Pietų Europos gyventojų dietos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, makaronai, duona ir česnakai.

Ši dieta pasižymi ne tik geru skoniu. Ji išgarsėjo kaip viena sveikiausių dietų pasaulyje.

Daugelis mokslininkų teigia, jog Pietų europiečių tradicinis maistas yra maistingumo idealas.

Beveik ant kiekvieno italo pietų stalo kasdien galima pamatyti pilnas lėkštes vaisių, daržovių ir česnakų, rupių miltų duoną, alyvų aliejų ir česnakus, gabaliuką mėsos ar žuvies, porą taurių raudonojo vyno.

Galbūt tokia mityba nelėmė tai, kad Italijoje, palygimus su kitomis šalimis, yra gerokai mažesnis sergamumas skrandžio ir plaučių vėžiu, širdies ligomis, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir insultais, nepaisant Pietų europiečių meilės cigaretėms ir alkoholiui.

Mokslininkai pabandė išsiaiškinti, kodėl Pietų Europos gyventojams tokia mityba padeda išvengti ligų. Paaiškėjo, jog vaisiai ir daržovės turi nemažai vitaminų C ir E, bei beta karotinų.

Šie antioksidantai (vitaminai C, E ir A) kovoja su ląsteles ardančiais laisvaisiais radikalais bei toksinėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus organizmą ir sąlygoja senėjimą, sukelia širdies ligas ir vėžinius susirgimus.

Tyrimai parodė, kad kasdien suvalgant apie 1 kg pomidorų, gerokai sumažėja tikimybė susirgti vėžiu. Pomidoruose esantis raudonasis pigmentas nukenksmina vėžį sukeliančias medžiagas. Šios daržovės labiausiai sumažina tikimybę susirgti prostatos, burnos ertmės, stemplės ir skrandžio vėžiu.

Pietų Europos gyventojai suvalgo labai daug citrusinių vaisių, kuriuose gausu vitamino C. Šis vitaminas stiprina imuninę sistemą. Italų dietoje gausu ir obuolių, kuriuose daug vitaminų ir augalinės ląstelienos, kuri apsaugo nuo žarnyno vėžinių susirgimų.

Tausojančios savybės

Daržovės ir vaisiai turi ne tik antivėžinių medžiagų, bet ir cheminių junginių, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis. Pavyzdžiui,
– salieruose yra medžiagų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir arterinį kraujospūdį.

– Kopūstuose yra cheminių junginių, kurie apsaugo nuo vėžinių susirgimų, pvz., nuo krūties vėžio.

Daug krakmolo turintys maisto produktai – makaronai ir duona, iš pirmo žvilgsnio esą labai kaloringi ir nesveiki, aprūpina žmogų energetinėmis medžiagomis, kurių mažiau yra vaisiuose ir daržovėse.

Makaronai yra lėtai virškinamas maistas ir dėl to leidžia jaustis sočiam. Jie mažiau negu įvairūs sumuštiniai, mėsainiai, dešrainiai ar kiti lengvi užkandžiai, padidina cukraus kiekį kraujyje. Makaronai leidžia ilgiau jaustis sočiam ir kartais net padeda sumažinti kūno svorį.

Rupių miltų duonoje
gausu augalinės ląstelienos, kuri mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir B grupės vitaminų, kurie būtini nervų sistemai.

Pietų Europos gyventojai, tarp jų ir italai, suvalgo daug žuvies. Riebios žuvys, pvz., islandinės skumbrės, turi daug būtinų riebalų, kurie tausoja žmogaus kraujagyslių sistemą. Žuvų riebaluose yra riebiosios rūgšties omega-3, kuri skystina kraują ir neleidžia susidaryti krešuliams.

Pietų Europos gyventojai savo virtuvėje gausiai vartoja česnakus, kurie pasižymi sveikatą tausojančiomis savybėmis – apsaugo arterijų sieneles nuo pažeidimų ir sumažina žalingojo cholesterolio kiekį. Jie stimuliuoja imuninę sistemą ir sumažina tikimybę susirgti šlapimo pūslės uždegimu.

Italai ir kiti Pietų Europos gyventojai neįsivaizduoja pietų be kelių taurių raudonojo vyno. Mokslininkų tyrinėjimai įrodė, kad nedidelis kiekis vyno turi teigiamą poveikį žmonių sveikatai, nes didžioji dalis raudonųjų vynų daromi iš raudonųjų vynuogių.

Palyginus neseniai sužinota, kad raudonosios vynuogės turi medžiagų, kurios kartu su alkoholiu lėtina aterosklerozės vystymąsi, krešulių susidarymą kraujagyslėse. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad raudonasis vynas taip veikia tik vyresniems negu 40 metų amžiaus žmonėms.

Teisingas suderinimas

Ruošiant sveiką ir maistingą valgį, svarbu teisingai suderinti maisto produktus. Ruošiant padažą makaronams reiktų atsisakyti itališkų tradicijų – sūrio ir grietinės, kurie labai kaloringi ir turi daug cholesterolio.

Geriau pabandykite pasigaminti padažą makaronams iš alyvų aliejaus, 5 svogūnų ar česnakų, gabaliuko žuvies ar liesos mėsos. Tiktai nepadauginkite ir neperkaitinkite aliejaus.

Visada, pagal galimybes, stenkitės mėsą pakeisti žuvimi
. Ją reikėtų valgyti mažiausiai 3 kartus per savaitę. Sveika retkarčiais mėsą pakeisti ir sojos mėsa. Ir visada venkite riebių mėsos ir pieno produktų.

Stenkitės, kaip italai ir kiti Pietų Europos gyventojai, valgyti kuo daugiau daržovių. Jas pirkite kuo šviežesnes ir kuo greičiau sunaudokite, kol neprarado savo naudingųjų savybių.

Daržoves laikykite šaltoje ir tamsioje vietoje ar šaldytuve, kad išsaugotumėte kuo didesnį vitamino C ir B kiekį.

Virkite daržoves puode, kad vanduo jas pasemtų – taip išsaugosite daugiau maistingųjų savybių. Jas visada virkite uždengtame puode ir kuo trumpiau. Kuo mažiau valgykite apdorotų daržovių, venkite jų kontakto su metalu, nes jis ardo vitaminą C. Todėl salotų lapų niekada nepjaustykite peiliu, geriau suplėšykite jas rankomis.

Auksinės taisyklės

– 1-2 kartus per savaitę valgykite tik vegetarišką maistą (atsisakykite mėsos, žuvies, pieno produktų).

– 1-2 kartus per savaitę valgykite žuvies patiekalus.

– Kasdien mažiausiai 5 kartus valgykite šviežių daržovių ir vaisių. Rytais visada išgerkite stiklinę natūralių sulčių.

– Atsisakykite sviesto, o būtiną riebalų kiekį geriau gaukite iš riebios žuvies, aliejaus ir riešutų.

Sveikatai naudingi produktai

Aliejus. Turi daug būtinų riebiųjų rūgščių, kurios reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažina riziką susirgti ateroskleroze. Turi vitamino E, kuris apsaugo arterijų sieneles nuo pažeidimų.

Pomidorai. Turi antioksidantų (raudonasis pigmentas), beta karotino ir vitamino C, kurie sumažina laisvųjų radikalų, sukeliančių vėžinius susirgimus, kiekį.

Duona. Sotina, bet nestorina. Tai – pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis.

Česnakai. Turi cheminių junginių, kurie pasižymi antibakteriniu ir antiuždegiminiu poveikiu.

Views All Time
Views All Time
7943
Views Today
Views Today
1
0 0