Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko Biržų ir Dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos žygius
|

Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko Biržų ir Dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos žygius

Risinskis, Saliamonas. Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko Biržų ir Dubingių kunigaikščio Kristupo Radvilos žygius / parengė, iš lot. k. vertė ir pratarmę parašė S. Narbutas. – V.: LLTI, 2000. – 253 p., faks. – Asmenvardžių r-klė: p. 235-253. – Bibliogr. išnašose [234 pavad.]. – Tekstas liet., lot. – ISBN 9986-513-90-1.

Saliamonas Risinskis (Salomon Rysinki) buvo poetas, antikinės literatūros tyrinėtojas, pedagogas, Kristupo Radvilos dvariškis-archyvaras raštininkas. Spėjama, kad gimė jis apie 1560 m. Risino kaime, Polocko vaivadijoje, o mirė 1625 m. lapkričio 18 d. Doliatičiuose, poeto Danielio Naborovskio dvarelyje. Apie 1596 m. S. Risinskis tapo Kristupo Radvilos, Perkūno jaunesniojo sūnaus, auklėtoju ir mokytoju, 1599-1604 m. lydėjo jį kelionėse į užsienį. Grįžęs į Lietuvą, Risinskis gyveno daugiausia Vilniuje, prie Radvilų rūmų, turėjo didelę biblioteką, kurią sudarė apie 1000 knygų. Kūrybinis rašytojo palikimas labai įvairus – antikinės lit. tyrinėjimai, lenkų patarlių publikavimas, Radvilų giminės biografijos, literatūriniai laiškai. Šioje knygoje publikuojami vertingiausi grožiniai S. Risinskio kūriniai, nurodomi jų gavimo šaltiniai. Turinys: Žmogiškumo sklaida Saliamono Risinskio raštuose; Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko Kristupo Radvilos, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojo karvedžio ir t.t., žygius; Pirmas priedas. Antroji įvairių S. Risinskio sukurtų paminklų dešimtis, perrašyta iš Minsko rankraščio; Antras priedas. Epitafija, nurašyta nuo alavinio Elžbietos Radvilaitės sarkofago, dabar saugomo Radvilų mauzoliejuje Kėdainiuose; Trečias priedas. Saliamono Risinskio rankraštis, nūnai saugomas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje; Supplementum primum. Variorum monumentorum a Solomone Rysinio consciptorum decas altera, ex manuscripto Minsciensi deprompta; Supplementum secundum. Epitaphium, depromptum de sarcophago stanneo, nunc in Mausoleo Radiviliano Kedainensi asservato; Supplementum tertium. Manuscriptum Solomonis Rysinii, nunc in Musaeo culturae Lituanicae Stanislai Balzek Junioris Chicagae asservatum.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Rubikono KGB-istų firmos užvaldė Lietuvą: ilgai ruoštas rusų planas įgyvendintas
|

Rubikono KGB-istų firmos užvaldė Lietuvą: ilgai ruoštas rusų planas įgyvendintas

Dažnai tenka pačiam sau ar kitiems užduoti klausimą: kuo skiriasi JAV ir Rusijos vykdomos politikos įgyvendinimas? Tarp įvairių galimų atsakymų vienas yra akivaizdus – JAV dažniausiai politines problemas sprendžia (dažniausiai efektyviai ir greitai) joms iškilus, o Rusija joms ruošiasi dešimtmečiais. Vilniaus miesto šilumos tinklus išnuomojant vadinamai Prancūzų kompanijai, į Vilnių buvo atsiųstas Prancūzijos kompanijos atstovas, kuris sovietų laikais buvo baigęs Maskvos tarptautinių santykių universitetą, po to vykdęs KGB-tų užduotis buvusioje Rytų Vokietijoje. Tas pats asmuo lankėsi visuose Rytų Europos sostinėse, kur buvo nuomojamos (ar parduodamos) energetinės kompanijos. Tai buvo žinoma Lietuvos Valstybės saugumo departamentui, bet jie nesiėmė jokių veiksmų. Tai tapo žinoma ir man, o kadangi ruošiausi šiuos faktus paviešinti prieš išnuomojant KGB-istų statytiniams Vilniaus šilumos tinklus, tai prieš mane ir mano aplinkos žmones buvo pradėta neregėto masto šmeižto kompanija, skelbiant suklastotus įrašus, faktus, duomenis. Išnuomavus Vilniaus šilumos tinklus, visa ši šmeižto kompanija savaime neteko prasmės (nebent koks nesusipratėlis ją prisimindavo) ir buvo nutraukta taip pat staigiai, kaip pradėta. Į kovą dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos buvo įsijungusi Prancūzų ambasada, kuri gerai žinojo, kad už viso to stovi KGB-istų statytiniai, bet jų tikslas buvo verslas ir pinigai bet kokiomis priemonėmis.

Kokia Kalėdų dvasia?
| |

Kokia Kalėdų dvasia?

Kalėdos – nuostabus metas, apgaubtas paslaptingos nuotaikos, nuoširdžios meilės, geranoriško dėmesio artimiems žmonėms, padėkos žodžių ir šilto šeimyninio jausmo. Vieni rašo pasveikinimus artimiems žmonėms, pažadindami šviesiausias mintis ir parinkdami švelniausius žodžius. Kiti su meile ruošia dovanėles, idant parodytų artimiesiems, kad jie yra tikrai brangūs. Puošiami miestai ir miesteliai, gatvės ir parduotuvių vitrinos nušvinta margaspalvėmis švieselėmis, linkinčiomis praeiviams gėrio, šilumos. Daugelis Kalėdų vakarą susiburia prie šventinio stalo, artimai bendrauja šiltais, kupinais vilties, širdingais žodžiais. Juk prie stalo susėdame ne tik pavalgyti, bet ir atvirai, nuoširdžiai pabendrauti, kai dalinamės ne tik šventine duona, bet ir savo gyvenimu, meile, dėmesiu vienas kitam. Dar kiti šeimomis, jaunuoliai linksmais būreliais su dėkingomis širdimis renkasi bažnyčiose, norėdami patirti gilesnę Kalėdų prasmę, su jauduliu laukdami Dievo malonių.

Kas mūsų laukia – grybai ar Grybauskaitė?
| | |

Kas mūsų laukia – grybai ar Grybauskaitė?

Jei būtų Vyriausioji rinkimų komisija numaniusi, kad tiek dailiosios lyties atstovių sieks prezidento posto, būtų privalėjusi pirmąjį rinkimų turą skelbti kovo aštuntąją. Vis dėlto kadangi prezidento rinkimai yra ne koks soliariuminių misių šou, tai ir, preliminariais duomenimis, apklausose pirmaujančios lyties atstoves korektiškiau būtų vadinti ne dailiąja, o perspektyviąja arba didžiąja lytimi. Nes šįkart, akivaizdu, moterų vaidmuo bus jau nebe dekoracinis, o pagrindinis. Netgi herojinis. Galima sakyti, kad pagaliau išaušo tokia diena, kad rinkimai gali apsieiti visai be vyrų. Nieko čia keisto – statistika ne pirmus metus skelbia, kad moterys mūsų šalyje faktiškai tapo stipriąja lytimi: ilgiau gyvena, vairuoja troleibusus, vadovauja kariuomenei, patruliuoja gatvėse, prižiūri laiptines, kad nelandžiotų pašaliniai ir narkomanai. Moterys niekuo nebenusileidžia vyrams net keliuose. Iki poros promilių ant drąsos “įkalusi” savivaldos politikos uosčiusi moteriškytė gali su trenksmais išversti kokio trąšų oligarcho tvorą ir tujas. Taigi nuo šiol vyriškosios lyties kelių gaidžiai privalo įsikalti į galvas, kad gatvėse atsirado rimtos konkurentės – kelių vištelės. Tačiau šįkart susitelkime ties moteriškaisiais prezidento rinkimais. Dalios Grybauskaitės, sakysite, pristatinėti neverta. Ji jau apie save viską pasakė: ne lesbietė, ne kagėbistė, bet rinkimuose dalyvaus. Žinios, ar komisarė dalyvaus rinkimuose, užgniaužusi kvapą laukė visa Lietuva.

21 amžiaus romantika
|

21 amžiaus romantika

Prieš pradėdamas, norėčiau iškart įspėti, kad nepradėtumėte vien iš pavadinimo pesimistiškai žvelgti į tai, ką čia parašiau iki galo neperskaitę. Ne, tikrai šiandien nerašysiu apie drugelius, gėlių pievas ir vyno taures – visą tai mes matome per kino filmus. Tačiau, kad ir kaip mes džiaugiamės, kad nuo 2004 metų esam europiečiai ( lyg tai iki tol jais nebuvome ), visgi mūsų šalyje viskas yra kiek kitaip ir tą reikia priimti su džiaugsmu. Mes esame skirtinga tauta negu amerikiečiai, prancūzai ir kiti, tad ir romantika pas mus yra šiek tiek kitokia, norim mes to ar nenorim. Kas apskritai yra tikra romantika? Tai iš esmės tūrėtų būti ypatingi santykiai tarp vyro ir moters. Tuomet leiskite paklausti, ką mes vadiname tikrais vyrais ir moterimis? Štai tikro vyro stereotipas yra pakankamai paprastas – jis siejasi su stiprybe, juk nuo akmens amžiaus jis buvo medžiotojas. Tačiau laikai keičiasi ir viena labai neįvertinta vyriškumo savybė yra emocinė stiprybė. Tikras vyras visų pirma turi būti stiprus viduje, nes pripažinkim – raumenų jėgos dabar reikia tik atliekant remontą namuose. O ką vadiname tikra moterimi? Štai čia jau darosi kėblu, kadangi tikros moters stereotipą apibrėžti yra sunku. Vienok, tikra moteris yra švelni vilioklė, savo gudrumu gaunanti ką tik nori, kitais atvejais tai yra naivi gražuolė, savo silpnumu ir trapumu varanti vyrus iš proto. Tad kai vyro ir moters ryšį sieja romantika, ji nera tik kuokštai rožių, šampano butelis ar vyno taurė prie žvakių.

Ar etiška gyventi blogio šalyje?

Ar etiška gyventi blogio šalyje?

Šis amžius stulbina informacinių technologijų veržlumu – it stebuklų lazdele mostelėjus, nyksta ribos ar uždraustos teritorijos. Todėl net žmogaus sąmonė ir jausmai, jo dvasinis pasaulis tampa arena, kurioje, pačiam žmogui sutinkant ar prieš jo valią, susigrumia etiniai požiūriai, moralinės, kultūros vertybės, fakto tiesa, interpretacijos, nuomonės ir pramanas. Viešoji informacija turtina asmenybę, praplečia jos horizontus, tačiau dažnai ir niveliuoja, skurdina, primeta standartus. Laimei, žmogus turi pasirinkimo laisvę – iš milžiniško srauto jis renkasi sau tinkančią informaciją, ją apmąsto ir vienaip ar kitaip panaudoja. Spauda, radijas, televizija, visa kita viešoji informacija, žodžio, vizualinėm, garso formomis atspindėdama žinias, faktus, tendencijas, privalo gerbti žmogaus asmenybę, jos laisves ir teises. Informacijos įvairovė turi aiškų komercinį ir finansinį aspektą, kuris idealiu atveju neturi kirstis su informacijos laisve. To reikalauja mūsų šalies konstituciniai pagrindai bei mūsų ratifikuoti tarptautiniai dokumentai – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Tarybos rezoliucija “Dėl žurnalistikos etikos” ir kiti.

| | |

Dievo Karalystė – Karalystės tikroviškumas

Labai tikroviškas Karalystės aprašymas, randamas Senojo Testamento pranašų knygose, yra dažnai išjuokiamas teologų ir daugelio denominacijų atstovų. Jie teigia, jog ten simboliškai, perkeltine prasme aprašoma atpildo vieta esanti ne žemėje, nes ši planeta bus sudeginta. Atsakant į tai reikėtų suprasti, kad pagrindinė taisyklė, taikytina studijuojant Bibliją, yra ši: mes turėtume visada suprasti Bibliją tiesiogine, pažodine prasme, jeigu tik nėra svarios priežasties taikyti simbolinį, dvasinį išaiškinimą. Pavyzdžiui, pirmoji Apreiškimo knygos eilutė praneša mums, jog regėjimas yra žymia dalimi simbolinis (Apr 1:1), kuo mes ir turėtume vadovautis jo atžvilgiu. Taip pat tam tikras realumo ir prasmingumo jausmas kalbos vartojime gali mums nurodyti, kaip suprasti kurią nors vietą – simboline prasme ar tiesiogine. Taigi kada skaitome apie žemę, svirduliuojančią lyg girtas žmogus (Iz 24:20), iš vartojamos kalbos aišku, jog mes turėtume suprasti tai simboliškai. Ir atvirkščiai, kalba, vartojama būsimajai Karalystei aprašyti, labai lengvai suprantama tiesiogine prasme, pažodžiui; nėra jokios užuominos, kad mes turėtume ją suprasti simboliškai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *