Kiekvienas kartais suklystame arba padarome kokią nors kvailystę, įskaudiname kitus. Psichologai teigia, kad yra keletas dalykų, kuriuos atsiminus išpirkti kaltę bus žymiai lengviau.

Paprastai ką nors įskaudinęs asmuo susigėsta, jam kyla didelė pagunda sumurmėti kokį nors banalų atsiprašymą ir greitai nukiūtinti šalin.

Bet daugeliu atveju reikia kur kas daugiau negu greitas „atsiprašau“. Ilgesnis pokalbis ar paaiškinimas gali sušvelninti įtampą, padėti įžeistajam suprasti įžeidusiojo poelgį, prisiimti dalį atsakomybės.

Psichologai pastebi, kad žmonės varžosi dėl padarytų klaidų ir atsiprašydami dažnai elgiasi pernelyg santūriai, tarsi praranda kalbos dovaną, tampa it nesavi. Daug labiau tikėtina, teigia specialistai, kad viskas pakryps į gerąją pusę, jei prašydami atleidimo atrodysime ir būsime tikrai nusiminę, o ne vaidinsime tokius.

Beje, atsiprašyti reikia nuoširdžiai. Jeigu gražūs žodžiai pasieks tik įskaudintojo ausis, bet nepalies širdies, jūsų santykiai netaps šiltesni.

Daugelis žmonių yra labai supratingi. Jeigu jūsų žodžiuose, intonacijoje, judesiuose nebus falšo, ir jei jūs nuoširdžiai patvirtinsite, kad esate kalti ir gailitės dėl to, jums atleis.

Tačiau įtampa neatslūgs, jei pasirinksite netinkamą atsiprašymą, pavyzdžiui, kodėl taip atsitiko aiškinsite stačiokiškai.

Po atsiprašymo labai gražu ir teisinga būtų atlyginti už padarytus nuostolius. Jeigu jie materialiniai, atlyginti lengviau: galima nupirkti tai, ką sugadinome, sudaužėme ar išpylėme.

Daug sunkiau atlyginti už įžeistus jausmus, ypač jei įskaudinote jums svarbų žmogų.

Tokiu atveju pirmiausia reikėtų pamėginti suvokti, kaip jaučiasi jums artimas žmogus ir su juo kalbėtis. Tik įteikta dovanėlė – kaip atgailos gestas – nieko nepakeis.

Daugelis mano, kad padarius klaidą užtenka atsiprašyti ir tuoj pat viską pamiršti. Tačiau turėtų būti ne visai taip. Padarę ir, žinoma, supratę savo klaidą, turėtume stengtis daugiau jos nekartoti.

Klaidos suteikia mums galimybę įvertinti save. Kuo didesnė blogybė padaroma, tuo daugiau šansų pasitaisyti ir tapti geresniam. Žinoma, jei žinai, kaip tai padaryti. Juk ne veltui sakoma – klysti žmogiška, atleisti dieviška.

Atsiprašymas dažniausiai:

  • sumažina atsiradusią įtampą,
  • užtikrina įžeistąjį, kad klaida daugiau nepasikartos.
Views All Time
Views All Time
9445
Views Today
Views Today
1
0 0