Žmogus gimsta ir iš karto patenka į erdvę bei laiko srautą, todėl nuo pat pirmosios savo gyvenimo akimirkos, nuo savo pirmojo įkvėpimo ir ištarto garso jis priverstas orientuotis erdvėje, laike ir tarp žmonių. To dėka atsiranda ir išsivysto skirtingi žmonių gabumai bei sugebėjimai judėti ir bendrauti.Tai pastebėjo ir K.G.Jungas, kuris išskyrė orientacinėms savybėms nustatyti sekančius kriterijus.

Tipas nustatomas pagal keturias savybes iš aštuonių. Reikia sužinoti, kas Jūs:

– ekstravertas ar introvertas,
– loginis ar etinis,
– sensorinis ar intuityvus,
– ir racionalus ar iracionalus.

Sensorinis (S) ar intuityvusis (N)?

Sensoriniai išorinį pasaulį suvokia pojūčiais, savo kūną – per skonį, spalvas, kvapus. Jie gerai žino savo fizinius poreikius.

Intuityvieji nežino savo fizinių poreikiu. Pojūčiai labai abstraktūs. Blogai suvokia savo paties ir supančio pasaulio materialumą.

Sensoriniai žino ko nori, retai abejoja. Intuityvieji abejoja, kai reikia apsispręsti. Sensorinio akys pastebi viską, kas vyksta aplinkui, kiekvieną detalę. Jis vaikšto drąsiai, pasitiki savimi, pastebi kliūtis, jas apeina arba įveikia. Intuityviojo akys žiūri kažkur į tolį pro objektą, lyg regėtų kažką nematomo. Jis vaikšto dažnai užsigalvojęs, atsipalaidavęs nuo kasdienybės rūpesčių. Jei toks žmogus gatvėje su Jumis nesisveikina, o apeina kaip kliūtį, neįsižeiskite – jis iš tikrųjų Jūsų nepastebėjo.

Sensoriniai nuo intuityviųjų visų pirma skiriasi išvaizda. Sensorinių akys nepaprastai gražios. Jos šviečiančios, blizgančios, ryškios, žvilgsnis koncentruotas, nelakstantis į šalis, o svarbiausia – ramus. Intuityviųjų akys žymiai blankesnės, be šviečiančių žaismingų žiburiukų, dažnai lyg aptrauktos miglele, žvilgsnis nekoncentruotas, lyg lengvai plaukiantis. Veido forma taip pat dažnai skiriasi. Sensorinio veidas paprastai platus, apskritas, o intuityviojo – pailgas, nors kiekvienas tipas turi savitų charakteringų bruožų, pavyzdžiui: „Saugotojo'“ labai platūs apatiniai žandikauliai.

Sensorinį nuo intuityviojo galima atskirti, vien pažvelgus į aprangą. Sensorinis turi įgimtą skonio jausmą. Jis visada gražiai, skoningai apsirengęs, pasitempęs ir tvarkingas. Jis visada gražus. Sensorinis paprasčiausiai negali bet kaip atrodyti. Intuityvusis turi žymiai svarbesnių problemų negu tvarka. Švara ir apranga. Todėl vieną dieną jis gali atrodyti puikiai, o kitą -visai nekaip: gali būti susivėlęs, apsirengęs dėmėtais, pal amdytais ar nesuderintais drabužiais…

Tvarkingumu sensorinis nuo intuityviojo taip pat skiriasi. Sensorinio kambarys tvarkingas, kada tik užeitum. Intuityviajam svarbiau pailsėti, knygą paskaityti ar įdomų filmą pažiūrėti, o tik paskui tvarkytis.

Etinis (F) ar loginis (T)?

Etinis puikiai žino viską, kas susiję su žmogumi ir žmonių santykiais. Loginis viską supranta apie materialaus pasaulio sandarą. Etinis jaučia ir supranta vidinę emocinę žmonių būseną, nebijo manipuliuoti savo ir svetimais jausmais. Jei tik jis nori, puikiai sutaria su aplinkiniais. Pradėjęs kokį nors reikalą, etinis dažnai paskęsta detalėse, antraeiliuose dalykuose. Loginis puikiai susigaudo objektyvaus supančio pasaulio dėsniuose, lengvai atskiria svarbiausius ir antraeilius dalykus. Bet jis blogai supranta žmonių santykius, jausmus ar emocijas. Loginiui net jo paties jausmai ar emocijos yra mįslė, nes to negalima kontroliuoti protu. Loginis nemoka ir nemėgsta kalbėti apie savo jausmus. Jis viską vertina taip: protinga – neprotinga, logiška -nelogiška. Etinis vertina kitaip: geras – blogas, patinka -nepatinka. Etinis mieliau įkalbinėja žmones, o loginis įrodinėja ar tikslinga taip elgtis, ar ne. Reikėtų pastebėti įdomų dalyką: loginiai turi žinoti, kad jie yra mylimi, o etikams neužtenka vien žinoti ar jausti, jie turi mylėti patys.

Veido išraiška taip pat skiriasi: loginio veidas dažniausiai be emocijų, žvilgsnis šaltas; etinio veide pastebėsite šilumą, jautrumą. Jeigu šypsosi loginis, tai šypsosi tik lūpos – akyse išlieka rimtis. Etinio šypsena pakeičia visą veidą, nušvinta ir akys.

Ekstravertas (E) ar introvertas (I)?

Ekstraverto psichika priima informaciją iš išorinio pasaulio, o introverto – iš vidinio (jam svarbesni jo paties jausmai,išgyvenimai, nei išorinio pasaulio įvykiai). Ekstravertai domisi objektyvia informacija, jiems svarbesni visuomeniniai, darbo reikalai, nei jų pačių norai. Ekstravertai orientuojasi į objektus – žmones, daiktus, pinigus, gyvūnus ir t.t, o introvertai – į santykius tarp šių objektų. introvertai labiau subjektyvūs, žiūri savo poreikių, savo santykių su objektais. Ekstravertai stengiasi būti objektyvūs, vengia subjektyvaus vertinimo.

Introvertas stengiasi paveikti, keisti ir vaidyti santykius, o ekstravertas – objektus. Introvertas nenorės jūsų keisti kaip objekto, jis mieliau keis santykius, pats bandydamas keistis. Ekstravertas stengsis keisti jus, tik ne save, o jei jam nepatiks santykiai, gali su jumis išsiskirti.

Ekstravertas nebijo atsakomybės, jei jaučia, kad kiti be jo neapsieis. Jį erzina pareiga ir žodžiai: „tu privalai“, „reikia“. Mėgsta imtis iniciatyvos, vengia rutinos. Jis didžiuojasi savo aktyvumu.

Introvertas nemėgsta atsakomybės, bet su malonumu atlieka tai, ką laiko savo pareiga.

Kai sunku, didelio streso, dvasinio sukrėtimo metu. introvertas traukiasi nuo žmonių į vienatvę, o ekstravertas negali būti vienas, nusiramina tiktai žmonių draugijoje.

Racionalusis (J) ar iracionalusis (P)?

Atskirti galima iš išorės ir judesių. Racionalieji sausoki, sukaustyti, jų judesiai fiksuoti. Iracionalieji – minkšto veido, apvalių linijų, jų judesiai plastiški, impulsyvūs, nesukaustyti, laisvi.

Racionalūs – tai žmonės, greitai priimantys sprendimus. Iracionalūs neskuba jų priimti, jie linkę palaukti ir surinkti daugiau informacijos, bijo per anksti padaryti išvadas ir apriboti save dar vienu kaustančiu sprendimu.

Racionaliesiems palikti problemą neišspręsta reiškia pasmerkti save nereikalingoms kančioms, kurios baigsis tik tada, kai bus priimtas sprendimas.

Darbui racionalieji kruopščiai ruošiasi iš anksto. Iracionalieji gi pasiruošimą atidėlioja ir ignoruoja. Racionaliesiems būdinga nustatyti terminus, kada turi būti pabaigtas darbas. Iracionaliesiems nėra nemalonesnio dalyko, kaip griežti terminai ir reglamentai.

Racionalieji mano, kad pailsėti galima tik tada, kai pabaigti visi darbai. Iracionaliųjų dalykinių santykių pagrindas – žaisminga etika. Jie mano, kad į visas problemas reikia paprasčiau žiūrėti. Joks darbas neturi gadinti geros nuotaikos.

Dabar, kai jau žinomos keturios stipresnės savybės, galima sudaryti psichologinio tipolormulę. Ji susideda iš trijų žodžių. Racionalumo – iracionalumo savybė nurodo, kuri funkcija yra pirmoji. Jei žmogus racionalus, pirmoji psichikos formulėje yra etika arba logika, antras žodis – intuicija arba sensorika, o trečiasis žodis visada – ekstravertas arba introvertas, pvz.: „Analitiko“, „Entuziasto“ psichikos formulė.

Jei žmogus iracionalus, pirmoji funkcija yra intuicija arba sensorika, antra – etika arba logika, ir trečia – ekstraversija arba introversija, pvz.: „Išradėjo“, „Tarpininko“ psichikos formulė.

16 tipų dalinami po keturis į keturias kvadras. Tarp visų 16 tipų susidaro 16 skirtingų santykių: 8 palankūs ir 8 nepalankaus bendravimo santykiai. Darbe ir šeimoje vienos kvadros narius supapalankus psichologinis klimatas. Savitarpio pagalba, gyvenimas be konfliktų rodo, jog šie santykiai vieni iš geriausių.

S.Česnavičienė, „Aš ir tu: kaip būti kartu“, 2001.

Views All Time
Views All Time
7062
Views Today
Views Today
1
0 0