| | | | | |

Renkamės labradoro retriverio šuniuką

Jeigu jūs nusprendėte įsigyti šunį ir išsirinkote labradoro retriverį, tai jums reiktų žinoti bent elementariausias šios veislės ypatybes. Tik tada jūs išvengsite bendradarbiavimo su pardavėjais, tikinančiais ir siūlančiais „patį super tikriausią labradorą“. Bendras vaizdas apie būsimą augintinį (kad ir kokios veislės jis bebūtų) susidaro sužinojus, koks yra konkrečios veislės standartas. Žinodami, kokius elementarius reikalavimus atitinka labradoro retriveris, galėsite sėkmingai išvengti eilę nesklandumų. Taigi, jūs norite įsigyti veislės standartus atitinkantį labradoro retriverio šuniuką. Visai nebūtina verstis per galvą tik pamačius pirmąjį pasitaikiusį skelbimą. Būtų žymiai naudingiau pamatyti dvi – tris šunų parodas, kuriose pamatysite nemažai labradoro retriverio šuniukų ir susidarysite bendrą vaizdą, kaip turi atrodyti šios veislės šuo. Ten jūs galite pamatyti potencialų savo būsimo šuniuko tėvą, kadangi patinai, kurie yra aktyviai ir civilizuotai veisiami, nepriklausomai ar jie tituluoti, ar ne, nuolat dalyvauja parodose (ir ne tik savame mieste, regione). Toks šuns „formos palaikymas“ yra vadinamas prestižiniu. Kad patinas visada būtų geros formos, jis privalo būti dėmesio centre ir dalyvauti parodose. Prasminga įsigyti pilnavertį šunį ir susipažinti su klausimais, iškylančiais auginant labradoro retriverį (elgesys, auklėjimas), žinoti tos veislės standartus. Būtina nuspręsti, kokios spalvos šuns norite ir ar tai bus patinas, ar patelė.

|

Ar bus apginti 1.5 milijono vartotojų interesai?

Buitinių vartotojų sąjunga, gindama viešąjį interesą, paprašė Jo ekscelenciją LR Prezidentą pasinaudojant LR Konstitucijos 71 straipsnio suteikta teise, grąžinti Seimo 2007 01 12 priimtą Vartotojų teisių gynimo įstatymą pakartotinai svarstyti dėl to, kad dvi jo nuostatos prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms ir t.t. Niekam ne paslaptis, kad šalyje praktiškai nėra ne vienos viešosios vartojimo sutarties, kuri nepažeistų vartotojų interesų. To priežastis ir teisės aktų spragos, ir Vartotojų teisių apsaugos tarybos prostracija bei impotencija, sąžiningos verslo praktikos ir teismų savo konstitucinės priedermės nesuvokimo stygius. Viso to rezultate pažeidžiamos ~ 1,5 milijono vartotojų teisės. Visa tai vertindamos vartotojų asociacijos siūlė atitinkamas Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias deja vetavo Vartotojų teisių apsaugos taryba pritariant Teisingumo ministerijos atstovui. Kai kurių vartotojų asociacijų nuomone būtų tikslinga, kad Prezidentas pasirašytų šią Įstatymo redakciją, kitaip jo priėmimas labai užsitęstų. (Įstatymo projektas Seimui turėjo būti pateiktas jau 2005 m. IV ketvirtį.) Buitinių vartotojų sąjunga pažymi, kad naujoje Įstatymo redakcijoje yra daug teigiamų nuostatų, iš kitos pusės atkreipia dėmesį, kad pavesti ruošti naują Įstatymo redakciją Vartotojų teisių apsaugos tarybai buvo ir nesusipratimas ir tragiška klaida. Visos teigiamos įstatymo nuostatos buvo įvestos todėl, kad to reikalavo Įstatymo koncepsija.

Islandijos investuotojai įsikurs Vilniuje ir plėsis į kitas Baltijos šalis

Lietuvos bankas suteikė leidimą Islandijos MP Investiciniam bankui (MP Fjįrfestingarbanki hf.) atidaryti filialą Baltijos šalyse. Oficialus filialo atidarymas Vilniuje planuojamas jau šių metų pirmajame ketvirtyje. Žengdamas šį žingsnį Islandijos bankas ketina aktyviau investuoti sparčiai besivystančiose Baltijos šalių rinkose. Vilniuje įsikūręs filialas Baltijos šalims teiks tarpininkavimo vertybinių popierių biržose, įmonių finansinio konsultavimo, kreditavimo, turto valdymo bei kitas investicines paslaugas. MP Investicinio banko filialo Baltijos šalyse direktoriumi paskirtas Dmitrijus Dutovas, patyręs Baltijos bei Rytų Europos finansų rinkų ekspertas. D.Dutovas dvejus metus buvo FMĮ “Baltijos vertybiniai popieriai” (BVP) kapitalo rinkų departamento direktoriumu, bei penkerius metus – BVP valdybos pirmininku. “Kadangi pastaraisiais metais banko veikla šiame regione greitai plėtėsi, filialo atidarymas yra logiškas žingsnis tolesnei banko plėtrai“,- sakė MP Investicinio banko generalinis direktorius Styrmir Bragason. Banko filialas Baltijos bei Šiaurės Europos investuotojams teiks investicines paslaugas Rytų Europos finansų rinkose. MP Investicinis bankas yra pirmoji Islandijos finansinė institucija 2006 m. liepos mėn. tapusi visų trijų Baltijos šalių vertybinių popierių biržų nare. MP Investicinis bankas pagal apyvartą 2006 m. gruodžio mėn. buvo šeštoje vietoje tarp Baltijos šalių vertybinių popierių biržų narių.

| |

BVS informuoja rinkėjus: Rusijos kunigaikštienės K. D. Prunskienės Valstiečių liaudininkų partija praktiškai įgyvendino ir savo rinkiminę programą ir vieną iš esminių savo programos nuostatų – “viskas galima, kas neuždrausta”.

Valstiečių liaudininkų vedlė Rusijos kunigaikštienė K.D. Prunskienė teigia: “Per dvejus metus Valstiečiams liaudininkams, iškovojusiems 10 mandatų per Seimo rinkimus, savo darbo efektyvumu ir rinkėjams duotų pažadų įgyvendinimu pavyko aplenkti kitas, daug daugiau Seimo narių turinčias partijas. Valstiečiai liaudininkai kitas politines partijas aplenkė ir priimtų įstatymų projektų (59), įgyvendinančių rinkimines nuostatas, skaičiumi. ” Demokratinės politikos bei Strateginių tyrimų institutų atlikto rinkimų pažadų vykdymo monitoringo duomenimis, prieš Seimo rinkimus LVLS savo rinkimų programoje, palyginus su kitomis partijomis, rinkėjams įsipareigojo įgyvendinti daugiausia nuostatų – net 52. Pusę rinkimų programos nuostatų partija jau yra įgyvendinusi. Buitinių vartotojų sąjunga neskaičiavo, kiek šios partijos priešrinkiminėje programoje yra iš viso nuostatų ir kiek jų įgyvendinta, tačiau jos nuomone Demokratinės politikos bei Strateginių tyrimų institutai aiškiai pasikuklino. Programa ištisai susideda iš nuostatų: sieksime, prisidėsime, raginsime, rūpinsimės, didinsime, palaikysime, remsime ir t.t. Taip, kad ji ko gero įgyvendino ~ 99 % rinkiminės programos nuostatų. Tiesa Buitinių vartotojų sąjungai nepavyko aptikti, kad ši partija būtų paruošusi ir pateikusi Seimui svarstyti bent vieną įstatymo projektą , juo labiau kad Seimas būtų jį priėmęs. Tikriausiai partija neskiria įstatymo projekto nuo įstatymo papildymo, pakeitimo projekto.

| |

“Lietuva”: teisė griauti ir teisė gintis

Praėjusią savaitę žlugo Vilniaus valdžios bandymas buldozeriais užbaigti “Lietuvos” bylą ir palaidoti nepatogius klausimus, į kuriuos atsakymus gali duoti tik teisėsauga. Žiniasklaidos dėmesys ir judėjimo “už Lietuvą be kabučių” veiksmai neleido tyliai ir greitai patvirtinti detaliojo plano, kuriame numatyta nugriauti “Lietuvą”, sunaikinti viešąją erdvę ir jos vietoje pastatyti gyvenamąjį komercinį kompleksą. Miesto tarybos Plėtros komitetas buvo raštu perspėtas, kad rizikuoja įteisinti galimai nelegalius UAB “Rojaus apartamentai” veiksmus valstybinės žemės sklype, nes kyla rimtų abejonių, ar ši bendrovė teisėtai naudojasi nuomos sutartimi ir vykdo detalųjį planavimą. Keturi judėjimo “už Lietuvą be kabučių” nariai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti detalųjį planą patvirtinusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus. “Lietuvos” griovimo mašina buvo pristabdyta. Tačiau trumpam. Buldozerių urzgimas prie paskutinio kino teatro sostinės senamiestyje vėl stiprėja. Šį kartą drąsos jam įkvėpė savaitgalį pasirodžiusios žinios apie Vyriausybės Peticijų komisijos sprendimą. Judėjimas “už Lietuvą be kabučių” apie jį neturi jokios oficialios informacijos – ją žadėta pateikti tik savaitės viduryje. Kol kas iš žiniasklaidos pranešimų aišku tik tiek, kad Vyriausybė atsisakė suteikti “Lietuvai” nacionalinį statusą, nes šis reikalavimas, jos manymu, neturi teisinio pagrindo. Išsamesnė šios išvados motyvacija dar nėra pateikta.

|

Knygos, kurios mokė nesimokyti

Yra knygų, kurios tikrai buvo likiminės ir kurias skaičiau vėlyvoje paauglystėje ar studentaudamas, iš esmės tai visa serija nuo Hermanno Hesse’s iki vokiečių ekspresionistų ir romantikų (autorių chronologinė seka atvirkštinė), bet aš negaliu pasakyti, kad šita knygų šūsnis (snobams galbūt neprivalomi autoriai) man padarė menkesnį įspūdį nei Platono dialogai. Manau, A. Dumas „Trys muškietininkai“, o vėlėliau „Vikontas de Braželonas“ padarė silpnesnį įspūdį; „Trijuose muškietininkuose“ mane žavėjo ne pamaiva kvailys d’Artanjanas, o orusis grafas Atas – lengvas cinikas, visiškai išsilaisvinęs nuo savimeilės, kuria visi A. Dumas herojai nepagydomai sirgo. „Po dvidešimties metų“ ir „Vikonte de Braželone“ sužavėjo Aramis, bene jėzuitų generolu tapęs vyras, norintis ir siekiantis pakreipti istoriją. Karys, vienuolis, mergišius, poetas viename asmenyje, kone Ignacas Lojola. „Arami, sudiev amžinai“, – šnabžda d’Artanjanas, mirdamas nuo patrankos sviedinio, pataikiusio tiesiai į krūtinę, o Portui ir Atui priešmirtinėje prakalboje jis ištaria: „Iki pasimatymo“; d’Artanjanas žino, kad Aramis eina pragaran, bet tai dar pagražina dabitos vienuolio, Ordino generolo vaizdelį. Tas bent žinojo, ko nori, kiti muškietininkai buvo tik politinių jėgų įkaitai ar žaislai, tiesa, karalių ir kardinolų rankose. Bet kaip gražiai jie žaidė… Kokios frazės, kokie špagos dūriai, koks romantiškas intrigų kamuolys… Visus šiuos tomus perskaičiau ne po kelis, o po keliolika kartų.

|

Gintaras Beresnevičius. Paukščių gripas

Paukščių gripas įpareigoja. Jo siautėjimas tiesiog įpareigoja valgyti vištas; pajusti vištos valgymo džiaugsmą, nemeluotą ir aštrų. Višta yra kažkiek mirtis. Kažkiek mirties yra kiekvienoje vištoje; koks nesusipratimas ir koks džiaugsmas. Jeigu vištos valgymas anksčiau buvo buitis ir nuobodis, tai dabar jis reikalauja drąsos; žmogus, vištą valgantis, kelia sau pačiam deramą pagarbą. Ir siaubą aplinkiniams. Net kietų nervų žmonėms, kurie nevalgo vištų, nes bijo numirti. Anksčiau buvo baisu valgyti jautieną, nes jaučiai sirgo gripu, o dabar ta jaučių liga užmiršta; nebepamenu pavadinimo, ar tai buvo karvių maras? Bet jeigu karvių, kuo čia dėti jaučiai. Bet dabar ateina kita baimės mada, visai kitas reikalas. Kempinligė. Atsimenu dabar, kiekvienas, kuris suvalgydavo jautį, pavirsdavo kempine. Tada buvo tokia mada. Bene trys žmonės Anglijoje taip pasielgė, o per visą Žemės rutulį keliavusi epidemija pareikalavo gal penkiolikos gyvybių per dvidešimt metų. Liga buvo rimta, jaučiai krito nuo elektros iškrovų ir kaip kokia branduolinė atlieka būdavo kasami į žemę. Pamenu, mada bijotis jaučių tvyrojo šaltojo karo pabaigoje. Bet tada žmonės bent jaučių bijodavo, o dabar – koks epochos nuosmukis – vištos. Anądien įlipau į troleibusą ir pamačiau žmogų su višta pažastyje. Jis elgėsi ramiai, niekam nesiskundė, prie nieko nelindo. Bet pakeleivingi asmenys ėmė priekaištauti žmogui, kad jis gal vežasi užkrėstą paukštį, tokiais laikais!

|

Apie spaudą, pjaunančią šaką, ir dar šį bei tą

Šįsyk – Valdemaras Kukulas, devynių poezijos knygų autorius, literatūros kritikas, eseistas, iš tų kultūros vyrų, neieškančių žodžio kišenėje, juolab svetimo. Kartais jo publicistika ar kalbėjimas atrodo kontroversiški – šiandien tuo mandagiai atmetančiu žodžiu vadinamas tiesos sakymas, bet toks jo įprotis, kaip ir stipri poezija bei veriantis ir vertinantis žvilgsnis. Valdemaras Kukulas dabar rengia monografiją apie Paulių Širvį. Dvejų metų projektas apie legendinį mūsų poetą, su kuriuo V. Kukulas pats turėjo laimės bendrauti – tačiau tuoj pat iš asmeninio patyrimo iškilęs faktas išmuša vieną iš legendos apie Paulių Širvį kertinių akmenų – kad ir kaip kadaise mūsų pašnekovas mėgino drauge su Jonu Strielkūnu sugundyti Širvį šimtgramiui kitam, nuoširdžiam pokalbiui prie stiklelio – nieko neišėjo ir nė vieną kartą nepasisekė. Štai ir legenda apie Širvį kaip poetą alkoholiką… Vaikščiodavo Širvys blaivas, o legendą kūrė – kas? V. Kukulas nuolatinis “Respublikos” skaitytojas, tiesa, per radiją, spaudos apžvalgą išgirdęs sudominusį straipsnį, nusiperka “Lietuvos rytą” ar “Lietuvos žinias”, beje, o dėl “Lietuvos ryto” – prieš trejus ar ketverius metus jis buvo pakankamai santūrus ir solidus leidinys, nevengiantis nei aštrių interviu (su V. Landsbergiu ar A. Brazausku), nei politinės analizės. Bet dabar subulvarėjęs, podraug su visa spauda ėmęs taikytis prie muilo operų žiūrėtojų skonio.

|

X klausimų vyrui

Jausmų puoselėjimas, mintys apie mylimą žmogų – prabanga ar būtinybė? Jausmų puoselėjimas gana kankinantis užsiėmimas, jei jie neveši, iš to nieko gera nebus, o jei veši savaime, ką ten puoselėti. O mintys apie mylimą žmogų trukdo atlikti visuomenines funkcijas ir kovoti už Lietuvos gerovę bei integraciją į Europos Sąjungą; mintys apie mylimą žmogų yra sunkios, jos užgniaužia žmogaus laisvę, jos graužia dantimis, tokių minčių apsėstas žmogus nieko negali veikti, tik žiūrėti į televizorių, į telefoną arba eiti vartoti alkoholinių gėrimų. Taip ir prasigeria. Tad iš tų minčių apie mylimą žmogų nieko gera, jos pavojingos sveikatai – ir emocinei, ir fizinei, kenkia karjerai, verslui ir kepenims. Taigi jei nori tapti šlykščiu alkoholiku, daug galvok apie mylimą žmogų. Mėgstate flirtą? Mėgstu, nemėgstu – darbas vyro toks. Bet koks bendravimas su moterimi, ar ji ministrė, ar padavėja, negali apsieiti be flirto elementų, kitaip moteris bus įžeista ir nepatenkinta, vėl sakys, kad vyrai nejautrūs ir niekšai, ir apskritai… Žinoma, flirtas – labai diferencijuotas dalykas, bet be jo nevyksta joks dialogas, joks bendravimas su moterimi, kad ir koks būtų rafinuotas, užslėptas, savitikslis ar tikslingas, flirtas egzistuoja kad ir dėl to, jog vyras po teisybei visada nieko prieš. O kiekviena moteris turi koketės, vilioklės savybių, kurios lieka neužganėdintos, jei vyras neflirtuoja. O jeigu tiesiai atsakyti – nemėgstu. Nes tai slogi pareiga, darbas ir vargas.

|

Ženklai virš G. Beresnevičiaus galvos

Jei Lietuvoje galiotų tokia amerikietiška tvarka, kai ne tik dėstytojai studentams, bet ir studentai rašo dėstytojams pažymius, G. Beresnevičius tikrai būtų aplenkęs ne vieną profesorių habilituotą daktarą. Bent man nepavyko sutikti buvusio jo studento, kuris juo nesižavėtų. Tuo keisčiau, kad, asmeniškai pažįstant šį žmogų, jis neatrodė tipiškas akademinio darbo atstovas – nuoseklus, preciziškas, asketiškas. Individualiai bendraujant, jo kalba kartais atrodydavo klampi, suvelta nenuosekli. Apskritai, savyje jis turėjo kažką labai senoviška, mitologiška – tarsi bendrautum su iš amžinybės išnirusiu šiuolaikiniu, moderniu kauku. Kreiva šypsena, ir niekada nesuprasi, ar tai išreiškia jo požiūrį į pasaulį, ar tiesiog taip jis interpretuoja diskutuojamą temą. Visą laiką į kairę pakreipta galva, tarsi sekant jo tykančią kokią nors neatpažintą būtybę. Tuo tad nuostabesnis jo galvojimo, jo mąstymo būdas. Teorinė mintis nenutrūkdavo nei po bokalo alaus, nei po vyno taurės. Savo Laimos ir Laumės koncepcijas jis kaldavo visiems, nepaisydamas, ar pašnekovams tai įdomu, ar ne. Pateikdavo jas gana metaforiškai, ir šia prasme profesorius Alfredas Bumblauskas teisus, sakydamas, kad G. Beresnevičius buvo unikalus tarp mokslininkų. Jis galėjo būti ir griežtas analitikas, ir subtilus subtilaus meno žinovas. Su visomis išvardytomis priežastimis sietinas ir neįtikėtinas Gintaro produktyvumas. Eseistika, proza, mitologijos ir religijotyros vadovėliai vidurinėms ir aukštosioms mokykloms…