Metų vagis – Artūras Zuokas

Kiekvienais metais “Laisvo laikraščio” redakcija skelbdavo “metų kyšininkus”, tačiau šiais metais nutarėme paskirti kitą nominaciją – “metų vagies”. Šio titulo, be jokios abejonės, 2005 m. labiausiai nusipelnė Vilniaus meras Arūras Zuokas, arba garsusis “abonentas”, kuriam “Rubicon group” sumokėjo kelis milijonus litų kyšių. Nors šiandien jau niekas neabejoja, kad „Rubicon group“ už jai palankius sprendimus mokėjo „abonentui“, arba A.Zuokui, milijonus litų per pastaruosius kelis metus, tačiau net ir pagautas kyšininkas toliau kalba apie savo „vertybes“ ir „moralę“, ir toliau vagia iš vilniečių.

Mat Žirmūnuose, šalia Neries ir Valakampių tilto 9 hektarų teritorijoje esančiame parke greitai turėtų prasidėti statybos – remdamasi dar 1993 m. premjero Adolfo Šleževičiaus pasirašytu potvarkiu, Lietuvos beisbolininkų asociacija, padedama Vilniaus mero Artūro Zuoko, pradės čia stadiono bei gyvenamųjų namų komplekso statybą.

Pagal projektą šioje vietoje numatytas sporto aikštynas, beisbolo mokykla, viešbutis, aštuoni gyvenamieji namai, kurie projekte įvardinti kaip sportininkų bendrabučiai, nors pagal projektą jie labiau primena dviejų – trijų aukštų kotedžus. Pastatyti ant Neries upės kranto, su vaizdu į Valakampių miškų pusę jie būtų “bendrabučių” savininkams atnešę milijoninius pelnus.

Beisbolininkai iš pradžių planavo įsikurti 10 hektarų teritorijos, tačiau vėliau jų apetitas buvo apkarpytas – iki 7,6 hektarų, o vėliau Vyriausybė šį plotą sumažino iki 4,2 hektaro. Kaip žinia, tuo pačiu dar 1993 m. pasirašytu premjero A.Šleževičiaus nutarimu žemės buvo skirta ir krepšininko Šarūno Marčiulionio sporto kompleksui. Tačiau šią žemę Š.Marčiulionis išpardavė, ir dabar ji tankiai apstatyta gyvenamaisiais namais.

“Beisbolininkams” skirtos žemės vertė šių dienų nekilnojamojo turto kainomis – apie 15 mln. litų už hektarą, o už keturis hektarus – daugiau nei 60 mln. litų. Keista, kad Lietuvoje nežinomos sporto šakos gerbėjai staiga taip praturtėjo – A.Zuokas asmeniškai nurodė savo pavaldiniams patiems suplanuoti Žirmūnų gyventojų rankomis sodinto parko iškirtimą ir užbetonavimą.

“Beisbolistų” reikalai pajudėjo į priekį tada, kai jų 2003 m. ėmėsi pats Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pagal oficialią versiją, Vilniaus savivaldybė buvo surengusi konkursą beisbolo aikštynui eksploatuoti, kurį neva laimėjo UAB „Infotech projektai“. Tačiau Vilniaus savivaldybės internetinėje duomenų bazėje nėra nė vieno dokumento, kuriame būtų paminėtas šis pavadinimas, todėl tai kelia daug įtarimų. Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius, LL paprašytas pateikti konkurso, kurį laimėjo bendrovė „Infotech projektai“, dokumentus, atsakė, kad nesuprato klausimo (matyt, perėmė savo boso A.Zuoko stilių, kuris niekada tiesiai neatsako į klausimus). Na, o šio projekto kuratorius – savivaldybės Miesto plėtros departamentas pasiūlė visus klausimus pateikti per Viešųjų ryšių skyrių.

Net ir pats projekto rengėjas, buvęs „Infotech projektai“, o dabar savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektas Saulius Motieka atsisakė parodyti LL savo rengiamą projektą. „Dabar, po viešo svarstymo su vilniečiais, kuris vyko lapkričio viduryje, šiam projektui buvo pareikšta daug priekaištų, todėl mes jį vėl perdarome, – sakė jis, – mažinsime užstatymo plotą bei statinių skaičių. Kaip atrodys šis projektas? Tikrai dabar negaliu parodyti, kadangi tai dar nebaigtas darbas. Kai bus parengtas, tada ir pristatysime visuomenei. Jau užteko to, kad „Paskutinei instancijai“ parodžiau projektus, kurie nebuvo galutiniai, todėl dabar spaudai nieko nerodysiu“.

“Mes išnagrinėjome šios teritorijos urbanistinį imlumą – kitaip sakant, pažiūrėjome, kas galėtų tilpti šioje teritorijoje, – televizijos laidai „Paskutinė instancija“ pasakojo šį projektą rengiantis architektas Saulius Motieka, – ten buvo numatyta pastatyta universali sporto salė, sporto mokykla, trijų aukštų parkingo pastatas ir dar keli neįvardinti statiniai – sportininkų bendrabučiai“.

Vienintele kliūtimi beisbolo kompleksui Žirmūnuose liko čia gyvenantys žmonės, kurie nenori būti betonine tvora atitverti nuo upės ir parko. „Lapkričio viduryje buvo viešas šio projekto svarstymas, į kurį buvo susirinkę keli šimtai žmonių, – LL pasakojo vienas aktyviausių šio svarstymo dalyvių, Žirmūnų gyventojas Aidas Strimaitis, – projekto autoriai pristatė du projektus – pagal pirmą ten buvo planuojama pastatyti kotedžus, didžiulį požeminį parkingą automobiliams, o pagal antrą projektą statinių buvo planuojama pastatyti mažiau, tačiau žemės sklypas tam skirtas buvo tas pats – 4,2 hektaro žemės. Žemės sklypas, skirtas beisbolui, yra parke, šalia Pliaterytės mokyklos ir Neries. Šiame parke prieš kokius dešimt metų buvo pasodinti klevai ir ąžuolai

Beisbolo projektą pristatė agresyvūs beisbolininkai

“Buvo prisirinkę ne tiek beisbolo entuziastų, kiek samdytų jaunuolių neturinčių kur išliesti savo energijos, – laidai “Paskutinė instancija” pasakojo viena detaliojo plano svarstyme dalyvavusi vilnietė, – daugelis jų buvo įkaušę, ir labai įžūliai elgėsi, grasino gyventojams ir svaidėsi įvairiomis replikomis iš salės, kurių visų esmė – “jeigu dar čia šakosies, gali ir iki namų nepareiti”.

Tą dieną salė buvo sausakimša – apie 500 žmonių, tačiau nemažai kurių – iš kitur atvežti beisbolo ir beisbolo lazdų mėgėjai. “man už nugaros sėdėjo gerokai įkaušę vyrukai, kurie man sakė : “o tu, sena boba, geriau nutilk”, – pasakojo viena vilnietė, – jie man labiau priminė tokius, kurie naktimis darbuojasi beisbolo lazdomis. Girdėjau, kaip atsistojusi viena moteris sakė norinti, kad toje vietoje liktų parkas, o šalia sėdėjęs jaunas vyrukas jai pažadėjo, kad greitai ji nebevaikščios po savo parką.

Visas šis projektas kainuos apie 50-70 mln. litų. Kas mokės šiuos pinigus? Ar ta pati beisbolo asociacija, kuri informacijos tarnyboms nurodo tik vieną telefono numerį – asociacijos sekretoriaus Petro Vilčinsko. Tačiau televizijos laidai “Paskutinė instancija” abu vyrai prisipažino, kad jiems visai nesvarbu, kad jų vardu prisidengusi Vilniaus savivaldybė Žirmūnuose pristatys įvairių neaiškios kilmės pastatų. Petras Vilčinskas atsakė į „Paskutinės instancijos“ klausimus:

– Tai gal čia ir yra jūsų susitarimo su Vilniaus meru esmė – jūs neklausiate, kad atiteks pastatai, o už tai gaunate beisbolo aikštę?

– Koks susitarimas? Su meru nevyko jokie susitarimai?

– Tai su kuo jūs susitarėte, ir kas bus statoma tose vietose? Ar jūsų tai nedomina?

– Ne.

Tačiau tik minėto susitikimo metu paaiškėjo, kas stovi už minėtų beisbolininkų – kai vietos gyventojai prirėmė savivaldybės atstovus su klausimu, kas finansuos šį projektą, salėje pakilo vienas tvarkingai apsirengęs pusamžis vyras ir išrėkė : “Na, aš finansuosiu, ir kas iš to?”. Vėliau paaiškėjo, kad minėtas investuotojas – tai AB “Vilniaus kailiai” ir beisbolo federacijos prezidentas Vidmantas Vasiliauskas, kuris itin nemėgsta viešumo.

Viską lemia „giminystės ryšiai“

„Šio projekto užsakovas – Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentas, o jo vykdytojas – UAB „Infotech projektai“, – pasakojo A.Strimaitis, – pirmas šio projekto svarstymas įvyko rugpjūčio 4 d. šios firmos patalpose, šiam projektui buvo išsakyta rimtų pastabų. Tuomet ir buvo sutarta, kad per tris mėnesius projektas bus perdarytas ir kitas viešas svarstymas jau įvyko lapkričio viduryje. Tačiau šį kartą svarstyme jau dalyvavo keli šimtai žmonių ir jis vyko prekybos mokykloje Žirmūnuose. Beisbolo atstovai įrodinėjo, kad beisbolas yra viena svarbiausių sporto šakų Lietuvoje, ir be šio stadiono jie negalės išgyventi. Tačiau aš girdėjau, kad yra kitaip – kad neva tarp “Infotech projektų” bei savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovų yra giminystės ryšiai, ir todėl šį firma ir gavo užsakymą rengti šį projektą

„Abonentas“ atostogauja Tailande

Nors Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui yra įteiktas 25 sostinės tarybos narių pasirašytas raginimas iki Naujųjų metų pasitraukti iš posto, tačiau meras išėjo atostogų ir išskrido į Tailandą. Miesto vadovui neįsiklausius į šį siūlymą, tarybos nariai žada svarstyti interpeliacijos galimybę. Raštišką raginimą atsistatydinti merui gruodžio 19 d. per tarybos frakcijų seniūnų sueigą įteikė buvęs jo pavaduotojas, į opoziciją pasitraukusios Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Kęstutis Masiulis.

Paskutiniu momentu parašus padėjo trys Socialdemokratų frakcijos, kuri iki šiol delsė pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, nariai. Tarp jų – vicemeras Gediminas Paviržis, laikomas mero šalininku, ir premjero Algirdo Brazausko žmona Kristina Brazauskienė. Tiesa, du socialdemokratai savo parašais yra parėmę iniciatyvą rengti nepasitikėjimo procedūrą. Tačiau A.Zuokas į gautą kolegų pareiškimą sureagavo gana atsainiai – liepė jį įregistruoti pas sekretorę.

K.Masiuliui nepavyko tarybos narių įtikinti, kad parlamento „abonentu“ pripažintam merui būtina iš karto paskelbti interpeliaciją. Jo parengtą projektą dėl nepasitikėjimo parėmė tik 12 opozicijai priklausančių tarybos narių.

Norint inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą meru, jo oponentai turi surinkti ne mažiau nei trečdalio, t.y. mažiausiai 17, tarybos narių parašus. Po to miesto vadovas per dvi savaites turi sušaukti neeilinį posėdį. Tam, kad interpeliacija įvyktų, būtina, kad balsuojant dėl nepasitikėjimo meru ją paremtų daugiau nei pusė iš 51 tarybos nario, t.y. ne mažiau kaip 26 tarybos narių.

„Rubicon“ kišenėje sėdi ir kiti tarybos nariai

Dabar nė kiek neabejojama, kad minėtais „Rubicon group“ kyšiais A.Zuokas dalinosi su kitais jį palaikančiais tarybos nariais – dėl to net ir miesto tarybos opozicijai nepavyksta surinkti pakankamai balsų tam, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas A.Zuoku, ir jis būtų atstatydintas. Bent jau iš STT užfiksuotų telefoninių pokalbių aišku, kad Vilniaus miesto mero rinkimų išvakarėse “Rubicon” buhalteriai dirbo per visą naktį – vežiojo pinigų prikimštus portfelius į savo boso Andriaus Janukonio namus Antakalnyje, kur būdavo kviečiami ir miesto tarybos deputatai.

“Laisvas laikraštis” dar nuo 2000 m. nuosekliai rašė apie visas A.Zuoko aferas – pradedant “Vilniaus” kino teatro pardavimu, baigiant “Vilniaus šilumos tinklų” nuoma arba garsiuoju golfo aikštynu Pilaitėje. Tuo metu A.Zuokas labai stūmė idėją perleisti viešajai įstaigai “Vilniaus golfo klubas” 80 hektarų žemės ploto Pilaitėje ten statyti neva golfo laukus. Tačiau vietoje golfo laukų ten jau detaliajame plane buvo numatyta pastatyti apie šimtą gyvenamųjų kotedžų. Tuomet Pilaitės gyventojai visi kaip vienas stojo į kovą už savo mišką, ir po kelių metų kovos A.Zuokas ir jo “chebra” turėjo atsitraukti – golfo laukai Pilaitėje taip ir neatsirado, tačiau jų jau nemažai pristatyti tiek Elektrėnuose, tiek ir už 25 km. Nuo Vilniaus esančiame vadinamajame “geografiniame Europos centre”. Todėl golfo afera neįvyko, tačiau A.Zuokas iš to išmoko vieną labai svarbią pamoką – kad miesto turtas, kurį planuoja pagrobti A.Zuokas ir jo “chebra”, turi būti miesto, o ne valstybės nuosavybė. Juk prisidengiant golfo laukais A.Zuokui nepavyko pavogti iš Vilniaus didelio žemės sklypo tik todėl, kad minėtas žemės sklypas priklausė Vyriausybei, tik Vilniaus miestui buvo perduotas valdyti “pagal panaudos sutartį”.

Kitaip sakant, tam, kad tame sklype pristatyti gyvenamųjų namų, reikėtų keisti Vyriausybės nutarimą, kuris aiškiai tuo metu reglamentavo, kad šis sklypas gali būti skirtas tik golfo laukams įrengti. Matyt, kadangi Vyriausybė tuo metu nesiryžo taip įžūliai keisti žemės paskirties, Pilaitės miškas išliko vietos gyventojų rankose.

„Rubicon“ Vilniaus miesto sąskaita uždirbs apie 500 mln. litų

Tačiau šią skaudžią patirtį A.Zuokas išnaudojo vėliau – kai, prisidengiant “vandens pramogų parku”, iš Vilniaus miesto buvo pavogta 60 hektarų žemės, ir dovanota garsiajam “abonento” draugui – bendrovei “Rubicon group”.
Tam, kad kontroliuoti visą procesą, šioje vietoje esanti žemė šiuo atveju Vyriausybės nutarimu Vilniaus miestui buvo perduota ne pagal “panaudos sutartį”, bet “nuosavybės teise”.

Nesunku paskaičiuoti, kad leidus „Pramogų parko“ teritorijoje statyti 200 000 kv.m. gyvenamųjų namų rajoną, UAB „Rubicon“ savininkai uždirbtų 400 – 500mln. pelno.

Rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba skubos tvarka svarstė klausimą, kaip leisti pramogų parko teritorijoje „Rubicon group“ pageidavimu planuoti aukštuminius gyvenamuosius statinius, atitinkamai keisti žemės paskirtį bei užstatymo reglamentus. Šis sprendimas yra pirmas realus žingsnis atveriant kelią pramogų parko teritorijoje statyti gyvenamųjų dangoraižių masyvą.

Tokią galimybę neigia dvi Seimo sudarytos komisijos. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje tokius sumanymus yra apskundęs apylinkės teismui. Teismas yra pritaikęs laikinas apsaugos priemones, būtent „neleido patvirtinti detaliojo plano sprendinius, kuriais būtų suteikta teisė UAB „Vilniaus pramogų parkas“ statyti gyvenamuosius pastatus“. Ne paisant to, planavimas bus pradėtas ir netgi skubos tvarka, nes tokiai šios dienos miesto Tarybos posėdžio darbotvarkei balsų dauguma pritarė mero A. Zuoko vadovaujama frakcijų seniūnų sueiga.

Faktas (2). Ta pati sueiga atmetė TS frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje vadovo Kęstučio Masiulio parengtą miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriuo buvo siūloma panaikinti ankstesnius miesto Tarybos sprendimus dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon“ dukterinių įmonių UAB „Marela“ ir UAB „Rubicon eventus“ ir atsisakė jį įtraukti į miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę.

Šie ankstesni sprendimai, kuriuos buvo siūloma panaikinti, sukelia nemaža kolizijų. Antai STT mano kad vykdant šiuos sprendimus „nebūtų užtikrintas racionalus Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimas“. Viešąjį pirkimą iš UAB „Marela“ yra nutraukusi Viešųjų pirkimų Tarnyba, prie LR Vyriausybės, o iš UAB „Rubicon eventus“ sustabdė teismas. Nepaisant to, viešasis pirkimas iš UAB „Rubicon eventus“ jau yra įvykdytas, ir skubiai toliau organizuojamas pirkimas iš UAB „Marela“.

Skaičiai. Abu pastarieji pirkimai savivaldybei kasmet kainuos apie 3,6mln. litų. Palyginimui pastebėsiu, kad mokyklų remontui šių metų biudžete yra numatyta skirti 1mln. litų., vaikų vasaros poilsiui organizuoti – apie 1,1 mln. litų. Skyrus maždaug tokią kasmetinę dotaciją visuomeniniam transportui, ko gero, nebūtų reikėję didinti troleibusų ir autobusų bilietų kainų.

Nesunku paskaičiuoti, kad leidus „Pramogų parko“ teritorijoje statyti 200 000kv.m. gyvenamųjų namų rajoną, UAB „Rubicon“ savininkai uždirbtų 400 – 500 mln. pelno. [Skaičiavimų duomenys: Dabartinė 1 kv. m aukštutinės statybos savikaina, perkant žemę siekia 1500-1800 Lt. Atmetus 150 – žemės dedamąją kainoje (nes nebuvo pirkta žemė) ir 180 Lt –infrastruktūros dedamąją kainoje (nes infrastruktūrą išplėtoja miestas), gauname 1320 Lt/ kv.m. statybos kainą. 1 kv.m. pardavimo kaina dabar panašiose vietose siekia 3500-4500 Lt. Iš šių skaičių nesunku paskaičiuoti, kad net sumokėjus PVM mokesčius UAB „Rubicon“ pelnas sieks 400-500 mln. Lt]. Šioje vietoje verta pastebėti, kad jei šį 60 ha plotą UAB „Rubicon“ būtų turėjusi pirkti tai jo kaina dabar siektų (turint omenyje, kad 1 aro kaina šioje teritorijoje dabar siekia 50000 Lt.) 300 mln. litų. Taigi savivaldybė, (taigi mes miestiečiai) ne pardavę šį sklypą, bet jį atidavę UAB „Rubicon“ gyvenamajai statybai atsisakome didžiulių pinigų. Už juos būtų įmanoma renovuoti visas miesto mokyklas arba sutvarkyti visus miegamųjų rajonų kiemus. Štai ko mes netenkame. Tuo tarpu komerciniam investuotojui vis viena apsimoka mokėti tokius pinigus, nes kaip matome pelnas būtų vis viena ženklus. Bet tai ne vienintelis pelno šaltinis.

Toje pat teritorijoje planuojama dar pastatyti 80 000 kv. m. komercinių patalpų, kurias nuomodami, per dešimtį metų vėl, kaip galima nesunkiai paskaičiuoti, susižertų dar apie 335 mln. litų. [Skaičiavimų duomenys: Skaičiavimams vartojame ekvivalentinį įvertinimą: nuomos kaina gerose vietose siekia 40-45 Lt/kv.m., o kai kur net iki 130 Lt/kv.m. plius PVM. Mes skaičiavimui imamame visiškai realią vidutinę nuomos kainą 33,5 Lt/kv.m. plius PVM bei darome iš rinkos žinomą prielaidą, kad iš 80000 kv.m. išnuomota gali būti apie 66500 kv.m. Tad paskaičiavę gauname, kad per 10 metų būtų gautos 335 mln. pajamos, jau sumokėjus PVM]

Dar galime paminėti ir tą faktą, kad šios teritorijos infrastruktūros plėtrą (komunikacijų privedimą, stovėjimo aikštelių statybą ir pan.) apsiėmė finansuoti miestas. Savivaldybė jau išleido 12 mln. šiems tikslams ir planuoja išleisti kelis kartus daugiau kelių, viadukų ir pan. objektų statybai. Milijonines sumas šiems objektams aprūpinti vandeniu ir nuotekų nuvedimui išleido ir UAB savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“. Kurioziška yra tai, kad savivaldybė finansavo net Ozo arenos požeminių garažų statybą. Kurioziška, nes už miestiečių pinigus pastatytas VIP garažas. Miestiečiai finansuoja rinktinių ponaičių automobilių parkingo patogumus…

Manau pateikti skaičiai yra iškalbingi ir kalba patys už save. Iš jų aiškėja, kodėl ties šiuo klausimu yra sulaužoma tiek daug iečių.

Vertinimas. Kartais girdime klausimą: ko gi čia pergyventi, juk pagražės Vilnius, bus pastatyti reikalingi objektai, padaugės gyvenamojo ploto.

Iš tikro galime tik džiaugtis, kai už privačias lėšas vykdomi panašūs projektai. Bet tikrai būtų sunku surasti bent vieną komercinę statybą, vykdytą ar vykdomą tokiomis šiltnamio ir išskirtinės globos sąlygomis. Todėl šiuo atveju tenka pripažinti situacijos unikalumą ir išskirtinumą. Žemė nebuvo pirkta, bet gauta. Be to gauta kitai paskirčiai, nei dabar ją siekiama panaudoti. Be to buvo gauta ir bus gaunama aibė miesto įsipareigojimų ir lengvatų. To ne gana. Dabar siekiama, pakeisti pradinę sutarties idėją ir iš visuomeninio pramogų parko, objektas vis labiau tampa komercinių statybų ir pasipelnymo projektu. Ar visą tai negalime vertinti kaip apgaulę, nesąžiningą sutarties sąlygų pakeitimą? O ar neturėtume tokio sandėrio pasekmes turime vertinti kaip akivaizdžiai nenaudingas ir nuostolingas miestui?

Ką reiktų daryti, žinoma, jeigu būtų gera valia ir noras siekti skaidrių ir miestiečiams naudingų sprendimų.

Pirmiausia, reiktų pasiūlyti UAB „Rubicon“ išplėtoti pramogų parką be jokių išlygų ir gudravimų. Nesant tokio noro, galima inicijuoti sutarties nutraukimą ir naujus konkursus: pradžioje dėl norimų objektų statybos ir valdymo, nesant komercinio susidomėjimo – ir dėl minimalios subsidijos. (Beje tokio ryžto ir patirties miestas turi. Prisiminkime sutarties su parkavimosi aikšteles valdžiausia kompanija nutraukimą).

Vilniuje labai stokojama sklypų gyvenamajai ir komercinei statybai. Tad jei nemenka teritorijos dalis pramogų parkui nėra reikalinga, ir jei nereikia jos gražinti savininkams, tai galima surengti šios žemės aukcionus. Viena aišku. Už šimtamilijoninius pelnus, kurie, pagal mūsų paskaičiavimus lyg iš dangaus nukristų UAB „Rubicon“ galima suremontuoti visas Vilniaus mokyklas, arba sutvarkyti visus miegamųjų rajonų kiemus. Ar to miestui nereikia? Ar tikrai dera tokius pelnus lengva ranka dovanoti? Todėl klysta tie kas Vilniaus mero A. Zuoko sandėrį su „Pramogų parko“ savininkais laiko naudingu ir net vykdomu pagal viešo-privataus interesų partnerystės principus (PPP). Šis sandėris yra akivaizdžiai asimetriškas, kaip ir iš jo gaunama nauda gana vienpusiška. Visuomenė šių šimtamilijoninių pelnų naudos nepajus. Ar taip ir turi būti? Neskaidrumas ir prarasta visuomeninė nauda ir yra didžiausios šio sandėrio blogybės. O jei taip, tai tokius sprendimus reikia naikinti. Tuo tarpu skaidriai ir viešai plėtojama ši teritorija miestiečiams galėtų garantuoti ir reikalingų pramogoms skirtų statinių atsiradimą, bet greta to dar ir duoti ženklias pajamas iš gyvenamųjų namų ir komercinei statybai skirtos žemės nuomos arba pardavimo.