Gamtoje aptinkamos įvairios paukščių gripo virusų variacijos gali būti skirstomos pagal jų patogeniškumą – gebėjimą sukelti ligą ar jos požymius. Pagal įvairias H ir N viruso kamienų kombinacijas šiuo metu žinoma ne mažiau kaip 135 šio viruso variacijos. Mažai patogeniški paukščių gripo požymius galintys sukelti virusai dažniausiai išskiriami imant mėginius iš įvairių vandens paukščių, tačiau aplamai gamtoje šios ligos sukėlėjai yra labai reti. Pas šios grupės virusus nešiojančius paukščius dažniausiai nestebimi jokie ligos požymiai, arba jie būna išreikšti silpnai.

Prie stipriai patogeniškų paukščių gripo ligos sukėlėjų priskiriamos tik kai kurios H5 ir H7 kamienų variacijos, atsirandančios dėl specifinių atsitiktinių mutacijų. Tokios viruso variacijos ir tampa masinio naminių paukščių žuvimo priežastimi, tačiau pas laukinius paukščius jos aptinkamos itin retai – iki dabartinio ligos protrūkio buvo žinomas vienintelis, 1997 m. nustatytas atvejis, kuomet laukiniai paukščiai buvo apsikrėtę H5N1 kamieno paukščių gripo virusu.

Paukščių gripo sukėlėjas H5N1 pripažįstamas labai patogenišku, tačiau genetiniais tyrimais įrodyta, kad šis sukėlėjas, įvykus mažai patogeniško viruso mutacijai, atsirado pas naminius paukščius. Vėliau H5N1 buvo perduotas laukiniams paukščiams, o ligai plintant tokie atvejai gali dažnėti.

Greitą ligos plitimą naminių paukščių fermose sąlygoja didelis paukščių tankumas, nes virusu užsikrečiama tik turint tiesioginį kontaktą su kitais, užsikrėtusiais, paukščiais ar įvairiomis jų kūno išskyromis (pvz. ekskrementais ir kt.). Tokia ūkininkavimo praktika, kuomet naminiai paukščiai turi galimybę laisvai pasiekti laukinių paukščių lankomus vandens telkinius (tokia praktika labai paplitusi PR Azijos kraštuose), sukuria sąlygas ligos sukėlėjus platinti migruojantiems vandens paukščiams.

Pastaraisiais metais H5N1 viruso paplitimo židiniai buvo nustatyti kai kuriose PR Azijos šalyse, Kinijoje, Kazachstane, Mongolijoje ir kai kuriuose Rusijos regionuose. Kol kas nėra tiksliai nustatyta kaip plinta liga, tačiau labiausiai tikėtina, kad daugeliu atvejų sukėlėjai pernešami kartu su naminiais paukščiais ar jų produktais. Neatmetama ir galimybė, kad kai kuriais atvejais ligos sukėlėjus galėjo pernešti ir laukiniai vandens paukščiai. Tačiau nustatyta, kad Kinijoje viruso plitimas prasidėjo nuo naminių paukščių, o štai Mongolijoje paukščių gripu buvo užsikrėtę migruojantys laukiniai paukščiai, kurie akivaizdžių kontaktų su naminiais paukščiais neturėjo. Šiuo atveju, kaip ir kitais užfiksuotais laukinių paukščių užsikrėtimo atvejais, visi susirgę paukščiai greitai žuvo, todėl tolimesnis ligos plitimas nebuvo stebimas – iš 6500 viename Mongolijos regiono ežere buvusių paukščių 100 nugaišo, o ištyrus dar 139 gyvus paukščius šioje ir gretimose teritorijose virusas nebuvo aptiktas nei viename mėginyje.

Tarptautinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International, remdamasi iki 2005 m. rugpjūčio 25 d. kompetetingų tarptautinių institucijų sukauptais duomenimis, savo poziciją paukščių gripo klausimu išdėsto žemiau esančiuose punktuose:

1. Nėra žinoma nei vieno žmonių užsikrėtimo paukščių gripu nuo laukinių paukščių atvejo. Šiuo metu H5N1 virusas neplinta tarp žmonių, o visais ankstesniais žinomais atvejais žmonės užsikrėtė tik po betarpiškų kontaktų su užkrėstais naminiais paukščiais. Žmogui ligos sukėlėjai per laukinius paukščius gali būti perduoti tik turint tiesioginį kontaktą su užkrėstais paukščiais ar jų ekskrementais.

2. Gamtosaugos ir sveikatos apsaugos ekspertai (įskaitant tokias organizacijas kaip Pasaulinė sveikatos organizacija / World Health Organization, JT Maisto ir Žemės ūkio organizacija / Food and Agriculture Organization of the United Nations, Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija / World Organisation for Animal Health) sutaria, kad laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar net žudymas nesustabdys ligos plitimo. Šios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį. Be to, tokiems veiksmams naudojami resursai būtų atitraukiami nuo svarbių ir veiksmingų ligos kontrolės priemonių.

3. Pats efektyviausias – kompleksinis kovos su šia liga būdas, kurio metu turi būti gerinamos biologinės apsaugos priemonės visose naminių paukščių ūkio šakose, užtikrinama, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais ar infekuotais vandens telkiniais. Šios priemonės turi būti taikomos kartu su operatyviu užkrėstų naminių paukščių ir jų produktų naikinimu ligos protrūkio vietose. Tolimesni veiksmai turi užtikrinti efektyvią ligos profilaktiką, įskaitant griežtą kontrolę laukinių paukščių prekybos rinkoje ir naminių paukščių ir jų produktų judėjime. Šios priemonės turi būti įgyvendinamos visame pasaulyje. Šalys, kuriose dar nėra ligos protrūkių, turi apsvarstyti galimus naminių paukščių, paukštienos ir laukinių paukščių (įskaitant dekoratyvinius paukščius) importo ribojimus iš ligos protrūkius patyrusių regionų. Viena iš svarstytinų profilaktikos priemonių gali būti ir draudimai lankytis infekcijos paliestose vietose.

4. Mes pripažįstame, kad egzistuoja tikimybė, jog esamas viruso kamienas gali mutuoti įgydamas savybių, leisiančių ligai plisti ir tarp žmonių. Mes taip pat pripažįstame, kad ir esama viruso atmaina gali turėti didelį poveikį vietos ekonomikai, ypač naminių paukščių ūkiams. Tačiau šios prielaidos tik patvirtina būtinybę atkreipti ypatingą dėmesį į tas ūkio šakas, kuriose žmonės, naminiai gyvūnai ir laukinė gyvūnija yra glaudžiai susiję.

5. Be to, kad paukščių gripas neginčijamai gali paveikti ekonomikas ar net turėti poveikį žmonių sveikatai, jis gali įtakoti ir aplinkos apsaugą. Pavyzdžiui nustatyta, kad paskutinio ligos protrūkio metu Kinijoje žuvo iki 10 proc. indijinės žąsies (Anser indicus) pasaulio populiacijos.

Daugiau informacijos BirdLife International interneto svetainėje >>

Parengė G. Riauba

Views All Time
Views All Time
1579
Views Today
Views Today
2
0 0