MANO DOVANOS

Iš pradžių – aguonos grūdą.
Jei aguona per smulki, –
Dovanosiu miežio grūdą.
Tik tu niekam nesakyk!

Dovanosiu obuolį.
O paskiau – ir obelį.
Neužteks, atrodo,
Tau ir viso sodo.

Aš tada tau duosiu
Ežerą su įlankom.
Vilnių dovanosiu
Su visom apylinkėm.

Priedo gausi Kauną.
Aš juk nejuokaunu.
Duočiau visą Lietuvą,
Jeigu tik palieptumei.

Ak, besotė! Vis tau maža.
Na, gerai! Tau kitąsyk
Dovanosiu visą žemę,
Tik tu niekam nesakyk!..

1969 m. liepa

Algimantas Baltakis

Pirmoji tarptautinė Moters diena buvo paskelbta 1911 kovo 8 dieną Kopenhagoje Klaros Cetkin, Vokietijos Socialdemokratų partijos „Moterų komiteto“ lyderės, pasiūlymu.

XVIII amžiuje moterys ėmė vienytis kovoje už lygias teises ir teisę balsuoti. Bene žymiausiai Jungtinėje Karalystėje ir JAV pasireiškė „sufražetės” (suffragettes; suffrage). Šio judėjimo įkvėptos, JAV moterys ėmė rengti masinius streikus prieš nepakeliamas darbo sąlygas drabužių bei tekstilės fabrikuose. Pirmasis toks streikas, įvykęs Niujorke 1857 metais, simbolizavo organizuotos moterų kovos už savo teises pradžią, tačiau tai nebuvo pirmasis aktas šioje kovoje.

Nuo senovės varžomos religijos ir papročių moterys sunkiai, bet nuosekliai skynėsi kelią į pripažinimą kaip lygiavertė su vyrais lytis. Sunku būtų išvardinti visas istorijai žinomas moteris, prisidėjusias prie moterų savimonės kėlimo. Žana D’Ark, Marija Kiuri, Motina Teresė – tai tik keletas neeilinių asmenybių, siekiais pranokusių savo kartą bei pasiekimais prisidėjusių prie šiandieninės pažangos. O tokių moterų buvo kiekvienoje tautoje, kiekvienoje epochoje. Jų gyvenimai, kova, idealai ir iškovotos pergalės nutiesė kelią būsimoms kartoms.

Emilija Pliaterytė (1806-1831), kilusi iš Vilniaus grafų šeimos, Dusetose suorganizavo sukilėlių būrį ir dalyvavo 1831 m. sukilime, nukreiptame prieš carinės Rusijos priespaudą. Bebaimė grafaitė dalyvavo mūšiuose ties Prastavoniais ir Šaukėnais (Radviliškio raj.), Maišiogala bei ginant Kauną. Sukilėlių kariuomenei traukiantis į Prūsiją, ji mėgino prasiveržti į Lenkiją, persišaldė ir mirė prie Kapčiamiesčio. E. Pliaterytė buvo 25 pėstininkų pulko 1 kuopos garbės vadė, kapitonė.

Šatrijos Ragana – Marija Pečkauskaitė (1877 kovo 8 d. – 1930 m. liepos 24 d.) gimė Plungės rajone, Medingėnų dvare. Ją lavino samdomi mokytojai; vėliau Marija studijavo Peterburge, Varšuvoje, Ciuriche ir Fryburge. 1891 m. lemtinga pažintis su rašytoju Povilu Višinskiu pastūmėjo Mariją sąmoningo lietuviško patriotizmo link bei įkvėpė ieškoti saviraiškos literatūroje. Debiutavusi 1896 m. apsakymu „Margi paveikslėliai”, Šatrijos Ragana sukūrė garsiuosius apsakymus „Irkos tragedija”, „Sename dvare” bei daugybę kitų darbų. Pamilusi kunigą, Marija niekad nebeištekėjo, bet paskyrė savo gyvenimą labdarai, blaivybės judėjimo organizavimui, kaimo gyventojų švietimui bei kultūrinei veiklai. 1928 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Marijai Pečkauskaitei penkiasdešimties metų sukakties proga suteikė Filosofijos Garbės Daktarės laipsnį. Ta pačia proga rašytoja buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Marie Stopes (1880-1958) – viena žymiausių XX a. feminisčių. Iš Škotijos kilusi Marie propagavo eugenikos mokslą, aktyviai kovojo už moterų teises bei praskynė kelią šeimos planavimui. Jaunystėje Marie aktyviai dalyvavo JK sufražečių judėjime. Jos redaguojamas žurnalas „Gimstamumo kontrolės naujienos” („Birth Control News“) savo „anatomiškais” patarimais susilaukė aštrios kritikos tiek iš anglikonų, tiek ir iš katalikų bažnyčios. Lytinių santykių vadovėlį pavadinimu „Santuokinė meilė” Marie parašė dar būdama nekalta mergina; kontraversiškas leidinys susilaukė ne tik daug kritikos, bet populiarumo. 1921 m. Marie Stopes Londone įkūrė „Motinos kliniką”, veikiančią iki šiol. Savo veikla Marie siekė sulaužyti daugybę tabu bei platinti žinias apie lytinius santykius bei šeimos planavimą. 1920 m. Marie Stopes ėmė steigti smulkių klinikų tinklą, kuris išsivystė į Tarptautinę Marie Stopes organizaciją. Šiuo metu 38 pasaulio šalyse veikia 452 klinikos: JK, JAV, Pakistane, Bolivijoje, Kenijoje, Filipinuose. Marie Stopes klinikos dažnai tėra vienintelė moterų viltis su kvalifikuotų medikų pagalba atsisakyti neplanuoto nėštumo. Pavyzdžiui, Šiaurės Airijoje abortai yra uždrausti, tad kilus būtinybei, moterys yra priverstos vykti į Angliją. Marie Stopes klinikos ir jų darbuotojai ne kartą yra tapę fanatikų, griežtai nusistačiusių prieš abortus ir bet kokia kontracepciją, neapykantos objektu.

Rosa Parks (1913-2005) buvo pirmoji JAV istorijoje juodaodė moteris, laimėjusi teismo bylą kovoje prieš rasizmą. Visuomeniniame transporte juodaodžiai privalėdavo užleisti vietą baltiesiems. 1955 m. Rosa Parks nepabijojo pasipriešinti ir pasakyti „ne”. Autobuso vairuotojas iškvietė policiją. Apie jos areštą buvo pranešta juodaodžių teisių gynimo asociacijai; tą patį vakarą organizacijos atstovas sumokėjo užstatą už Rosos išlaisvinimą. Teismas Rosą pripažino kalta, tačiau apeliacinis teismas ją išteisino. Ši byla davė impulsą aktyviai kovai prieš JAV rasinę nelygybę; Rosa tapo Martino Liuterio Kingo bendražyge ir paskyrė šiai kovai likusį savo gyvenimą. Pasikeitus politiniams vėjams, JAV kongresas pavadino Rosą Pilietinių Teisių Gynimo „motina”.

Loreta Asanavičiūtė (1967 m. balandžio 22 d. – 1991 m. sausio 13 d.), vilnietė, žuvo gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. Prie Vilniaus televizijos bokšto ji papuolė po tanko vikšrais. 1991 m. sausio 13-osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa” apsupo Vilniaus televizijos bokštą ir jį gynusius civilius. Šturmo metu žuvo ir mirė nuo sužalojimų 12 žmonių, šimtai buvo sužeista. Loreta Asanavičiūtė įsirėžė žmonių atmintin kaip vienintelė mergina tarp žuvusių. Loretos žūtį kai kas bandė sumenkinti, neva ji tapo tik atsitiktinumo auka. Drauge su ja buvo partrenkti ir sužaloti dar dvi moterys ir vienas vyras. 12 žmonių žūtis, tame tarpe ir Loretos Asanavičiūtės, smarkiai įtakojo politinių įvykių raidą po 1991 sausio 13-osios. Loreta visiems laikams išliks tautos atmintyje kaip kukli mergina, išreiškusi savo politinę nuostatą dalyvaudama neginkluotame pasipriešinime prieš tarybinę okupaciją.

Ana Politkovskaja (1958 rugpjucio 30 d. – 2006 spalio 7 d.) buvo rusų žurnalistė, aktyviai dalyvavusi žmogaus teisių gynime. Reportažuose iš karo nusiaubtos Čėčėnijos ji atvirai kritikavo Rusijos politiką. Anos gyvybei ne kartą grėsė pavojus – ją buvo pagrobę ir grasino nužudyti rusų kariškiai; taip pat buvo mėginimų ją nunuodyti. Po kiekvieno pasikėsinimo Ana dar atkakliau siekė paskelbti pasauliui teisybę. 2004-aisiais Anglijoje buvo išleista jos knyga „Putino Rusija“ (Putin‘s Russia). Rašytojos draugai, tap jų ir įžymioji amerikiečių aktorė Vanessa Redgrave, padėjo rengti knygos pristatymo vakarus. 2006 metu spalio 7 dieną Ana Politkovskaja buvo nušauta savo namo Maskvoje lifte. (Po jos mirties disidentas Aleksandras Litvinenko paliudijo, kad Putino vyriausybė grasino susidorosianti su žurnaliste; nepraėjus nei mėnesiui, lapkričio 1-ąją jis pasijuto blogai ir 23 d. mirė nunuodytas radioaktyviuoju poloniu).

Kiekvienais metais, švenčiant tarptautinę Moters dieną, Suvienytųjų Nacijų Organizacija sutelkia dėmesį pasaulio moterų reikmėms. Tarptautinės Moters dienos minėjimas ne tik skatina švęsti moterų pasiekimus, bet ir primena pasaulio visuomenei, kad tebeegzistuoja daugybė spręstinų problemų:

• Dėl nepakankamo kraičio Indijoje kasmet sudeginama apie 25 tūkstančiai nuotakų. Tai dažniausiai atlieka jaunikis arba jo šeima.
• Moterys ir merginos, patyrusios seksualinę prievartą, dažnai yra nužudomos savo šeimos narių, siekiant išsaugoti „šeimos garbę“; šios tradicijos itin tvirtai laikomasi Jordane, Pakistane, Libane, Sirijoje, Irake ir kitose Persijos įlankos šalyse.
• UNICEF duomenimis, 28-se Afrikos šalyse apie 140 tūkstančių moterų ir mergaičių yra patyrę priverstinį lytinių organų žalojimą, nors šią praktiką daugumos šių šalių įstatymai draudžia.
• Prievartavimas kaip karo ginklas buvo ir tebėra naudojamas prieš moteris Meksikoje, Ruandoje, Kuveite, Haityje, Kolumbijoje ir daugelyje kitų šalių.

Šiandien nemažai pasaulio moterų džiaugiasi lygiomis teisėmis ir priima jas kaip savaime suprantamą dalyką. Tačiau net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse tebėra gaji vyrų smurto prieš moteris problema (šeimyninis smurtas; seksualinė prievarta…). O ir teisė balsuoti, už kurią taip kovojo praėjusių dviejų amžių moterys, per pastaruosius dešimtmečius smarkiai nuvertėjo balsuotojų akyse… Kaip ir prieš 100 metų, net ir ekonomiškai stipriose šalyse tebėra aktualus vyrų ir moterų atlyginimo už tą patį darbą skirtumas…

XXI amžiaus moterys tęsia kovą. Ji nesibaigs tol, kol vyks karai, ekonominės suirutės ir tęsis socialinė nelygybė.

Kiekvienas miestas ir rajonas šį šeštadienį, kovo 8-ąją, organizuoja gausybę renginių, skirtų moterims. Stratfordo Old Town Hall’as kviečia moteris apsilankyti tarp 12 ir 3 val. Bus atliekamas nemokamas masažas, fizinio aktyvumo pratybos, taip pat bus patariama šeimyninio smurto ir sveikatos klausimais. Išsamesnę informaciją apie Tarptautinei Moters dienai skirtus renginius rasite internete įvedę IWD bei savo gyvenamą vietą, pavyzdžiui, „IWD Ealing” arba „IWD Lancaster”.

Views All Time
Views All Time
3671
Views Today
Views Today
1
0 0