|

Ar esame tolerantiški kitokiems?

Žodis tolerancija kilęs iš lotynų kalbos, kuris reiškia kantrybę, pakantumą. Būti tolerantiškam – pripažinti kito lygiavertę egzistenciją, rasti kompromisą. Apskritai apie toleranciją galima pradėti kalbėti tuomet, kai susiduriama su skirtingomis nuomonėmis, pažiūromis, įsitikinimais, vertybėmis ar tradicijomis, o šiandieniniame pasaulyje šių skirtumų tikrai netrūksta, Būtent tai ir padaro šią temą itin svarbia mūsų visuomenei. Tolerantišku norime būti kiekvienas. Dažniausiai dėl to, kad tai madinga. Ir atrodo, būti tolerantišku visai nėra sudėtinga, tereikia garsiai tai deklaruoti. Tik ką iš tiesų turime omenyje tvirtindami esą tolerantiški? Ar tai, kad pro pirštus pažiūrime į tam tikrus nepriimtinus dalykus – “kol tai neliečia manęs ar mano artimųjų, man tai nerūpi”, ar tai, kad gerbiame kito žmogaus pasirinkimą, nors nebūtinai jam pritariame? Tolerancijos sąvoka tarytum nubrėžia ribą tarp konservatyvumo ir lengvabūdiškumo. Kad ir kaip ten bebūtų, neteisingas tolerancijos sąvokos suvokimas nesukeltų tiek daug problemų ir viešų diskusijų, jei ne iškylanti diskriminacija -žymiai skaudesnė globali problema, nei likti nepastebėtam ar neįvertintam. Būti diskriminuojamam – būti atstumtam dėl savo prigimties ar pasirinkimų. Žmonės yra diskriminuojami dėl daugelio dalykų: negalios, odos spalvos, religijos, orientacijos, amžiaus ir kitko.

Užsakomoji žurnalistika

Užsakomoji žurnalistika

Čia jau kiek įdomiau: ir visuomenei aktuali tema, ir ne tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. Žadinti lietuvių tautinį sąmoningumą – štai tokiam tikslui siekti 1883-siais susibūrė Lietuvos inteligentija ir išleido pirmąjį laikraštį gimtąja kalba. Vėliau, sovietmečiu, žiniasklaida įgavo visai kitą funkciją – buvo priemonė propagandai skleisti. Šiandien 2009-ieji. Išgyvenome abu pasaulinius karus, tapome nepriklausomi, įžengėme į neišvengiamą globalizacijos erą. Ar daug kas pasikeitė? Lietuvoje verstis prostitucija yra griežtai draudžiama – baudžiami ir paslaugas teikiantys ir jas perkantys asmenys, tačiau rinkos prostitucija yra ne tik nedraudžiama, bet net ir skatinama. Ir sušlubavusi pasaulio ekonominė padėtis čia niekuo dėta – parduosime bet ką, jei tik bus pirkėjų. Taip sėkmingai mes parduodame „sklypus“ dienraščių plotuose. Gal tai nebūtų taip blogai, jei laukai būtų užsėti tuo, kas duoda vaisių, bet deja, šie plotai paliekami purvų drabstymuisi, gaidžių peštynėms ir visai likusiai agrokultūros faunos veiklai. Ir niekam ne paslaptis tų sklypų kainos – „Lietuvos ryto“ puslapis kainuoja 7000 Lt, „Respublikos“ – 5000 Lt, prestižiniai (pirmieji) puslapiai – dviguba kaina. Nežabojama prostitucija atvedė mus prie morališkai smukusios ir ypatingai geltonos žiniasklaidos. Štai čia globalizacija ir pakišo koją – įvyko popieriaus skaitmenizacija. Nebeliko norinčių mokėti už spaudą.

Realybės šou „Prezidentas“
| | |

Realybės šou „Prezidentas“

Nors iki Lietuvos prezidento rinkimų liko vos keli mėnesiai, nė viena politinė partija dar nepaskelbė savo kandidatų į valstybės vadovus. Iš to galima daryti bent dvi išvadas. Pirma – pas mus politinėmis partijomis nepasitikima ne be reikalo, nes jos neatlieka vienos svarbiausių savo pareigų – būti visuomeninio gyvenimo sanitaru. Į bet kokias renkamas pareigas pretenduojantis asmuo pirmiausia turėtų atsiskleisti partijoje. Ir tada su aiškiai suformuluota programa, su savo patarėjų komanda, jau žinomais privalumais ir trūkumais pasirodytų rinkėjams. Kuo ilgiau bendraujama su tauta, tuo kandidatas geriau pažįstamas. Lietuvos politikai tikriausiai galvoja, kad paskutinę akimirką pasirodžiusiam kandidatui netikėtumo momentas suteikia papildomo žavesio. Politinės rinkodaros požiūriu tai gal teisinga – sumaniai reklamuojama nauja politinė prekė pas mus neblogai perkama, ką liudija darbiečių ar prisikėlėlių patirtis. Tačiau tai tik politinio nebrandumo ženklai, rodantys elementaraus padorumo stygių. Antra vis atidėliojamo kandidatų kėlimo išvada būtų tokia – galbūt Lietuvos prezidento postas iš tikrųjų nėra toks svarbus, kaip kad norima vaizduoti. Akivaizdu, kad prezidento rinkimo būdas – visuotinis balsavimas – neatitinka labai jau ribotų valstybės vadovo galių. Vienas Lietuvos politinio gyvenimo patriarchų yra gražiai pasakęs: „Svajonė būti prezidentu dažnam susuka galvą. Ir man taip buvo…“.

| | |

Trumpi pastebėjimai apie kandidatę nr. 1

Tai įvyko. Pagrindinis šių metų prezidento rinkimų kampanijos tyzeris (anot Dansu.lt) išsirišo – Grybauskaitė eina. Jau pasipylė lavina prognozių, spėlionių ir analizių (man patiko Liutauro mintys), tad aš irgi keletu savo pamąstymų pasidalinsiu. Įdomiausias ir jau šiek tiek dirbtinis (kampanijai sumeistrautas) įvaizdžio elementas – pasiaukojančios šaliai patriotės aureolė. Netgi su tam tikru lyriniu prieskoniu, kuris šiaip jau Grybauskaitei iki šiol nebuvo būdingas. Tačiau su įvaizdžio ekspertais akivaizdžiai konsultuotasi, o pastarieji žino, kad be lyrinių nukrypimų ir emocijų rinkimų nelaimėsi (prisiminkit kaip kilo kietosios H.Clinton reitingai, kai ji apsiašarojo prieš TV kameras). Todėl, prognozuoju, kad mesianistinė komunikacijos linija bus stipri: ji paliko klestintį Briuselį, kad atpirktų mūsų nuodėmes. Visgi didžioji kampanijos intriga yra tie skeletai spintoje. Etatinis kandidatas Pilvelis, kuriam prezidento rinkimai turbūt yra savotiškas hobis, vienu tokiu jau pradėjo mosikuoti, gudriai merkdamas akį ir aiškindamas, kad pakalbės su Dalia ir ji persigalvos (gi katalikiškam krašte gyvenam, anot jo). Bet Pilvelis nesupranta, jog ne jis vienas čia toks gudrus. Aš net neabejoju, kad su Vakarietiška politine kultūra jau gerokai apsitrynusi Grybauskaitė, neblogai suvokia ir visus atviro rinkiminio proceso niuansus. Todėl atliko namų darbus ir su įvaizdžio konsultantais pakalbėjo apie viską.

| | |

Prezidentas pagal konstituciją

Lietuvos Respublikos konstitucija apibrėžia Respublikos prezidento teisines aplinkybes. Jas interpretuoja prezidentas, sutinkamai su asmeninėmis savybėmis, vyriausybė ir seimas, sutinkamai su valdžių atskyrimo principu, tauta, sutinkamai su tautiškumo išsaugojimo tikslais, konstitucinis teismas, sutinkamai su peržengimų draudimais. Prezidento teisinių aplinkybių interpretavimas, sutinkamai su asmeninėmis prezidento savybėmis, yra esmingiausias valstybės santykiuose. Kiekvienas prezidentas pasirenka iš konstitucijos tas aplinkybes, kurios jo nuomone svarbiausios, o kitos atitenka būsimam prezidentui, kuris tam tikrais atvejais ir išrenkamas tam, kad sutvarkytų neišnaudotų esamojo prezidento galimybių dalykus. Tenka apibrėžti atstovavimo temą. Prezidento institutas atstovauja valstybę, tačiau nėra apibrėžta, ar pirma atstovauja pačiai valstybei, ar užsienio valstybėms. Atsakymas yra tikriausiai apibrėžtinas, kad prezidentas atstovauja visų pirma valstybei, kai valstybė stipri, ir turi atstovauti visų pirma užsienio valstybėms, kai valstybė silpna. Stiprinti valstybę turėtų būti vienas svarbiausių prezidento veiklos savybių. Sutinkamai su šia aplinkybe prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus žmonėms, kurie savo veikla darė Lietuvos valstybę stipria mokslinėmis, kūrybinėmis, ūkinėmis, teisinėmis galimybėmis. Valstybės apdovanojimais pripažinti asmenys sudaro valstybės branduolį.

| | |

Tūkstantmečio prezidentas

Lietuvos prezidento rinkimai 2009 metais yra svarbiausi Lietuvai rinkimai iš visų, kurie yra vykę Lietuvoje. Jiems rengiamasi, tačiau tikriausiai neužtenkamai, kadangi niekas nėra pažymėjęs, kad rinkimai bus neprilyginami jokiems kitiems. O jie bus svarbūs ir pasauliniu lygiu. Lietuva yra Europos kontinento centras, Europa yra kaip ir viso pasaulio centras. Taigi, Lietuva patenka kaip ir į pasaulio centrą. Šiais metais susidaro ne tik geografinės, bet ir istorinės aplinkybės padaryti Lietuvą pripažinta valstybe. Tinkami rinkimai šią aplinkybę sustiprintų. Šis tas jau nuveikta. Lietuvos darymo vos ne kosminio svarbumo valstybe procesai prasidėjo tuoj po to, kai Vilniaus miesto danguje sušvietė fejerverkai tokie ryškūs, kad turėjo būti matomi iš kosmoso. Tačiau būsimais prezidento rinkimais nesididžiuojama. Pastebėta, kad pretendentai į prezidentus iki šiol kaip ir slapstosi. Gal jie aptiko, kad aplinkybės pernelyg svarbios ir nutarė neiti į pirmas gretas. Tikisi, gal bus išvestas į pirmą planą žmogus, turintis didesnių atitikimų. Tinkamai apibrėžtos pretendentinės aplinkybės yra tas kontekstas, kuriame galima būtų pastebėti labiausiai priimtiną būsimą kandidatą. Jis tikriausiai turėtų būti mokslingas, kompetentingas, kultūringas, pripažįstantis teisėtumą santykiuose. Žinių visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kurioje žmonės turi didelę žinių apimtį, o ne yra pasirengę sužinoti visus svarbiausius dalykus, įpareigodami kitus, kad šie jiems pasakytų.

| | |

Jeigu Seimas durnių laivas, tai Arūnas Valinskas jo kapitonas

Prisipažinsiu, – niekada nesitikėjau kad teks rašyti tokio pobūdžio įrašą. Man visada patiko pagrindinis atstovaujamosios demokratijos principas – mes, piliečiai, sumetame mažus lapelius į urnas ir ramiausiai sau gyvename, nes mūsų atstovai ten, valdžioje, viskuo pasirūpins. Žinoma nereikia užmiršti išsirinkti žmones, kurių deklaruojamos vertybės labiausiai sutampa su mūsų vertybėmis ir interesais, o tam reikia perskaityti daug laikraščių, peržiūrėti daug analitinių laidų (jeigu vis dar tikėsime žiniasklaidos nešališkumu) ir visaip kitaip domėtis politika. Visa tai būtina padaryti prieš rinkimus, nes po rinkimų… Po rinkimų anksčiau ar vėliau išvysime įvairaus plauko žmonių mitingus, su visą amžinybę nesikeičiančiais „gėdinančiais“ šūkiais: „Gėda, gėda!“ arba „vagys, vagys!“. Ir kas čia naujo? Ogi nieko, nes kiekviena valdžia yra savaip bloga ir korumpuota, bet tai, kas įvyko kelios dienos po rinkimų, privertė mane giliai susimąstyti. Tiesa pasakius jau pirmojo turo Seimo rinkimų naktis ir mįslingi A.Kubiliaus numykimai apie galimas koalicijas (su kuo TS-KD mato bendrą darbą Seime ir su kuo ne), nuteikė ne itin gerai. Buvau beveik ramus, kad paskutinė pagarbos verta partija Lietuvoje tikrai neis į koaliciją su Paksu, tačiau vis didėjantys skaičiukai prie Valinsko partijos grafos kėlė nervingą juoką – „Na nejaugi konservai eis su tuo kvaileliu?“.

| | |

Valdžia 2.0 – Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas

Seimo Pirmininkas – vienas iš trijų valstybės vadovų, nelaimės ar apkaltos atveju pakeičiantis patį pirmąjį asmenį – Respublikos Prezidentą. Jis vadovauja Seimui, dalyvauja užsienio komandiruotėse ir visaip atstovauja Lietuvai užsienyje. Svarbus žmogus yra tas Seimo Pirmininkas, netuščiažodžiaujant. Be abejonės asmens svarbą ir statusą smarkiai atspindi ir jo vaizdas žiniasklaidoje, bei tai kaip jis pats save pristato viešoje erdvėje. Būtent apie Arūno Valinsko atvaizdą viešoje erdvėje, o konkrečiau jos dalyje – internete, ir norėčiau pakalbėti. Pirmiausiai įvedame į Google “Seimo Pirmininkas”. Pirmoje vietoje – Seimo puslapis, kuriame minimas Seimo Pirmininkas. Einame į puslapį ir… o varge! Mums rodo – Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas… Visą kaltę suverčiame Google ir Seimo IT skyriui, kuris visai nesirūpina, kad tokie svarbūs raktažodžiai būtų bent šiek tiek optimizuoti naujausiai informacijai. Paieška niekada nebuvo stiprioji lietuviškų tinklalapių pusė, todėl pereikime prie mūsų jau anksčiau nustatytų kriterijų, pagal kuriuos įvertinsime politiko pasirodymą WEB 2.0 erdvėje. Tinklaraščio neradau ten kur jis turėtų būti – www.valinskas.lt. Ten įdėtas rinkiminis plakatas su nuoroda į partijos svetainę www.prisikelimopartija.lt, kurioje Partijos Pirmininko tinklaraščio taip pat nėra, nors svetainė atnaujinama nuolatos – publikuojami partijos pranešimai spaudai.

| | |

Zigmas Vaišvila: IAE darbo pratęsimas yra vienintelė alternatyva

Mokslų akademijoje antradienį vykusioje konferencijoje “Ekstremali Lietuvos energetikos būklė” energetikos specialistai ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai vėl sugrįžo prie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Pasak konferencijos pirmininko dr. Zigmo Vaišvilos, IAE darbo pratęsimas yra vienintelė alternatyva. “Elektros energijos kaina 2010 m. Lietuvos vartotojui gali padidėti iki 100 proc. Yra pagrįstų abejonių dėl kitų elektrinių patikimumo ir katilų techninės būklės”, – sakė Z. Vaišvila. Pasak Z. Vaišvilos, Lietuva turėtų ginti savo interesus civilizuotai. “Visų pirma reikėtų kreiptis į šalis nares dėl Stojimo sutarties pakeitimo. Turime nedelsiant pradėti ruoštis ir nacionalinio intereso gynybai Europos Teisingumo Teisme”. Pasak mokslininkų, energetikos specialistų, IAE darbo pratęsimą svarstyti verčia objektyvios priežastys: ekonomikos krizė, sunkiai prognozuojamos kuro kainos, vis dar nenutiesti transeuropiniai elektros tiltai ir didėjanti priklausomybė nuo gamtinių dujų. Galimus Lietuvos energetikos problemų sprendimo būdus vardinę konferencijos dalyviai minėjo tarpsisteminių jungčių įrengimą, stabilaus esamų jėgainių darbo užtikrinimą bei nepertraukiamą kuro importą iš trečiųjų šalių. Pasak energetikos specialistų, jau 2010 metais, uždarius IAE, Lietuvą ištiktų energijos deficitas.

| | |

Teismas patvirtino kaltinimų Zigmui Vaišvilai dėl ekonomiškai žalingos veiklos pagrįstumą

SIA “Parekss lizings” kreipėsi į Vilniaus m. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių prašant UAB “Parex lizingas” vadovui Zigmui Vaišvilai iškelti baudžiamąją bylą pagal tris LR Baudžiamojo kodekso straipsnius – “Turto iššvaistymas” (LR BK 184 str. 2 dalis), “Skolininko nesąžiningumas” (LR BK 208 str. 2 dalis) bei “Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas” (LR BK 204 str. 1 dalis). Vadovaujant Zigmui Vaišvilai UAB “Parex lizingas” vykdė sandorius, kurių metu buvo įsigyjamas ir nuostolingai parduodamas bendrovei priklausantis turtas. 2002 m. Z. Vaišvila vienasmeniškai sudarė sandorį, kuriuo perleido 100 proc. UAB “Parex lizingas” valdytų dukterinės įmonės UAB “Oruva ir Ko” akcijų už 10 000 JAV dolerių kainą, kai tuo tarpu vien per 2002 m. UAB “Oruva ir Ko” įsigijo turto už 9 mln. litų. Atskirais sandoriais, už beveik 7 mln. litų sumą, iš bankrutuojančios AB “Oruva” buvo įsigyta įvairaus kilnojamojo turto, visiškai nereikalingo pagrindinei UAB “Parex lizingas” veiklai (finansinio tarpininkavimo) vystyti. Šie sandoriai, gerokai sumažinę bendrovės apyvartines lėšas, akivaizdžiai viršijo normalią ūkinės veiklos riziką ir apsunkino normalią bendrovės ūkinę veiklą. Buvęs UAB “Parex lizingas” administracijos vadovas, žinodamas apie didelius UAB “Parex lizingas” skolinius įsipareigojimus viršijančių 30 mln. litų, sudarinėjo turto pirkimo bei pardavimo sandorius su kitais juridiniais asmenimis be akcininkų, valdymo organų sutikimo, šiais veiksmais padarydamas didelę turtinę žalą.