Makaronų istorija
Taigi iš miltų yra gaminami įvairiausi gaminiai, vienas jų yra makaronai.
Daugelis mano, kad makaronų gimtinė yra Italija. Bet pasirodo, pirmuosius makaronus pagamino kinai, daug metų slėpdami jų receptą. Pasak legendos, makaronus iš Kinijos į Veneciją daugiau kaip prieš 700 metų atvežė garsus keliautojas Markas Polas. Tačiau kasinėjant Pompėjos griuvėsius, buvo rasta įranga gaminti legaminui , kurio formos panašios į kai kurias šių laikų makaronų rūšis. Vadinasi, jį gamino romėnai. Bet kas išrado šiuos darinius iš tešlos, šiandien jau turbūt nepavyks to galutinai išsiaiškinti. Matyt, viską nulėmė paprasčiausias atsitiktinumas – kažkas kurioje nors pasaulio vietoje paliko ant saulės tešlos gabaliuką, kurį vėliau supjaustė ir išvirė. Pasirodė, kad tai labai skanu. Verčiau nesukime per daug sau dėl to galvos ir pasidžiaukime gausybe makaronų iš tešlos gaminių variantų, kuriuos sugalvojo, išminkė, iškočiojo, įdarė, išbandė, ištobulino ir kuriuos dar sugalvos išradingi daugybės šalių virėjai. Taigi, kad ir kur būtų atsiradę makaronai, jie tapo populiariu maistu visame pasaulyje.
Kai kalbame apie makaronus, dažnai pagalvojame apie Italiją. Italai yra didžiausi makaronų vertintojai ir gerbėjai. Paskaičiuota, kad Italijoje vienas žmogus per metus suvalgo 35–36 kg makaronų, o Šveicarijoje – 11–12 kg, Prancūzijoje – 9–10 kg, Vokietijoje – 5–6 kg. Italijoje yra net specialios užeigos – pastacerijos, kur visi patiekalai gaminami tik iš makaronų. Kiekviena pastacerija turi savo makaronų gamybos subtilybių. Tenai jie vadinami pasta. Tik viena iš pastos rūšių vadinama makaronais. Italijoje makaronus gamina daug smulkių ir stambių įmonių. Pati stambiausia makaronų gamintoja yra “Barilla” Parmoje. Kinijoje, Italijoje, Japonijoje iš jų gaminama daugybė tradicinių patiekalų. Pasaulyje žinoma per šešis šimtus makaronų rūšių, plačiau vartojama gerokai mažiau. Lietuvoje makaronai dar nėra labai populiarūs. Populiariausi Lietuvoje sukti makaronai, spaghetti, vermišėliai ir spalvoti makaronai, kurie dėl įdomių spalvų dažniausiai naudojami salotoms gaminti. Taip pat galima rasti ir tikrų itališkų makaronų (Italpasta, Barilla, Federici), prancūziškų (Rivocca), ispaniškų (Gallo, Tomadina), čekiškų (Adriana), lenkiškų (Rapido, Aldente), vengriškų (Palneo), slovakiškų (Jarka). Beje, “Federici” makaronai yra su kiaušiniu. Rasime ir CERAM, pagamintų Vengrijoje.
Taigi, kas yra tie makaronai? – Tai įvairios formos išdžiovintas maisto pusgaminis iš kvietinių miltų tešlos, taip pat valgis iš to pusgaminio. Makaronai dažniausiai gaminami iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir vandens, o gauta masė presuojama specialiu presu. Po to jie džiovinami ir fasuojami.
Vertingesniais savo maistine verte ir sveikesniais makaronai laikomi tada jei jie gaminami iš rupių miltų tešlos, nes joje yra skaidulų. Dar galime rasti ir makaronų pagamintų iš ryžių, grikių, sorų miltų. Tradiciniai Itališki makaronai gaminami iš kietųjų kviečių. Rupių miltų makaronai būna tamsesnės spalvos, bet tai yra visai ne dėl to, kad buvo gaminti iš prastesnės miltų rūšies ar virti vandenyje su geležies priemaišomis, o būtent dėl to, kad jie praturtinami kviečių sėlenomis ir gemalais. Tokie jie yra sveikesni, gerai virškinami ir netukina (žinoma jei jei valgomi be riebių priedų). Tad juos gali drąsiai valgyti ir manekenės, ir besirūpinantys savo svoriu. Nors visame pasaulyje makaronai gaminami iš miltų ir vandens, tačiau įvairiose šalyse pagamintų makaronų skonis skiriasi (čekiškų nuo lietuviškų, vokiškų nuo itališkų ar kitų). Kiekvienas gamintojas turi savo paslapčių. Technologija gali skirtis maišymo laiku, miltų kokybe, vandens kokybe, miltų ir vandens santykiu, džiovinimo būdu, presavimu (gali būti su vakuumu ar be jo). Kaloringesni, bet gardesni makaronai yra tie makaronai, į kurių tešlą dedama kiaušinių. Kiaušinių kiekis makaronų tešloje lemia jų skonį ir elastingumą, tačiau turi įtakos mūsų sveikatai. Tikriausiai dėl to makaronų, kuriuose yra kiaušinių, gaminama mažiau ir prekyboje jų yra tik 0.1 proc. visų pasaulyje parduodamų makaronų. Mokslininkų duomenimis maistui vartojama per daug kiaušinių. Makaronai praturtinami A, E ir B grupės vitaminais, kalciu ir karotinu. Juose gausu baltymų, mineralų, ypač daug angliavandenių: 100 g – net 75 g. Kaip energijos šaltinis rekomenduojami sportininkams.
Labai svarbu miltų kokybė – glitimas, priemaišų kiekis, kviečių veislė. Beje, reiktų žinoti, kad makaronų pardavimo kaina priklauso nuo miltų kokybės. Kuo aukštesnės kokybės miltai, tuo brangesni makaronai. Italijoje dauguma makaronų yra gaminama iš kietųjų kviečių veislės (di Semola di Grano Duro). Vandens kokybė makaronams tokia pat svarbi kaip ir alui. Gali būti naudojamas paprastas, šaltinio, distiliuotas, mineralinis vanduo. Tai taip pat priklauso nuo gamintojo galimybių.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.