, kai prisijungi tik iš 100-ojo karto) programos lango negalima sumažinti, o tai trukdo pasiekti programas ar dokumentus, esančius darbalaukyje.

Nepaisant to, „Windows Commander“ programa yra tikrai puikus pagalbininkas tvarkant kompiuterio katalogus ir bylas.

Arvydas Verseckas
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
El. paštas: root@ivinsk.su.lt

Views All Time
Views All Time
3716
Views Today
Views Today
1
0 0