Kaip jau žinote, NLP atskleidžia, kas vyksta mūsų galvose, nagrinėja, kaip tai atsispindi mūsų kalboje ir nevalinguose judesiuose. Taip pat padeda suprasti, kada žmogus stebi sąmonėje “prabėgančius” vaizdelius, kada prisimena garsus, arba įsijaučia į kūno pojūčius. NLP gali susekti, kada žmogus, pats to nežinodamas, susikuria problemas, o kada priima gerus sprendimus. Tačiau tai – tik diagnostika, o NLP išpopuliarėjo, kai matematikai ir lingvistai, įvertinę ir išanalizavę, papildė psichoterapeutų darbą naujais metodais. Psichoterapija – ypatingas bendravimas, jo metu kinta žmogaus psichinė būsena. Kaipgi tai atsitinka? Kai cheminė piliulė patenka į skrandį, o po pusvalandžio pasikeičia jūsų nuotaika, viskas aišku – cheminė medžiaga veikia smegenų ląsteles. Bet juk psichoterapeutas nieko niekam į burną neįkiša. Jis tik bendrauja su savo klientu, o šio būsena keičiasi! NLP bandė išaiškinti šį stebuklą. Vienas iš atsakymų toks: mūsų psichika nuolat ir greitai mokosi sieti vidinius garsus ir vaizdus – pasaulio reprezentacijas – su tam tikromis emocijomis.