Tarp Lietuvos jaunimo dažnesni tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas ar svaiginimasis alkoholiu, nei narkotikų vartojimas. Tuo tarpu visuomenė mano kitaip.

Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinis žalingų įpročių tarp jaunimo plitimo veiksnys yra jaunimo neužimtumas ir tai, kad nesunkiai yra prieinami tabakas, alkoholis, narkotikai. Penktadalis apklaustųjų mano, jog jaunimą neigiamai veikia filmai, spaudos publikacijos, TV laidos. 66 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad siekiant sustabdyti žalingų įpročių plitimą tarp jaunimo didžiausia atsakomybė tenka šeimai ir tik po to – teisėsaugos institucijoms.

Tai paaiškėjo po Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentų Aleksandro Dobrynino, Arūno Poviliūno ir Medicinos fakulteto docento, Socialinės psichiatrijos ir vaikų psichiatrijos centro vedėjo Dainiaus Pūro su studentais atlikto įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimo. Jį užsakė koalicija už sveiką saugų vaikų bei jaunimo gyvenimą “Aš galiu”. Apklausos rezultatais ir išvadomiss bus naudojamasi rengiant žalingų įpročių prevencijos strategiją.

Pirmiausia buvo analizuojama profesinių grupių (pedagogų, teisėsaugos pareigūnų ir su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų (NVO)) nuomonė apie žalingus įpročius. Remiantis šių tyrimų rezultatais buvo parengta anketa ir atlikta viešosios nuomonės apklausa. Galiausiai buvo analizuotos ekspertų žinios, nuomonės. Medikai su sociologais gvildeno narkomanų gyvenimo istorijas, svarstė, kodėl jie tapo priklausomi nuo kvaišalų. Analizuota, kaip žalingus įpročius aptaria žiniasklaida, pateikia kultiniai jaunimo filmai.

Viešosios gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 96 proc. apklaustųjų mano, jog narkotikai jaunimui yra labai pavojingi. Tačiau realiai su narkomanijos problema šeimoje arba tarp artimųjų yra susidūrę tik 14 proc. respondentų. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų kaip pavojų nurodė alkoholio vartojimą ir polinkį į agresiją. Labai pavojingais žalingais įpročiais visuomenė laiko rūkymą bei azartinius lošimus – taip mano apie 50 proc. respondentų. Yra manančiųjų, kad labai žalingi įpročiai yra ir… kompiuteriniai žaidimai bei internetas.

Tyrimo dalyviai įvardijo ir pagrindines jaunimo problemas. Jos, mokytojų įsitikinimu, yra ankstyvas seksas ir narkomanija. Tuo tarpu kitų grupių atstovai mano, kad pagrindinės problemos – jaunimo neužimtumas, abejingumas, pasyvumas. NVO ekspertai ir teisėsaugos pareigūnai akcentavo, jog jaunimas, nesugebėdamas gyventi pagal masinės vartotojiškos kultūros primestus standartus, daro nusikaltimus arba protestuoja visuomenei nepriimtinu elgesiu, vartodami alkoholį, narkotikus, rūkydami. Pedagogų nuomone, paaugliai pradeda svaigintis iš smalsumo, mados ir bendraamžių veikiami, o teisėsaugos pareigūnai ir NVO nurodo rimtesnes priežastis – nesantaiką šeimoje, nesutarimus mokykloje, stiprių asmenybių stoką.

Apklausius narkomanus paaiškėjo, kad juos nuolat lydėjo bejėgiškumo jausmas. Jie nesitikėjo gauti pagalbos, nes bendruomenėje nevyksta socialinės integracijos procesai, nėra solidarumo jausmo. Tarnybos, kurios turėtų teikti pagalbą, atsiriboja nuo narkomanijos problemos. Žmonės, priklausantys nuo kvaišalų, tvirtino, kad kreipėsi į poliklinikas, bet jų ten, sužinoję diagnozę, nenorėjo priimti, siųsdavo į specializuotus centrus. Kol kas bandoma mažinti narkotikų prieinamumą, kitiems kvaišalams tarsi pataikaujama.

Tyrime dalyvavę pedagogai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu mokyklose kilęs narkotikų prevencijos vajus yra atsitiktinis ir formalus. Svarbiausia, anot ekspertų, didinti jaunimo užimtumą, stiprinti šeimą ir ugdyti psichologiškai atsparią asmenybę, skleisti informaciją apie žalingų įpročių pasekmes.

Ieva Baranauskaitė

Views All Time
Views All Time
5583
Views Today
Views Today
1
0 0