Pernai gruodžio 13 d. Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendį ir nutraukė baudžiamąją bylą „Laisvo laikraščio“ vyr. redaktoriui Aurimui Drižiui.

Kaip žinia, žurnalistas A.Drižius pernai sausio pabaigoje buvo pripažintas kaltu už tai, kad jo redaguojamame „Laisvame laikraštyje“ buvo išspausdintas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros pažyma, kurioje yra informacijos apie tai, kaip JAV kompanijos “Williams” valdoma “Mažeikių nafta” plovė šios įmonės pinigus. Žurnalistą nuteisęs Mažeikių rajono apylinkės teismas jam skyrė 1250 litų baudą. Vėliau šią nutartį paliko galioti ir Šiaulių apygardos teismas. Tik Aukščiausiasis teismas nutarė, kad žurnalistas yra nekaltas ir jam nutraukė baudžiamąją bylą.

Pasak „Laisvame laikraštyje“ išspausdintos minėtos pažymos autoriaus –Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus Šarūno Vaicekavičiaus, amerikiečių valdoma “Mažeikių nafta” per kitas firmas – UAB “British & Baltic Vilnius” bei UAB “Williams Lietuva” pervedė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko įsteigtai firmai “Ekskomisarų biuras” daugiau nei 3,8 mln. litų. Kaip žinia, A.Sadeckas, tapęs Seimo nariu, firmai “Ekskomisarų biuras” vadovauti pavedė savo sūnui Aliui Sadeckui. Dar 672 tūkst. litų Sadecko firmai 2000-2001 m. pervedė kita įmonė, „Williams“ naudota kaip tarpininkė „Mažeikių naftos“ pinigams plauti – „Williams Lietuva“.

Negana to, „British and Baltic Vilnius“ 1999 m. buvo įregistruota adresu Traidenio g. 26, t.y. patalpose, kurios priklauso UAB „Ekskomisarų biuras“.

Kaip žinia, Alvydas Sadeckas yra vienas artimiausių Seimo pirmininko Artūro Paulausko bendražygių. Manoma, kad A.Sadeckas, kaip Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kontroliuoja visas Lietuvos vadinamąsias jėgos struktūras – policiją, VSD ir STT.

Už šios informacijos paviešinimą “Laisvo laikraščio” redaktoriui buvo iškelta baudžiamoji byla, ir jis nuteistas.

Kas uždirbo iš “Williams” atėjimo?

Kaip žinia, dar pernai gegužę Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Jonas Liaudanskas viešai pasiūlė „pasidomėti, kokios jėgos atvedė Seimo pirmininką Artūrą Paulauską į didžiąją politiką“.

Kalbėdamas televizijos laidoje, J.Liaudanskas taip pat leido suprasti, kad su vienu didžiausių tuometinio VR ministro Juozo Bernatonio oponentų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku susijusi saugos bendrovė „Ekskomisarų biuras“ kažkokiu būdu dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime ir „uždirbo“ iš JAV bendrovės „Williams International“ atėjimo į Lietuvą.

A.Paulauskas jau anksčiau atmetė šias „neaiškias potekstes“, vadindamas jas „absurdiškomis”. J.Liaudansko užuominas atmetė ir A.Sadeckas. Tiesa, savo 2000 m. pajamų deklaracijoje A.Sadeckas nurodė tais metais gavęs 460 224 litus pajamų, iš kurių tik 51,6 tūkst. litų – atlyginimas. Likusius daugiau nei 400 tūkst. litų A.Sadeckas, kaip manoma, gavo dividendų kaip vienas didžiausių bendrovės „Ekskomisarų biuras“ savininkų. Kaip žinia, tais metas „Williams“ buvo kaip reta dosni „Ekskomisarų biurui“ – sumokėjo jam daugiau nei 3 mln. litų, todėl A.Sadeckas turėtų puikiai žinoti, kaip jis arba jo šeima uždirbo iš „Williams“ atėjimo į Lietuvą. A.Paulauskas sakė nežinantis, ką VRM sekretorius turėjo galvoje, ir kad jam „taip pat būtų įdomu sužinoti“.

„A.Drižius nuteistas už tai, kad be leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis – t. y. 2004 m. mgpjūčio 26 d.-mgsėjo 9 d. savaitraščio ..Laisvas laikraštis“ numeryje Nr. 18(68) išspausdintame straipsnyje ,,Kam atiteko ,,Williams“ kyšiai?“, nurodydamas savo vardą ir pavardę, kaip šio straipsnio autorius, citavo 2003 m. gegužės 12 d. šioje baudžiamojoje byloje Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro surašytą pažymą, kurioje pateikiami šios bylos ikiteisminio tyrimo duomenys – informacija apie sąsajas tarp UAB ,,Ekskomisarų biuras“, AB ,,Mažeikių nafta“, UAB ,,British&Baltic Vilnius“ ir išspausdino šios pažymos kopiją, – teigiama Aukščiausiojo teismo nutartyje, – kasaciniu skundu nuteistasis A. Drižius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai neteisėti, todėl naikintini. Nuteistasis A. Drižius kasaciniame skunde tvirtina, kad teismai, netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalį, nes jis nebuvo ir negali būti BK 247 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektas“.

Drižius savo kasaciniame skunde taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos – Šiaulių apygardos teismas, darydamas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, vadovavosi baudžiamajame įstatyme nenumatytu ir baudžiamajame procese netaikytinu civilinėje teisėje įtvirtintu protingumo principu, įstatymuose nenumatytu logiškumo principu, taip pat vartojo civilinės teisės sąvoką „Juridinis faktas“. Kasatoriaus nuomone, taip apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamajame procese netaikytinais civilinės teisės principais, padarė neteisingas išvadas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o tai sukliudė apeliacinės • instancijos teismui priimti teisingą nutartį.

A.Drižiaus skundas buvo patenkintas

Žurnalistas tvirtino, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė jį pagal BK 247 straipsnį, nors jis nėra šiame BK straipsnyje apibūdinto baudžiamojo nusižengimo subjektas.

„Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), – teigiama Aukščiausiojo teismo nutartyje, – nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, apibūdinanti pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ^r. baudžiamąjį nusižengimą ir sudaranti pagrindą tokią veiką kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Vadinasi, nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini ir kartu pakankami., kad juos nustačius pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tą veiką, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei asmens veikoje nėra bent vieno sudėties požymio, tai nėra ir nusikalstamos veikos sudėties – vienintelio baudžiamosios atsakomybės pagrindo. Pagal BK 247 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas ar skelbtinumas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, įtvirtintas ir BPK 177 straipsnyje. Taigi ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be nurodytų valstybės institucijų pareigūnų leidimo – baudžiamojo nusižengimo sudėties samprata neatsiejama nuo atitinkamų baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso Įstatymo nuostatų sisteminio, loginio aiškinimo.

BPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas absoliutus draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Kartu nustatyta, kad kitais atvejais ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Ši nuostata yra sukonkretinta BPK 177 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 247 straipsnį. Taigi BPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys (proceso dalyviai ar kiti asmenys, matę atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus), kurie gali būti BK 247 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektai – vykdytojai. Vadinasi, BK 247 straipsnyje numatytam baudžiamajam nusižengimui būdingas specialusis subjektas – proceso dalyvis ar kitas asmuo, matę atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno įspėtas (pasirašytinai), kad be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis draudžiama. Jei ikiteisminio tyrimo duomenys be leidimo atskleidžiami bendrininkaujant, specialaus subjekto požymius turi atitikti tik vykdytojas, kiti bendrininkai gali būti apibūdinami tik bendraisiais subjekto požymiais.

Kitaip suprantant ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo — baudžiamojo nusižengimo subjektą — vykdytoją, t. y. juo pripažįstant bet kurį kitą asmenį (ne proceso dalyvį ar asmenį nemačiusį atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų), atskleidusį ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo, būtų pažeidžiami konstitucinio lygybės principo reikalavimai, nustatant baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos, numatytos BK 247 straipsnyje, padarymą vienais atvejais subjektais – vykdytojais būtų pripažįstami asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo duomenis atskleidė nesilaikę pasirašytino prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno įspėjimo neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų. y. pažeidę BPK 177 straipsnyje nustatytą tvarką, kitais atvejais tokiais subjektais – vykdytojais būtų pripažįstami asmenys apskritai nedalyvavę bylos procese, t. y. asmenys, nesantys BPK 177 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo subjektai.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privati

informacija, taip pat neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jo suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmeniui persekiojimui, pažeistų valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. Taigi pagal įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje tiesiog negali patekti viešosios informacijos rengėjams, jei visi teisėsaugos pareigūnai laikytųsi įstatymo ir nepateiktų spaudai iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo duomenų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė asmens laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis) yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Ši laisvė – svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo gali visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos neatsiejamos nuo kitų Konstitucijos nuostatų, kuriose įtvirtintos asmens laisvės nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją garantijos: nuo 44 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, nuo šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių nuo 33 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, kad draudžiama persekioti už kritiką ir kt. Iš Konstitucijos 25 straipsnio bei-kitų Konstitucijos nuostatų įtvirtinančių ir garantuojančių žmogaus laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kyla ir žiniasklaidos laisvė. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti žiniasklaidos laisvės garantijas. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pažymėjo svarbų spaudos vaidmenį demokratinėje visuomenėje, jos pareigą skelbti informaciją ir nuomones politiniais bei kitais visiems rūpimais klausimais, o visuomenės teisę tai žinoti (pvz., Lingens prieš Austriją, 1986 m. liepos 18 d. sprendimas, Tuorancheu ir July prieš Prancūziją 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas). Šis teismas taip pat konstatavo, kad spauda vaidina svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje: jeigu ji neturi peržengti žinomų ribų, ypač tada, kai reikia apsaugoti kitų asmenų reputaciją ir teises, sukliudyti atskleisti konfidencialią informaciją, suvokdama savo teises ir atsakomybę, ji privalo skelbti informaciją ir idėjas visais klausimais, kurie yra visuomenės intereso dalykas. Žurnalistų laisvė apima taip pat kai kuriuos pervertinimus ir net provokaciją (Fressoz ir Roire priės Prancūziją 1999 m. sausio 21 d. sprendimas). Trukdymas naudotis spaudos laisve negali būti suderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, jei jis nebus pateisinamas svarbesniu visuomenės interesu {Goodmn prieš Jungtinę Karalystę, 1996 m. kovo 27 d. sprendimas, Fressoz ir Roire prieš Prancūziją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas.

Pažymėtina, kad protingumas, logiškumas tai ne tik bendrieji (universalieji) teisės principai. Jie būdingi apskritai bet kuriai intelektinės veiklos sričiai (pvz., teisėkūrai, verslui, žiniasklaidai). Tai, kad šie ir kiti principai tiesiogiai neįtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose, reguliuojančiuose atskiras žmogaus veiklos sritis, arba jais nesinaudojama, dar nereiškia, jog jie neegzistuoja ar jais nereikia vadovautis. Taigi kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi baudžiamajame įstatyme netaikytinais protingumo, logiškumo principais nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 382 straipsnio 2 punktu, nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą Aurimui Drižiui nutraukti.

Šią nutartį priėmė Aukščiausiojo teismo teisėjai Rimantas Baumilas, Albinas Sirvydis ir Jonas Prapiestis.

Views All Time
Views All Time
3386
Views Today
Views Today
1
0 0