Vieną kartą mažame kaimelyje gyveno neturtingas ūkininkas. Jis buvo geras vyras, daug ir sunkiai dirbo, turėjo žmoną ir vaikų. Bet jis jau buvo senas ir dirbti buvo vis sunkiau ir sunkiau.

Vieną naktį po sunkios darbo dienos jis sapne išgirdo balsą, kuris liepė keliauti į Trakus. Ten jis surasiąs daug turtų. Bet kaip keliauti? Juk jis neturėjo nei arklio, nei vežimo, o Trakai labai toli. Prabudęs jis savo sapną pamiršo.

Kitą naktį jis vėl sapnavo tą patį sapną. Ryte apie sapną jis papasakojo žmonai. Toji pasakė, kad reikia daryti taip, kaip liepia balsas sapne. Žmona įdėjo jam gabaliuką duonos ir lašinių, pabučiavo ir išleido į kelionę.

Ūkininkas keliavo tris dienas, pavargęs ir alkanas jis atsisėdo ant didelio akmens. Sėdėjo ir galvojo. Pamatė, kad prie jo eina sargas. Senis papasakojo jam savo sapną, sargas papasakojo apie savo panašų sapną. Abu pasijuokė, ir senis pasisuko eiti atgal namo. Kada parėjo namo, viską papasakojo savo žmonai. Pagalvojo jie ir ėmė kasti žemę prie didelio akmens savo darže. Jie kasė, kasė, kol pavargo ir nusprendė eiti namo. Staiga pamatė, kad duobėje kažkas sublizgėjo. Pamatė ten veidrodį. Žmona viską suprato ir pasakė, kad senio sapnas reiškė tai, kad jie yra vienas kito didžiausias turtas. Paėmę veidrodį, jie pamatė, kad duobėje vėl kažkas sublizgėjo. Jie ėmė kasti ir rado daug aukso. Nuo to laiko jie gyveno laimingai.

Natalja Gladkova

Views All Time
Views All Time
1580
Views Today
Views Today
2
0 0