Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiau dažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą, stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, tai klaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija. Laiku iškelta bankroto byla dar gali padėti įmonei atsigauti.

Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaityti su įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirų kreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Tokiu būdu dažnai už menką kainą parduodami technologiniai įrengimai ar jų dalys, ir tokia įmonė, net nepaliesta bankroto procedūrų, negalėdavo vykdyti įprastinės savo veiklos.

Darbuotojai, ištisus mėnesius negaudami atlyginimo, taip pat laukdavo “stebuklo”. Nesulaukę pretenzijas reikšdavo Seimui ar Vyriausybei, net nesvarstydami, ar įmonės bent viena akcija priklauso valstybei ar savivaldybei.

Senajame Įmonių bankroto įstatyme atskiros nuostatos išdėstytos netiksliai, todėl susidarė galimybė jas skirtingai interpretuoti. Netgi teismuose buvo ginčijamasi, ar įmonės darbuotojai laikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kad darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose nebuvo numatytos išimtys teisiniuose darbo santykiuose, Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad BBĮ darbuotojai nėra kreditoriai ir su jais turi būti atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad problemų BBĮ susikaupė per dvejus trejus metus. Jos nebuvo sprendžiamos, vyravo nuomonė, kad įmonės pačios kažkaip ras išeitį. Tuo tarpu problemų vis daugėjo, įmonės neturėjo pajamų, o buvo imami nauji kreditai, todėl didėjo įsiskolinimai, ypač paplito toks reiškinys kaip neatsiskaitymas su darbuotojais. Didžiausia bėda, kad įmonės įsiskolinusios valstybei, darbuotojams, kitiems kreditoriams, neturi nei lėšų, nei turto.

Bendras darbuotojų skaičius bankroto proceso pradžioje sudarė apie 30 tūkst., iki 1997 metų liepos 1 d. šis skaičius sumažėjo iki 9.5 tūkstančio darbuotojų. Daugiausia darbuotojų buvo atleista Klaipėdoje (iš 5 bankroto procese buvusių įmonių – 8469 darbuotojai), Kaune (iš 50 įmonių – 4951 darbuotojas), Tauragės rajone (iš 3 įmonių – 338 darbuotojai), Akmenės rajone (iš 3 įmonių – 334 darbuotojai), Švenčionių rajone (iš 8 įmonių – 226 darbuotojai).

Reikia pastebėti, kad minėti įmonių bankroto procesą iliustruojantys skaičiai nėra oficiali statistika, tai Ūkio ministerijos sukurtos analitinės duomenų bazės skaičiai.

Views All Time
Views All Time
2092
Views Today
Views Today
1
0 0