2001 m. Valstybės saugumo departamento (VSD) centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu „Apaštalai“.

Buvo tiriami VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių ,,Baltlanta“ ir ,,Laivitė“ vadovams, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vos prasidėjo tyrimas, VSD šefas M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB „Klaipėdos Hidrotechnika“ bosu Pranciškumi Jurgučiu jo „fazanyne“, kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Vos prasidėjo VSD vidaus tyrimas, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija “Apaštalai” iš karto baigėsi – M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius.

Po “Laisvo laikraščio” straipsnių apie Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų korupciją ir nusikaltimus redakcija gavo dar daugiau ir labiau sukrečiančios informacijos apie VSD vadovų veiklą. Kalbama apie slaptą VSD operaciją, pavadintą “Apaštalai”. Mat dar 2001 m. VSD centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu „Apaštalai“. Buvo tiriami VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių ,,Baltlanta“ ir ,,Laivitė“ vadovams, verslininkei I.Milčienei, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vieno VSD padalinio pareigūnams pradėjus rinkti įrodymus apie šią Klaipėdos apygardoje vykstančią nusikalstamą veiklą, M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą, tuo pačiu apribodamas centrinio aparato funkciją kontroliuoti teritorinių padalinių veiklą.

Kokia tokių M.Laurinkaus veiksmų priežastis? Gal Klaipėdos apygardos skyrius gerai informuotas, o gal ir organizavo M.Laurinkaus pobūvius su AB „Klaipėdos Hidrotechnika“ bosu Pranciškumi Jurgučiu jo „fazanyne“, kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Ar gali prieš pavaldinius susikompromitavęs vadovas bešališkai vadovauti institucijai? LL šaltiniai teigia, kuomet į Klaipėdą iš Vilniaus atvyko VSD karininkai tirti savo kolegų nusikaltimų, jie buvo paprasčiausiai išmesti iš VSD Klaipėdos skyriaus kabinetų, iškart buvo skambinama M.Laurinkui. Pastarasis, viską metęs ir į Klaipėdą atlėkęs įsijungęs mėlyną žiburėlį, šluodamas kitus automobilius iš kelio. LL šaltinių teigimu, susikompromitavę VSD Klaipėdos skyriaus vadovai M.Laurinkui pasakė, kad jeigu šis bandysiąs tirti jų nusikaltimus, bus paskleista ir paviešinta informacija (garso ir vaizdo) apie saugumiečių orgijas, kurios vyko minėtame “fazanyne” pas P.Jurgutį.

Kalbama, kad ten įsisiautėjusiems saugumiečiams alkoholis liejosi iki kelių, buvo vežamos prostitutės. Ir ne tik moterys, bet ir jauni berniukai, nes tarpe saugumiečių neva buvo ir netradicinės seksualinės orientacijos vyrų. Kalbama, kad tose orgijose dalyvavo ir senas M.Laurinkaus draugas, Prezidento V.Adamkaus patarėjas ir dabartinis URM viceministras Albinas Januška. Vos sužinojęs, kokią “operatyvinę veiklą” prieš jį vykdė jo pavaldiniai, M.Laurinkus liepė nutraukti Klaipėdos VSD skyriaus vadovų nusikaltimų tyrimą ir grįžti savo karininkams į Vilnių. Taip ir baigėsi operacija “Apaštalai”, o Klaipėdos skyriui iki šiol vadovauja įvairiais nusikaltimais įtariami VSD pareigūnai. M.Laurinkus skyrė dabartinį VSD vadovą Arvydą Pocių pavaduotoju neatsižvelgdamas į tai, kad jam buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys A.Pociaus sąsajas su KGB (buvo įtrauktas į KGB rezervą). Manoma, kad kol M.Laurinkus dar buvo nepaskirtas ambasadoriumi Ispanijoje, jis Vilniuje turėjo pastovią meilužę, prostitutę ukrainietę Halyną Popovychenko, gim. 1972 02 03. Ji gyveno Vilniuje, Medeinos g. 15 – 73, o į Lietuvą iš Ukrainos atvyko 2002 m. gegužės 1 dieną. Jau 2002 05 10 buvo įregistruota jos fiktyvi santuoka su Nikolajumi Durkinu, registruotu Vilniuje, Birželio 23 -osios g. 5-52.

Teigiama, kad M.Laurinkus pažinojo ją anksčiau ir organizavo jos atvykimą bei įsikūrimą Lietuvoje. Teigiama, kad susikompromitavęs Kaišiadorių prokuratūros vyr. prokuroras A.Paukštė (dėl avarijos būnant neblaiviam ir machinacijų valstybės lėšomis) buvo įdarbintas VSD valdybos viršininko pavaduotoju. Jį į darbą priėmė tuometinis VSD direktoriaus pavaduotojas A.Pocius. Pasak liudininkų, 2002 m. pavasarį Palangoje, po vienos audringos saugumiečių šventės VSD poilsiavietėje Konstitucijos apsaugos valdybos poskyrio viršininkas Tomas Jakučionis, būdamas neblaivus, grasino ir puolė savo bendradarbius su peiliu. Panaudojus fizinę jėgą jis buvo sustabdytas, tačiau prieš jį nebuvo imtasi jokių sankcijų. Teigiama, kad T.Jakučionis nesugeba išlaikyti pakopinio kvalifikacijos kėlimo egzamino (nors užima vadovaujančias pareigas). Jam buvo tik šiek tiek sumažintas atlyginimas, kuris vos tik atėjus į VSD buvo skirtas itin didelis. 2000 m. pirmą rugsėjo savaitgalį Molėtų rajone prie Bebrusų ežero vyko VSD darbuotojų sąskrydis. Sąskrydžio metu, viename iš poilsiavietės namukų, M.Laurinkus nakvojo su VSD Visagino apygardos skyriaus pareigūne G.Š. Jų susitikimų būta ir po to. Tai buvo pikantiškos naujienos VSD darbuotojams – direktoriaus meilės nuotykių garsai buvo girdėti kitame kambaryje ir šalia namelio buvusiems pareigūnams. (Poilsiavietėje – trys dviaukščiai korpusai ir dešimt sublokuotų „dvigubų“ namelių). ,,Dvigubame“ viskas ir įvyko.

Kaip V.Saveljevas “verbavo” V.Gaivenį

Visi prisimena, kaip VSD agentas V.Saveljevas bandė “užverbuoti” buvusį “Respublikos” žurnalistą Virginijų Gaivenį. Pastarasis įrašė pokalbį ir tuomet paaiškėjo, kokie buki ir linkę daryti nusikaltimus yra Lietuvos saugumiečiai. V.Saveljevas minėjo, kad jis yra įgaliotas savo šefo, ir kad reikia surasti bet kokio “kompromato” apie “Respublikos” leidėją Vitą Tomkų. Mat tuo metu “Respublika” aštriai kritikavo visą valdantį klaną ir pačią VSD. V.Saveljevas sakė, kad reikia surasti bet kokio “kompromato” ir tuomet “padarysime V.Tomkui baudžiamąją bylą”. Kai visi šie pokalbiai nuskambėjo televizijoje, M.Laurinkus išsigynė savo agento sakydamas, kad “V.Saveljevo veiksmai yra provokacija, ir yra duomenų, kad jis veikė ne vienas”. Kitaip tariant, M.Laurinkus ir toliau bandė aštrinti situaciją. Toks neatsargus VSD vadovo pranešimas galėjo sukelti sumaištį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vėliau M.Laurinkus dar kartą apsimelavo, pasakęs, kad V.Saveljevas atleistas iš pareigų VSD. Mat pastarasis buvo demaskuotas ir iš savo pareigų atsistatydino savo noru. LL šaltiniai teigia, kad 1996-1997 m. buvęs KGB darbuotojas V.Makuška (g. 1956, apie 1983 m. buvo KGB Panevėžio m. įgaliotinis, vėliau perkeltas į Vilniaus KGB) pateko į autoįvykį kaip nukentėjusysis (autom. BMW 525, v/n PVA 777 (gali būti DVA 777)). Kaltininkui prisistatė VSD pareigūnu ir parodė VSD pažymėjimą (ar tikrai VSD pareigūnas? Oficialiai — ne). Teigiama, kad tuo metu V.Makuška pareikalavo avarijos kaltininko sumokėti 1000 USD. Kaltininkui nesutikus į susitikimą atėjo VSD pareigūnas V.Saveljevas, kurie, kaip teigiama, grąsino savo aukai teisėsaugos spaudimu. Vėliau buvo nustatyta, kad V.Makuška telefonu bendrauja su V.Saveljevu, M.Laurinkumi ir VSD Klaipėdos apygardos pareigūnu Arūnu Skuodu.

Melagingas VSD vadovo pranešimas spaudai apie V.Žilinsko pažeminimą pareigose už pareigūno vardo diskreditavimą, kai spaudoje buvo plačiai minima apie V.Žilinsko sūnaus nusikalstamą veiklą ir ryšius su nusikaltėliais. V.Žilinskui suteikta galimybė atsistatydinti gavus informaciją apie tai, kad jis neteisėtai gauna VRM pensiją. Panevėžio apygardos skyriaus viršininko pavaduotojo operatyviniam darbui V.Žilinsko ir jo sūnaus ryšiai su nusikalstamomis grupuotėmis (istorija su neteisėtu laisvės atėmimu ir turto prievartavimu?). Sūnaus bendrininkas buvo nužudytas. Tuo pat metu buvo grasinama ir V.Žilinskui. Nesiimta jokių priemonių. Neatsižvelgiant į V.Žilinsko šeimos sąsajas su nusikalstamu pasauliu, pavaldumą sutuoktiniui, Žilinskienė priimta dirbti į VSD Panevėžio skyrių. Kai Žilinskui grasino organizuotų nusikaltėlių grupuotės, juo rūpinosi ir jį gynė L.Petronis – organizavo slapstymąsi. Nors Žilinskas dar dirbo departamente, turėjo būti atliktas tyrimas ir jis atleistas iš pareigų. Visa tai vyko su M.Laurinkaus žinia. LL šaltiniai pasakoja, kad nėra atsižvelgta į Panevėžio skyriaus pareigūno Kiaunės sąsajas su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis. Teigiama, kad kažkada Kiaunei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir suteneriavimo. Byla numarinta – sulaukta senaties terminų (prokuroras Stankevičius). Dabar Kiaunė paaukštintas ir perkeltas į VSD informatikos skyrių. Neatsižvelgiant į Panevėžio apygardos skyriaus darbo organizavimo problemas ir ryšius su žinomu Panevėžio kontrabandininku Sauliumi Pauliuku, K.Diržys neseniai paskirtas VSD personalo skyriaus viršininku. S.Pauliuko žmona – buvusi K.Diržio klasiokė. Buvęs SSSR karininkas Linas Petronis tarnavo kažkur Sibire. J.Jurgelio priimtas į VSD apie 1994-uosius. Vadovavo apygardų skyriui, kur sueidavo visa operatyvinė informacija ir buvo organizuojamos kovos su kontrabanda akcijos. Vėliau laikinai buvo paskirtas vadovauti ONTT Kovos su kontrabanda valdybai. Po trejų metų grąžintas į VSD vadovauti Ekonominei valdybai. Teigiama, kad L.Petronis palaikė K.Diržį, Kiaunę, Žilinską. Maždaug apie 2001 metus, L.Petronis buvo išvykęs į Latviją susitikti su „Itera Lietuva“ vadovu Zigmantu Mackevičiumi. Kaip tik tuo metu L.Petronio padalinys sudarė pagrindinių Klaipėdoje veikiančių finansinių grupuočių schemą. 1996-1997 m. VSD buvo atliekamas bendrovės „Lit-Invest“ (Raugyklos g. 25, Vilnius) ir Lietuvos-JAV įmonės ,,Nikoil“ (Saltoniškių 12, Vilnius) tyrimas. „Nikoil“ steigėjai: Ivanas Nevogina, gyv. Stanevičiaus g. 19-30, Vilnius; Vykintas Kezys, Sudervės g. 30-219; „Internikol Corp“, Airija; ,,Lit-Invest, Igoris Vašurkinas, gyv. Pušų g. 29-5. Buvo tiriama, ar šios įmonės dalyvavo 1997 metais užperkant didelius kiekius naftos „Mažeikių naftai“. Atsiskaitymai vyko per ofšorinę kompaniją „Brinter Overseas Inc“, kurios atstovu buvo minėtasis V.Kezys, Gerardo Brazausko patikėtinis. Manoma, kad pats “ofšoras” priklausė G.Brazauskui. VSD pradėjus tyrimą, jis buvo trukdomas, o tiriamų firmų savininkai pakeitę atsiskaitymo procedūras, apsunkino įkalčių surinkimą. Į šį tyrimą bandė kištis ir anksčiau minėtas A.Mikutis, nes turėjo interesų „Lit-Invest“ bendrovėje. L.Petronio brolis Vytautas Petronis dirbo bendrovės “VP Market” prekybos tinklo įrangos inžinieriumi. Galbūt todėl VSD niekada nerinko informacijos apie “VP Market” veiklą, o ,,NDX developement“ sėkmingai dalyvavo “Vakarų skirstomųjų tinklų” privatizavime. V.Saveljevo pasisakymai per pokalbį su žurnalistu V.Gaiveniu parodo bendrą VSD pareigūnų intelekto, moralės ir profesinį lygį. Tokios vidutinės ir žemesnės grandžių pareigūnų nuostatos susiformavusios ne be vadovų įtakos. LL šaltiniai teigia, kad VSD yra demoralizuotas, čia vyrauja nebaudžiamumo ir savivaliavimo nuotaikos, visiškai pašlijusi vidinė tvarka. Dėl minėtų įvykių ir VSD vadovo abejotinų ir melagingų pranešimų spaudai apie VSD visuomenėje susiformavęs ne koks įvaizdis.

Pasak LL šaltinių, Michailas Maškovas kažkada dirbo Lietuvos TSR KGB padalinyje operatyviniu įgaliotiniu ir ištarnavo iki KGB majoro. Lietuvai tapus nepriklausoma, M.Maškovas Vilniuje įsteigė kelias bendroves, kuriose dirba ir keli buvę KGB karininkai. Pastarieji kartu su kitais Lietuvos nepriklausomybei priešiškais asmenimis dalyvavo įkuriant Slavų bendrijų susivienijimą ir Lietuvos rusų sąjungą. 1994 m. buvo įsteigta Rusijos naftos pramonininkų sąjungos atstovybė Vilniuje, kurios administracijos vadovu buvo paskirtas M.Maškovas. Teigiama, kad M.Maškovas artimai draugavo su V.Arlausku, buvusiu “Lietuvos geležinkelių” infrastruktūros direktoriumi. Pastarasis yra geras L.Petronio draugas. V.Arlauskas ir M.Maškovas yra įsteigę bendrovę “Finiks”. Dar kartą apie Birvėtos tvenkinius LL ne kartą rašė apie tai, kad VSD pažyma verslininkui iš Raseinių neleido privatizuoti bendrovės “Birvėtos tvenkiniai”, nes per statytinius įsigyti šią bendrovę norėjo patys saugumiečiai. Mat Utenos VSD skyrius buvo skirtas tik tam, kad aptarnautų svečius iš Vilniaus. Teigiama, kad šių “balių” metu buvo tariamasi dėl privatizuojamų objektų likimo bei kontrabandos. Būtent nuo saugumiečių “pažymų” apie pirkėjo patikimumą arba nepatikimumą ir priklausė vieno ar kito privatizuojamo objekto likimas. Teigiama, kad VSD darbuotojai buvo pašalinę konkurentus, ir patys ėmėsi kontrabandos verslo. Neteisėtos veiklos schema buvo tokia – kroviniai laivu buvo atplukdomi į Klaipėdą, dokumentuose nurodoma, kad jie gabenami į Rygą, tačiau Saločių muitinėje, išvien dirbant muitininkams ir saugumiečiams, muitinės dokumentuose buvo pažymima, kad kroviniai išvažiavo į Latviją, nors jie likdavo Lietuvoje. Tuo metu VSD aktyviai gaudė konkuruojančius kitus kontrabandininkus ir kūrė neva “kietos organizacijos” įvaizdį. Tačiau kai atsitiktinai būdavo sulaikomi VSD kontroliuojamos kontrabandos kroviniai, VSD atskubėdavo į pagalbą. Pavyzdžiui, kai muitininkai sulaikė keturias kontrabandinio spirito cisternas, pas tuometinį Muitinės departamento vadovą Budrį atskubėjo vienas iš VSD šefų su laboratorinėmis išvadomis, kad minėtasis spiritas yra langų ploviklis, ir krovinį teko paleisti.

Views All Time
Views All Time
8286
Views Today
Views Today
1
0 0