| | |

Putino Rusija = Valinsko Lietuva?

Lietuvai iki Rusijos galybės, o Rusijai iki Lietuvos demokratijos – ištisi šviesmečiai. Tačiau yra keli dalykai, kurie daro šias valstybes labai panašias. Ir turima galvoje šiuo atveju ne bendra SSRS istorija, Lenino raštai, gazuotas vanduo už tris kapeikas ar šlapia dešra iš po prekystalio. Abi valstybės jau dabar turi po garbės ir kraugeriškų planų ištroškusį politikos lyderį. Ir nors naujajam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui iki eksprezidento ir dabartinio Rusijos premjero Vladimiro Putino tie patys anksčiau minėti šviesmečiai, abu politikai turi daug daugiau panašumų nei vien tik žiurkiškas žvilgsnis, sarkazmo kupina fizionomija ar retėjanti ševeliūra. Abu vyrai nekenčia žurnalistų. Tiksliau, jie jų bijo, o ko yra bijoma, to arba yra stengiamasi atsikratyti, arba priversti paklusti. Antrasis variantas yra protingesnis, nes dar pirmosios žurnalistų mokyklos skelbė, jog tas, kas valdo informaciją – valdo pasaulį. Taigi nėra nieko geresnio, kaip kažkieno interesams vergaujanti žiniasklaida. Diskusijas, kas laukia Lietuvos žurnalistų, išprovokavo tas pats valdžios ir dėmesio ištroškęs ponas Valinskas. Jo poniškumą patvirtina ir tas faktas, jog gerbiamasis Seimo pirmininkas nemėgsta arba nemoka garbingai pralaimėti žodžių dvikovos ir nesugeba korektiškai pastatyti pašnekovo į vietą.

| | |

Kam dirba A.Valinskas?

Mano pažįstami ir bičiuliai neduos sumeluoti – vos išgirdęs apie Lietuvos šoumeno Nr. 1 iniciatyvą steigti naują partiją ir paklaustas, ką tai gali reikšti sakiau: viskas priklausys nuo to, kas šios “partijos” rinkimų sąraše rikiuosis po A.Valinsko, Ž.Žvagulio ir jų sutuoktinių, L.Kunigėlio, K.Krivicko, J.Morkūno ir kitų iki skausmo pažįstamų veidų. Nes būdamas blaivaus proto įsivaizduoju Seime A.Siaurusevičių, E.Jakilaitį, I.Valinskienę, Berneen ir dar keletą “šoumenų” tačiau mano vaizduotė sunkiai priima Seimo narį V.Šapranauską, L.Kunigėlį, K.Krivicką ar Ž.Žvagulį. Nelabai įsivaizduoju Seime ir patį A.Valinską. Ir dėl vienos labai paprastos priežasties: buvimas Seime suteikia ne tik nemažą algą bei galimybę viešai reikštis, tačiau uždeda ir daugiau atsakomybės – pavyzdžiui derinti viešus ir privačius interesus, deklaruoti pajamas, rūpintis savo viešu įvaizdžiu. Todėl bent jau man iš pat pradžių buvo beveik aišku, kad Prisikėlimo “partija” bus tik priedanga. Po A.Valinsko spaudos konferencijos ši spėlionė, atrodo, visiškai pasitvirtino. Pasirodo, “žvaigždės” (na, nekyla ranka šį žodį rašyti be kabučių) bus tik ledlaužiu, o jų vietas užims profesionalai. Kalbant paprasčiau, Prisikėlimo “partija” tėra tik dar vienas politinis verslo projektas. Panašiai kaip “Leo LT”: atominė elektrinė – priedanga, o tikroji esmė – VP grupės verslas iš valstybės biudžeto. A.Valinskas neslepia prieš ką šis projektas nukreiptas – prieš V.Uspaskicho Darbo partiją ir R.Pakso Tvarką ir teisingumą.

| | |

Dalia Grybauskaitė – užuolankų verpete

Nežinia baigėsi. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė vakar pagaliau pranešė dalyvausianti Lietuvos Prezidento rinkimuose. “Supratau, kad esame visi pasiilgę tiesos ir atsakomybės už savo šalį. Norime visi gyventi be baimės, pasitikėdami savimi, vienas kitu ir rytojumi. Galiu ir noriu skirti savo patirtį, žinias bei gebėjimus tam, kad išguitume šešėlius iš moralės, politikos, ekonomikos ir sukurtume kitokią – piliečių Lietuvą, piliečių valstybę”, – savo motyvus paskelbė eurokomisarė. D.Grybauskaitės apsisprendimas bent jau kol kas leidžia manyti, kad per Prezidento rinkimus bus vienas ryškus lyderis, kuriam į kulną mėgins įkąsti daugybė keliomis galvomis menkesnių konkurentų, beveik neturinčių šansų laimėti. Bent jau tokį įspūdį galima susidaryti iš vakar skambėjusių komentarų, kuriuose buvo galima įžvelgti kitų kandidatų rezignaciją. D.Grybauskaitė vakar leido suprasti norinti būti nepriklausoma kandidatė, kurios rinkėjai nesietų su jokia partija, net su ją paremti besisiūlančiais liberalais ar konservatoriais, kurių patriarchas Vytautas Landsbergis, kiek pasvajojęs apie Prezidento regalijas, taip pat jau linksta paremti eurokomisarę. Ji viliasi, kad parašus surinks ir kitus organizacinius reikalus atliks savanoriai, o už finansinę paramą nereikės atsidėkoti jokiai verslo grupei. Kitaip tariant, D.Grybauskaitė Prezidento posto siekti nusprendė eidama dabartinio šalies vadovo Valdo Adamkaus pramintu keliu.

Kas mūsų laukia – grybai ar Grybauskaitė?
| | |

Kas mūsų laukia – grybai ar Grybauskaitė?

Jei būtų Vyriausioji rinkimų komisija numaniusi, kad tiek dailiosios lyties atstovių sieks prezidento posto, būtų privalėjusi pirmąjį rinkimų turą skelbti kovo aštuntąją. Vis dėlto kadangi prezidento rinkimai yra ne koks soliariuminių misių šou, tai ir, preliminariais duomenimis, apklausose pirmaujančios lyties atstoves korektiškiau būtų vadinti ne dailiąja, o perspektyviąja arba didžiąja lytimi. Nes šįkart, akivaizdu, moterų vaidmuo bus jau nebe dekoracinis, o pagrindinis. Netgi herojinis. Galima sakyti, kad pagaliau išaušo tokia diena, kad rinkimai gali apsieiti visai be vyrų. Nieko čia keisto – statistika ne pirmus metus skelbia, kad moterys mūsų šalyje faktiškai tapo stipriąja lytimi: ilgiau gyvena, vairuoja troleibusus, vadovauja kariuomenei, patruliuoja gatvėse, prižiūri laiptines, kad nelandžiotų pašaliniai ir narkomanai. Moterys niekuo nebenusileidžia vyrams net keliuose. Iki poros promilių ant drąsos “įkalusi” savivaldos politikos uosčiusi moteriškytė gali su trenksmais išversti kokio trąšų oligarcho tvorą ir tujas. Taigi nuo šiol vyriškosios lyties kelių gaidžiai privalo įsikalti į galvas, kad gatvėse atsirado rimtos konkurentės – kelių vištelės. Tačiau šįkart susitelkime ties moteriškaisiais prezidento rinkimais. Dalios Grybauskaitės, sakysite, pristatinėti neverta. Ji jau apie save viską pasakė: ne lesbietė, ne kagėbistė, bet rinkimuose dalyvaus. Žinios, ar komisarė dalyvaus rinkimuose, užgniaužusi kvapą laukė visa Lietuva.

D.Grybauskaitė – patyrusi kailių išdirbėja
| | |

D.Grybauskaitė – patyrusi kailių išdirbėja

Šiandien pranešusios žinią, jog kandidatuos Prezidento rinkimuose, Dalios Grybauskaitės biografija nuo 1996-ųjų ideali. Nuo tada ji nuosekliai laiptelis po laiptelio kilo karjeros laiptais. Nemalk.lt pasidomėjo kandidatės į Prezidentus ankstesne biografija. Ji skelbiama Europos komisijos oficialiame puslapyje. Net 7 metus Dalia Grybauskaitė išdirbinėjo kailiukus Leningrado “Rot-front” fabrike (nuotraukose šio fabriko naujausios kolekcijos modeliai). ”Rot-front” – seniausias Rusijoje kailių fabrikas, vienintelis mokantis apdoroti net jūros gyvūnų kailius. Ar “Rot-front” – tik kailių perdirbimo fabrikėlis, Nemalk.lt atsakyti negali. Tačiau pavadinimas itin daug bylojantis. “Rot – front” – tai tarptautinis proletarų gestas – pakelta dešinė ranka sugniaužtu kumščiu. Lietuvoje tokiu šūkiu į kovą prieš valdžią kviečia Algirdo Paleckio partija „Frontas“. Sutapimas, tačiau Dalia Grybauskaitė patvirtino, jog ji nusprendė kandidatuoti Prezidento rinkimuose būtent per sausio 16-osios protestą, virtusį riaušėmis prie Seimo rūmų. Vienas aktyviausių šio protesto dalyvių buvo A.Paleckis ir jo vadovaujama „Fronto“ partija.

| | |

Kodėl Grybauskaitė?

Jums tokių klausimų nekylą? Man kyla….. Per diena sutinku krūvas žmonių, nuoširdžiai ketinančių už ją balsuot. Dar daugiau tokių reiškiasi mass media priemonėse. Visi ją remia, visi ja džiaugiasi, visi iš jos labai daug tikisi. KODĖL? Nesu joks panelės Grybauskaitės priešas (bėja tokį esu sutikęs tik vieną !), bet tikrai nesuvokiu jos fenomeno. Dažniausiai mano girdimas argumentas yra – “ji protinga“. Neabejotinai reikalinga savybė prezidentui, tačiau ar to užtenka ir svarbiausia, iš kur jie žino, kad ji protinga? Į tai man nieks negali atsakyt. Nors tikrai aktyviai domiuosi politika, niekad nesu girdėjęs jokios neaprėpiama išmintimi ir įžvalga trykštančios panelės Grybauskaitės kalbos. Daug kartų girdėjau gan griežtą pasakymą, kad esame šūduose iki ausų (kiba iki tol to nieks nežinojo). Dabar ji jau kalba, kad mus iš ten išves. Na bent iki juosmens. KAIP? Nieks negali atsakyt. Net ji pati (bent kol kas). Rečiau girdimas, bet vis dar pasitaikantis argumentas – “ji ne iš dabartinio, supuvusio politikos elito“. Tuomet, kaip ji galėjo tris metus išdirbt finansų ministre, kartu su AMB? Ir kodėl man žiūrint į ją visuomet fone, tarsi kokia aura, išryškėja ta stambi fizionomija….. Na gal čia mano problemos. Bet kodėl tada tas elitas taip draugiškai ją remia? Šią savybę mažai kas identifikuoja, bet man regis tai daro didel įtaką žmonių požiūriui. OK, aišku tai sveikintina savybė, bet……

| | |

Aš už Prezidentę, bet…

Pozityviai nuteikė praėjusi savaitė, kuomet ilgametė populiariausia Lietuvos politikė Dalia Grybauskaitė (toliau – DG) nutarė, kad atėjo laikas sugrįžti į gimtinės politinę areną. Pirmieji žingsniai solidūs ir įdomūs, bet šiek tiek per daug masėms nukreiptos populistinės retorikos apie naujus vėjus, skersvėjus ir oligarchų medžioklę. Aišku, kandidatė yra teisi manydama, jog jos populiarumas žmonių tarpe yra sąlygotas visuomenės neigiamo požiurio į “valdžios vyrus” ir jų partijas. Manau, ji neteisi manydama, kad jos atsiribojimas nuo tų blogųjų “dėdžių” gali tęstis visą kelią iki pat Daukanto aikštės. Jei kandidatė siekia tapti nepriklausomybės įsikūnijimu visos rinkiminės kampanijos metu, tai jos komunikacinis pasirinkimas, tačiau realybė gali padiktuoti kitokias sąlygas. Jeigu būsima Prezidentė norės būti aktyvia politinio proceso dalyve, jai reikės ne tik burti konsensusą viešoje erdvėje, bet dažnai rinkti daugumą Seimo salėje. Gal būt nereikia per daug reikalauti, oficiali kampanija dar neprasidėjo, juolab DG pozicijų kontūrai tik pradeda ryškėti. Politikė pasisako už pragmatišką ir šalies interesų sąlygotą užsienio politiką, už telkiančią politinę kultūrą bei valdžią, atsakančią į visuomenės poreikius. Žinoma, tai tik kandidatės piršimosi dienos, tad tokio pobūdžio pasisakymai TV laidoje FORUMAS paliks klausimą, “tad kokia gi ta Dalia Grybauskaitė?”.

| | |

Obamos fenomenas Grybauskaitės pavidalu

Tai kas vyko ir kažkuria prasme vis dar tebevyksta JAV, įgavo Obamamanijos pavadinimą. Visos visuomenės grupės įsitraukė į šį spektaklį, o Obamos garbinimo virusas išplito visame pasaulyje. Dabar jau nebelieka abejonių, kad didžiausią įtaką tam turėjo iki smulkmenų nušlifuota Baracko kalba, kurios turinyje nesunku atrasti geriausių visų laikų politinės scenos oratorių frazių (M.L.Kingo, W.Churchillo), bei tobula viešųjų ryšių sistema, formuota atsižvelgiant į geriausius komercinius analogus. Tačiau net ne tai yra svarbiausia. Pačia aktualiausia rinkiminės kampanijos tema tapo ekonominio collapse‘o grėsmė, o Obama, kalbėdamas PAPRASTAM piliečiui ilgainiui įdiegė mintį yes, we can. Deja, šis mesijas greičiausiai net nepriartės prie žadėto ekonominio stabilumo, ir šią nuojautą tik dar labiau sustiprina pastarųjų dienų pranešimai apie virtines bankrotų, beviltiškai atsakančių Obamai: no, we can’t. Lietuva nėra kitokia, mūsų ekonominė situacija tokia pat dramatiška, ir tokios pačios viltys yra siejamos su naujuoju šalies vadovu. Beveik neabejoju, jog išvysime net ir tam tikras Grybauskamanijos simbolius. Visgi, viltis, kad Dalia išspręs visas šiandien šalį kamuojančias problemas, nuo besitraukiančių investicijų ir finansų rinkos nelikvidumo iki neefektyvios mokesčių sistemos ir korupcijos, yra mažų mažiausia nepagrįsta. Kai kurios problemos tiesiog per daug globalios, kitoms ji neturės konstitucinių galių. Susižavėjimas Obama po truputį slūgsta.

|

Transeksualai užkariauja pasaulį

Sveiki, pirmiausia klausiu: kaip apibūdintumėte patį žodį transeksualas? Kas tai? (žmonėms, manau, reikia žinoti, ką vienas ar kitas žodis reiškia). Paprasčiausias apibūdinimas: transeksualas – asmuo, kuriam atlikta lyties keitimo operacija. Tačiau tai gali būti ir asmuo prieš šią operaciją, tas, kuris tapatinasi su priešinga lytimi nei jis ar ji yra ir kuris vartoja hormonus siekdamas tapti panašesnis į tos lyties, su kuria tapatinasi, asmenį. Jūsų darbo sritis – socialinės mažumos (pataisykit, jei klystu, esu tik žmogus). Kokia dabar visų mažumų atžvilgiu, yra transseksualų padėtis? Mano tyrimų sritis apima ne tik socialines mažumas, bet ir lyties, seksualumo, populiariosios kultūros problemas. Šiuo metu itin domiuosi vyrų ir vyriškumo klausimais. Tad socialinės ir seksualinės mažumos tėra viena iš kelių mano domėjimosi sričių. Mažumų padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Ne išimtis ir transeksualai. Jiems itin sunku. Nors 2000 metų LR Civiliniame Kodekse galimybė pasikeisti lytį numatyta, Lietuvos seimas iki šiol nėra priėmęs lyties keitimo įstatymo tam, kad asmenys iš tikrųjų galėtų pasinaudoti šia teise. Vadinasi, žmonės, norintys pasikeisti lytį Lietuvoje, yra beteisiai. Kad Lietuva iš tikrųjų nehumaniška transeksualams įrodė ir 2007 metais transeksualės L. laimėta byla prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme. Tačiau ir po šios bylos Seimas nesiėmė svarstyti Lyties keitimo įstatymo. Mokslininkai dar ginčijasi – ar tai sutrikimas, ar tiesiog smegenyse esantis kitoniškumas.

Ar sportas ugdo asmenybes?
|

Ar sportas ugdo asmenybes?

Manoma, jog sportas egzistuoja taip seniai, kaip seniai egzistuoja žmogus. Dar priešistorėje žmonės rungdavosi tarpusavyje demonstruodami savo fizinę jėgą, taiklumą, sumanumą. Genčių vyrai ieškodavo tvirčiausiojo, buvo adoruojamas gražus, stiprus kūnas. Net ir šiandien panašūs įvykiai vyksta kai kuriose Afrikos gentyse. Prieš 30 tūkst. metų ant uolų rasti piešiniai įrodo šaudymo iš lankų rungčių egzistavimą. Vėliau, antikoje, 776 m. pr. Kr. pirmą kartą aprašytos Olimpinės žaidynės. Tuo metu jojikai rungtyniavo dėl greičiausio ristūno vardo. Jau prieš 5 tūkst. metų senovės Indijoje gimė šiandieninių šachmatų užuomazgos. Tai įrodo žmonių troškimą kovoti dėl stipriausiojo, vikriausiojo ar intelektualiausiojo titulo. Tam, kad sportininkai įgyvendintų savo siekius, jie privalo sportuoti, treniruotis – didinti savo pranašumą prieš varžovus. Sportavimas ne tik gerina sveikatą, bet ir ugdo valią, ryžtą, ištvermę, intelektą, ypač jei kalbama apie komandinius žaidimus. Dvasinę sportininko stiprybę įrodo „Maratono“ bėgimo istorija: pasakojama, kad graikų karys bėgo ilgą (apie 42 km.) distanciją iš Maratono miesto į Atėnus tam, kad praneštų apie graikų pergalę prieš persus, ir, vos pranešęs šią žinia, mirė dėl išsekimo. Turime ir artimą pavyzdį: V. Urbonas po pirmojo bandymo perplaukti Baltijos jūrą nepasidavė – antru bandymu suplanuotąją distanciją įveikė su kaupu. Tai puikus būdas išreikšti save, pelnyti pagarbos, būti šlovinamam.