Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (2 dalis)
|

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (2 dalis)

Metų pradžioje planuota atidaryti vyriausios Lietuvos raganos Vilijos Lobačiuvienės raganavimo mokyklą, kurią galėtų lankyti ir vaikai. Kauno taryba nusprendė, kad už šiukšles gyventojai turi mokėti pagal būsto plotą. Neatsiliko ir Klaipėda. Sumokėti litai už šiukšlių išvežimą nebus grąžinti. Rūšiuoti atliekų – neverta. Atliekų rūšiavimas sužlugdytas, Lietuva virsta antruoju Neapoliu. Klaipėdos paplūdimiuose: dvokas ir šiukšlės. Rokiškio rajone dar yra išlikusių gatvių pavadinimų rusų kalba. Kauno klerkai į komandiruotes užsienyje įprato važinėti ne po vieną, o būreliais. Komisarai ir prokurorai apkaltinti pagalba kontrabandininkams. Aplinkos ministras apie STT dėmesį miškininkams nieko nežinojo. Prekyba dėvėtais drabužiais smuko kone perpus. Atsiradus skrydžių, neliko keleivių. Vilniečius maitina ir Baltarusija. Genų inžinierių kūriniai ieško kelio ir prie lietuvių stalo. Dėl maisto stygiaus kyla kainos. JAV dienraštis rašo, kad Lietuva – skurstanti, badaujanti ir praradusi viltį. Pederastai ir lesbietės braunasi į mokyklas. Švedai apie tai turi savo požiūrį. Nežabojama tolerancija priartėjo prie vaikų darželių. Prokuratūra uždarė prieš gėjus kovojančias interneto svetaines. Profesorius Leonidas Donskis nesupranta kas atsitiko, kad nepriklausomybės atkūrimo signatarai ir buvę Sąjūdžio herojai dalyvavo ksenofobų eitynes? Savo straipsnyje aktyviai propaguoja gėjų teises. Artūrui Račui tai patinka.

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)
|

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)

Dar sovietų laikas, prieš metų dvidešimt, vaikystėje žiūrėjau filmą “Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis. Bilietai į kiną buvo pigus, 80 kapeikų kainavo. Filmas buvo geras, o juos ilgai rodydavo, todėl ir žiūrėjau ši filmą kelis kartus iš eilės. Gerus filmus tada rodė, pilnos salės žiūrovų buvo. Vėliau atėjus nepriklausomybei pradėjo rodyti komercinį kiną. Į visokius „Amerikietiškus pyragus“ ateidavo nedaug žmonių. Ir sumanė tada Biržuose nugriauti mano vaikystės kino teatrą „Širvėna“. Susprogdino vandentiekio bokštą, antrąjį bokštą užvertę tiesiai ant kino teatro ir sulygino vėliau pastatą su žeme. Ech globalizacija… Dabar ten prekybos centras „IKI Širvėna“. Nemėgstu dėl to šitų parduotuvių. Praėjo dvidešimt metų, apsidairiau ir matau, kad mes jau ilgą laiką gyvename beprotiškame pasaulyje. Ir tas pasaulis vis beprotiškėja. Papasakosiu savo draugams, kurie jau ilgą laiką gyvena užsienyje, kas čia tokio beprotiško mūsų Lietuvoje. Tikriausiai, dalis iš jūsų manote, kad užtenka tik paskaityti antraštes komerciškai-bulvariniuose tinklalapiuose ir jums jau viskas aišku? Šiame straipsnyje didelė dalis informacijos bus tik antraštės. Ar skaityti straipsnius, ar vaizdas jums jau aiškus – spręskite patys. Straipsnis humoristiškai-pesimistiškas. Turėkite truputi kantrybės. Taigi, kas tokio beprotiško per metus įvyko Lietuvoje?

Išeivijos lietuviai: 72 Lt PSD įmoka visiems – apgavystė
|

Išeivijos lietuviai: 72 Lt PSD įmoka visiems – apgavystė

Redakciją tiesiog užgriuvo lavina pasipiktinusių tautiečių laiškų dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio taikymo teisėtumo ir kvietimu pasirašyti po peticija Vyriausybei. Britanijos lietuvius piktina grubiausiu būdu primetama prievolė, net neatsižvelgiant į tai, kad galiojantis įstatymas numato priešingai. Kai kurie skaitytojai net juokauja, retoriškai klausdami – gal valdžia mano, kad lietuviai jau nebemoka skaityti ir neskaito įstatymų? Britanijoje gyvenantieji tautiečiai, regis, greitai „nulauš“ Seimo tinklalapį, norėdami patys įsitikinti, ką PSD klausimu sako įstatymas. Jie tiesiog įsiutę ir nedviprasmiškai teigia, kad Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas toks modelis, pagal kurį sveikatos draudimas yra grindžiamas privalomosiomis įmokomis, mokamomis iš valstybės biudžeto (už valstybės lėšomis apdraustuosius), taip pat įmokomis, kurias moka darbdaviai arba patys draudžiamieji. Ir jie yra teisūs, nes lietuviškasis sveikatos draudimo modelis remiasi visuotinumo (privalomumo) ir solidarumo principais. Visuotinumo (privalomumo) principas reiškia, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti visi Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys (išskyrus draudžiamuosius valstybės lėšomis). Į anglija.lt skambinusieji ir rašiusieji stebisi neteisingomis vyriausybės ir VMI įstatymo interpretacijomis.

|

Nauja mokesčių sistema stebina kvailumu

Išanalizavus Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Šemetos šiemet įvestą naują mokesčių sistemą aiškėja, kad nei premjeras, nei finansų ministras nemoka matematikos. Nesunku įrodyti, kad didinant mokesčius tų pačių rezultatų buvo galima pasiekti žymiai paprastesnėmis priemonėmis, tūkstančius kartų pigiau ir nesukeliant painiavos, kuri dabar tvyro ir tvyros visų Lietuvos įmonių buhalterijose. A. Kubiliaus Vyriausybė pareiškė dėl krizės esanti priversta didinti pridėtinės vertės (PVM) ir kitus mokesčius. Gyventojams aiškinta apie solidarumą – kai šaliai sunku, daugiau uždirbantieji turės mokėti didesnius mokesčius, o gyvenantieji vargingiausiai galės tikėtis lengvatų, mažesnių mokesčių. Dėl šios priežasties pakeistas gyventojų pajamų mokestis (GPM), įvestas painus kintamo dydžio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD). Taigi A.Kubiliaus ir A. Šemetos įvesta mokesčių reforma pasiekta minimalių pokyčių. Tačiau visiškai sugriauta darbo užmokesčio skaičiavimo sistema. Nebetinka brangios kompiuterinės darbo užmokesčio skaičiavimo programos. Daug darbuotojų turinčioms įmonėms šimtus atlyginimų dabar reikia skaičiuoti kalkuliatoriumi. Tai dar ne viskas. Įvedus kintamą NPD sukurta didžiulė problema visiems, kas sirgs ir gaus nedarbingumo lapelį ar (ir) gaus kitų pajamų (uždarbiaus antroje darbovietėje, už kūrybą gaus honorarą ar sulauks ligos pašalpos, parduos brangų daiktą, išlos loterijoje ir t. t.). Tokiu atveju pilietis automatiškai tampa valstybės skolininku. Mat, ačiū A. Kubiliui ir A. Šemetai, nuo šiol NPD skaičiuojamas nuo visų mėnesio pajamų. Tad įmonės, kurioje dirbate, buhalterė pasibaigus mėnesiui apskaičiuos jūsų algą ir atskaičiuos mokesčius. Tačiau dėl gautų papildomų pajamų jūsų sumokėta mokesčių suma tampa neteisinga. Tad pasibaigus metams teks dar kartą skaičiuoti visas pajamas, nuo jų priklausantį NPD ir Mokesčių inspekcijai papildomai sumokėti mokesčius.

Nepaimtas kasos čekis – pagalba mokesčių vengiantiems sukčiams
|

Nepaimtas kasos čekis – pagalba mokesčių vengiantiems sukčiams

Visoje šalyje veikiantis restoranų tinklas, apgaudinėjęs savo klientus, per porą mėnesių galėjo nuo valstybės nusukti apie 300 tūkst. litų pridėtinės vertės ir kitų mokesčių. 2009 m. liepos 22 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad patikrinusi keletą visoje šalyje veikiančių maitinimo restoranų tinklų valdančių bendrovių, nustatė panašaus pobūdžio sukčiavimo atvejus: pasinaudodama elektroninių kasos aparatų intelektualiomis valdymo programomis bei išduodama klientams tik tarpinius čekius, per keletą mėnesių, preliminariais duomenimis, viena įmonė neapskaitė apie 1,5 mln. litų, o nuo valstybės “nusukta” per 300 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio. Mokesčių inspekcijos specialistai vienos bendrovės valdomuose restoranuose peržiūrėję elektroninių kasos aparatų programos užregistruotas kasines operacijas pastebėjo, kad kiekvieną dieną buvo atliekama įvairių nefiskalinių (operacijos, kurios nefiksuojamos galutiniuose apskaitos dokumentuose) ūkinių operacijų. Klientams šiame restoranų tinkle buvo išduodami ne galutiniai čekiai, o sąskaitos (prie – čekiai), kurios savo išoriniais rekvizitais beveik nesiskiria nuo fiskalinio čekio, tačiau duomenys neišsaugomi apskaitos dokumentuose.

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu
| |

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu

Gyvename kaip pasakoje. Nes tik pasakose blogieji jų veikėjai, paprastai karaliai arba princai, įveda lietaus, oro, barzdos, mirties ir dar kokius nors pačius absurdiškiausius mokesčius. O kuo mes geresni, kad turėtume jų nemokėti? Todėl ir esami gąsdinami naujais lietaus, oro taršos ir barzdos mokesčiais, kuriuos įvedus visi gyventume kaip pasakoje. Pirmasis mokestis visiems aiškus ir suprantamas. Jei lyja – privalai susimokėti, nes vandenį reikia surinkti ir kažkur išpumpuoti. Jei sausra – mokestis mažesnis, bet vis tiek jį reikės mokėti, nes siurbliai toliau dirbs, o juos prižiūrintieji taip pat valgyti nori. Su oro taršos mokesčiai truputį painiau. Tačiau jei išsiaiškintume, kas yra didžiausi oro teršėjai, tai ir tokių klausimų nebekiltų. Mano manymu, labiausiai aplinką teršiame mes patys. Ne plastiku, ne buteliais ir ne senomis padangomis, o bezdalais. Prisiminkime, kiek metano į atmosferą paleidome po sočios Kūčių vakarienės? Mišrainės su pupelėmis, rauginti kopūstai, marinuoti grybai – tai vis neišsenkančios metano kasyklos. O juk šias dujas sėkmingai galėjome panaudoti elektrinėms kūrenti ir visiems mums šilumą gaminti. Perspjautume, atsiprašau, perperstume patį „Gazpromą”. Bėda tik, kad metaną į atmosferą išleidžiame be jokios naudos šalies ekonomikai. Todėl ir būsime priversti arba šį virškinimo metu atsirandantį produktą surinkti ir nešti į artimiausią dujų supirkimo punktą, arba mokėti mokesčius už oro taršą. Barzdos mokestis taip pat labai reikalingas.

|

Elektroninės deklaracijos pakeitė popierines

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiemet mokesčių mokėtojai, remiantis preliminariais duomenimis, pateikė per 844 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracijų. Inspekcija sulaukė 59 tūkst. turto deklaracijų bei beveik 530 tūkst. prašymų skirti paramai iki 2 proc. sumokėtos GPM sumos. 530 tūkst. mokesčių mokėtojų, teisingai užpildę GPM deklaracijas ir jas pateikę elektroniniu būdu, jau susigrąžino per 323 mln. GPM permokos – beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus. Pajamas deklaravę gyventojai iš viso prašo grąžinti apie 400 mln. litų. “Šių metų pasiūlytos naujovės: daugiau informacijos apie mokesčio mokėtojo pajamas ir išlaidas preliminarioje deklaracijoje bei elektroninėje pažymoje, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuoklė, galimybė papildyti deklaraciją “on-line” būdu bei kiti palengvinimai gyventojus paskatino dar aktyviau naudotis VMI Elektroninio deklaravimo sistema – 88 proc. pateiktų GPM ir turto deklaracijų yra elektroninės. Praėjusiais metais elektroninių GPM deklaracijų skaičius siekė 75 proc. Pastebime, kad elektroninis deklaravimas jau tapo norma, o popierinės deklaracijos – praeitimi”, – teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.

|

Mokesčių smagratis įsisuko

Lietuviškoji valdžia, siurprizų meistrė, ir vėl nutarė išbandyti savo rinkėjų kantrybę. Likus vos porai mėnesių iki naujų mokestinių metų pradžios, Vyriausybė ir valdančioji koalicija staiga pritaria siūlymui iš esmės pakeisti apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Siūloma panaikinti abu investicijų neapmokestinimo būdus, pelno mokesčio tarifą sumažinti iki 15 procentų. Maža to, tokius esminius pakeitimus ketinama įgyvendinti jau nuo kitų metų. Pritarus siūlymams nedelsiant apmokestinti reinvesticijas verslo visuomenę ištiko šokas. Mat iki šiol buvo svarstyti kur kas švelnesni variantai: nieko nekeisti arba naikinti tik nulinį tarifą investicijoms (t.y. pirmąjį būdą) ir daryti tai nuo 2003 metų.

|

Mokesčių planavimą valdžia vadina nusikalstamu, o verslo žmonės – pagirtinu

Šiame straipsnyje LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė kalba apie tai, kas yra mokesčių optimizavimas, kaip jis vyksta ir kur yra riba, skirianti mokesčių planavimą nuo jų vengimo. “Mokesčių našta turi būti kaip moters sijonas – pakankamai ilgas, kad būtų galima vadinti padoriu, ir pakankamai mažas, kad būtų įdomus”, – pajuokavo Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas ir vienas alkoholinius gėrimus importuojančios bendrovės “Bennet Distributors” savininkų Rimvydas Jasinavičius.

|

“Viskas gerai, puikioji markize!” – apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą

Itin didelė kiekvienos šalies mokesčių įstatymų vertybė – jų stabilumas. Didelę sumaištį sukelia kone kiekvienos mokesčių taisyklės keitimas, ką jau kalbėti apie naujo įstatymo priėmimą. Sužinoti naujas apmokestinimo taisykles ir jų taikymo procedūras, suvokti pakeitimus užima laiko ir kainuoja pinigų. Jei įmonėms yra šiek tiek lengviau pakelti šią adaptacijos naštą – jos turi reikalą išmanančius buhalterius, kurie didelę savo darbo dalį skiria teisės aktų analizei, tai gyventojų pajamų mokesčio atveju šis prisitaikymas bus skausmingesnis.