Ekonomikos ir finansų sunkmečiu laimėtojais galėsime pavadinti visus, kurie išgyvens šią krizę, o daugiausia uždirbti dabar gali tik turintieji daug pinigų ar galintieji jų pasiskolinti.

Dabartinės pasaulinės finansų krizės metu didesnioji investuotojų dalis patyrė nuostolių, tačiau nedidelė grupelė alternatyvaus investavimo fondų savininkų jau dabar skaičiuoja pasakiškus pelnus. Kiti potencialūs laimėtojai dėl pergalės kaunasi dabar.

Milijonierių klubai

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis sako, kad pasaulio finansų rinkose veikia ne tik ribotos rizikos ar alternatyvaus investavimo (AIF) fondai, bet ir neviešai veikiančios investicinės organizacijos, į kurias paprastas pilietis negali patekti. Tai – turtingųjų pasaulis. Apskritai ne kiekvienas mirtingas investuotojas gali praverti kai kurių ribotos rizikos (angl. Hedge Fund) fondų duris. Į kai kuriuos „hedge“ fondus pateksite pasiūlę investuoti ne mažiau kaip 2-3 mln. dolerių. Todėl kartais tokie fondai dar vadinami milijonierių klubais.

Šios investavimo struktūros pritraukė ne tik daug pinigų, bet ir pasaulio finansų protų. Jose dirba gausybė, pavyzdžiui, iš Rusijos emigravusių matematikų, mokslų daktarų. Jie kuria modelius, kaip uždirbti daug ir labai daug. Nors kai kurie „hedge“ fondai patyrė nuostolių, tačiau stambieji uždirbo pasakiškus pelnus.

Fondai veikė ciniškai

Pastaruoju metu tokios investavimo struktūros veikė labai ciniškai.

„Tikėtina, kad dėl jų veiklos į krizę pateko Islandija. Veiklos schema labai paprasta – pasiskolini iš Islandijos banko akcijų, jas parduodi, tikėdamasis, kad paskui rinkoje nupirksi pigiau, o gavęs pelną jas grąžinsi“, – sako R.Kuodis.

Tačiau kai kurie „hedge“ fondai pažengė dar toliau. Jų įtakingi savininkai per garsius finansų pasaulio laikraščius paskleidžia gandus, kad, pavyzdžiui, Islandija artėja prie krizės. Investuotojai tokias žinias gaudo kaip orą ir tuoj pat reaguoja, o Islandijos banko akcijos pinga. Štai kodėl Islandijos premjeras buvo pasipiktinęs dėl tokio „hedge“ fondų elgesio.

„Iš esmės tai yra nusikalstamas ciniškas žaidimas prieš atskiras šalis, ką jau kalbėti apie finansines institucijas, prieš kurias irgi taip kartais elgiamasi“, – sako R.Kuodis.

Kaip kuriami dešimtukai

R.Kuodis yra įtakingas žmogus ne tik Lietuvos finansų pasaulyje. Jo nuomone domimės ne tik mes, bet ir „hedge“ fondų vadovai. R.Kuodis prisipažino, kad Londone veikiančių AIF vadovai kartais atvyksta su juo pasikalbėti.

„Jie neslepia savo tikslų Baltijos šalyse ir atvirai tikina nesiekiantys žlugdyti lito ar lato. Jie laikosi tam tikrų pozicijų prieš finansų rinkos žaidėjus Baltijos šalyse, ir ne daugiau. Tačiau kai kurie „hedge“ fondai dirba nešvariai. Manau, gal todėl Europos žiniasklaidoje pasirodo, pavyzdžiui, rizikingiausių šalių dešimtukai. Tokias naujienas žiniasklaida labai greitai pasigauna ir išplatina“, – sako R.Kuodis.
Ar įmanoma nuo tokio šantažo apsisaugoti?

„Manau, po šios krizės valstybės imsis daugiau finansų rinkos apsaugojimo priemonių. Pavyzdžiui, Latvija jau priėmė įstatymą dėl SMS žinutėmis ar kitais būdais skleidžiančių gandus veiksmų“, – sako R.Kuodis.

Neprivalo atskleisti investavimo taktikos

Nors „hedge“ fondai vadinami ribotos rizikos fondais, tačiau šis pavadinimas neatspindi tikrosios fondų veiklos esmės. „Hedge“ fondai, siekdami kuo didesnės investicijų grąžos, paprastai riziką neribotai padidina. Būtent tokie fondai, pasinaudodami įtaka pasaulinėje rinkoje, šios finansų krizės metu daugiau laimėjo nei prarado.

Tradicinių fondų veikla yra pakankamai griežtai reguliuojama įvairiais įstatymais, o „hedge“ fondams taikomi labai menki apribojimai, nedraudžiama rizikuoti. Todėl jie labai dažnai parduoda vertybinius popierius tikėdamiesi ateityje juos atpirkti, kai jų vertė nukris, drąsiai naudoja skolintas lėšas bei ateities ir pasirenkamuosius sandorius.

„Hedge“ fondai net savo nariams investuotojams neprivalo atskleisti savo investavimo taktikos. Jeigu nori – dalyvauk, nenori – pasitrauk“, – sako finansų makleris Marius Dubnikovas.

Šių metų pradžioje visame pasaulyje buvo apie 10 tūkst. alternatyvaus investavimo fondų, kurie valdė per 1600 milijardų dolerių.

Krizė suteikė naujų galimybių

UAB „MesInvest“ vadovas Algimantas Variakojis sako, kad šios krizės laimėtojais galėsime laikyti sugebėjusius supirkti atpigusį verslą.

„Jau dabar žinau kelias pelningai veikiančias įmones, kurios priverstos stabdyti veiklą, nes su jomis neatsiskaito produkcijos pirkėjai. Taigi dabar puiki proga supirkti konkurentus arba užimti rinkos dalį jiems bankrutavus“, – sako A.Variakojis.

Kada laimėtojai paaiškės? Pasak A.Variakojo, apie didžiuosius nekilnojamojo turto savininkus ir dabar nedaug žinome, todėl labai tikėtina, kad ir ateityje jie nepuls girtis finansų krizės metu patirtais laimėjimais.

Europos finansų analitikai irgi ieško šios finansų krizės laimėtojų. Akivaizdu, jog kai kurie AIF jau pasinaudojo ar pasinaudos galimybėmis pirkti atpigusias akcijas. Vienu iš laimėtojų minimas AIF „Blackstone Group“.

Šio fondo vadovas Stefanas Švarcmanas, įvertindamas „Merrill Lynch“ pardavimą, „Lehman Brothers“ bankrotą ir JAV valdžios gelbėjamą draudimo kompaniją AIG, atvirai pareiškė, kad jo valdomo AIF tikslas – gauti naudą kylant chaosui rinkoje ir pasinaudoti kapitalo trūkumu rinkose.

Milijardas šen, milijardas ten

Kiek iš viso, pavyzdžiui, per metus investuotojai prarado lėšų, šiuo metu niekas negali pasakyti. Tokių duomenų nėra ir negali būti, nes rinkos dalyviai nelinkę girtis nei nuostoliais, nei sėkme. Žinoma, kad į aukštųjų technologijų verslą investavęs „hedge“ fondas „Henderson High Technology“ per metus uždirbo net 103 proc., o fondas „Jardine Fleming“ – per 101 proc. pelno. Tačiau kai kurie itin sėkmingai dirbę „hedge“ fondai net neskelbia savo rezultatų ir, tikėtina, artimiausiais metais neskelbs.

Pasak UAB „Invalda turto valdymas“ strateginio analitiko Vytauto Plunksnio, iš finansų krizės daugiausia laimėjo tie, kurie sugebėjo numatyti finansų rinkos problemas ir spėjo parduoti skolintas akcijas,turėdami tikslą jas vėliau atpirkti pigiau, ar naudojosi kitais finansiniais instrumentais, leidžiančiais uždirbti iš turto vertės kritimo. Dažniausiai taip daro „hedge“ fondai. Tačiau savo veiklos rezultatus jie pristato tik savo investuotojams, todėl apie jų sėkmę nedaug kas sužino.

Pirmasis, daugiausia uždirbęs iš finansų krizės yra Andrev Lahdi, alternatyvaus investavimo fondo iš Kalifornijos vadovas. Pernai jis uždirbo net 888 proc. pelno iš JAV būsto paskolų krizės. Šį rugsėjį A.Lahdi nusprendė, kad uždirbo pakankamai daug, ir laiku uždarė savo fondą. „Wall Street Journal“ jis prisipažino: „Dar niekada nedalyvavau prekyboje su tokiais neribotais pakilimais ir labai ribotais nuosmukiais.“

Praėjusią savaitę JAV kongrese guodėsi nuostolių patyrę pasaulyje garsūs investuotojai Džordžas Sorosas bei fondo „Renaissance Technologies“ vadovas Džeimsas Simonsas. Dėl savo nesėkmių jie kaltino iki šiol veikusią finansinę sistemą ir reitingų agentūras, kurios investuotojus labai suklaidino.

D.Simonso vadovaujamas fondas įtrauktas į sėk­mingiausių „hedge“ fondų imperijų dešimtuką, o jis pats per metus uždirbo beveik 2 mlrd. dolerių. Tačiau rekordininkas buvo Johanas Paulsonas, per metus uždirbęs 3,7 milijardo dolerių.

Pasak V.Plunksnio, tarp investuotojų laimėjusiais galima vadinti tuos, kurie neturėjo skolų ir buvo sukaupę lėšų nepagrįstai atpigusiam turtui įsigyti. Tarp tokių – legendinis investuotojas Vorenas Bafetas, kurio valdoma kompanija „Berkshire Hathaway“ šiemet sudarė keletą didelių sandorių geromis sąlygomis.

Svarbiausia pergyventi šią krizę

Mindaugas Vaičiulis, finansų konsultavimo bendrovės „AIM Invest“ prezidentas

Finansų krizės metu pralaimėjusiųjų visada būna daugiau nei laimėjusiųjų. Be to, laimėjusieji uždirbo mažiau nei pralaimėjusieji prarado. Kas jie? Grubiai pasakysiu, kad laimėtojais galėsime pavadinti visus, pergyvenusius šią krizę. Padėtis jau dabar gera ir suteikianti daug galimybių tik turintiems daug pinigų ar galintiems šiuo metu pasiskolinti. Tačiau tokių galimybių turi nedaugelis. Turintieji pinigų šiuo metu gali nebrangiai įsigyti nekilnojamojo turto ar žaliavų, atpigusių akcijų. Laimėtojų yra ir tarp „hedge“ fondų, bet laimėjo tik pasirinkę teisingą investavimo kryptį, o tokių buvo nedaug.

Laimėtojai paaiškės po 2–5 metų

Marius Dubnikovas, FMI „Jūsų tarpininkas“ makleris

Tikrieji laimėtojai paaiškės po 2–5 metų, kai, uždirbę milžiniškas lėšas ar laiku pasiskolinę, sugebės (ar jau sugebėjo) paskolą ne tik sugrąžinti, bet ir dar uždirbti labai pigiai įsigiję kokio nors turto. Dabar rinkoje yra daug ir blogo, ir gero turto. Nusipirkusieji gerą, perspektyvų turtą ir bus šios finansinės krizės laimėtojai. Kas jie, potencialūs laimėtojai? Gal investicinės grupės, gal bankai, „hedge“ fondai. Kita vertus, visi mes pasimokysime iš klaidų, tačiau kiekviena finansų krizė įvyksta dėl skirtingų priežasčių ir nėra tokio proto, kuris numatytų krizės kilimo laiką ir priežastis. Be to, jau dabar laimėtojams ateina galimybių laikas, nes kai kurios įmonės šiuo metu rinkoje parduodamos pigiau nei jos turi savo sąskaitoje realių pinigų.

Views All Time
Views All Time
4022
Views Today
Views Today
1
0 0