Per ilgą ir sudėtingą Lietuvos teritorijos geologinę raidą susidarė įvairių naudingųjų iškasenų, kurios dėsningai pasiskirsčiusios žemės gelmėse. Kristaliniame pamate, susidariusiame iš granitinių uolienų, yra metalinių iškasenų – geležies, spalvotųjų metalų rūdų. Ikikvarterinių nuosėdinių uolienų storymėje yra nemetalinių iškasenų: klinties, dolomito, kreidos, gipso, anhidrito, druskų, naftos, požeminių vandenų. Žvyras, smėlis, molis, durpės – tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos.
Iki šiol Lietuvoj nerasta pasaulinės ar nors regioninės svarbos naudingųjų iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitai, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės bei nafta.

Naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, medžiagų sankaupos Žemės plutoje, naudojamos visuomenės reikmėms. Lietuvoje daugiausia naudojama statybinėms medžiagoms gaminti.Todėl ir šalies kasybos pramonė yra vietinės reikšmės. Šios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2 % visos pramonės gaminamos produkcijos vertės. Nors Lietuvoje yra kur kas daugiau iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitas, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės ir nafta.

Organinės kilmės degioji uoliena. Susidaro iš augalų liekanų, ne visai susiskaidžiusių (susimineralizavusių) pelkėse, kur per daug drėgmės, bet maža oro. Dažniausiai susidaro, užaugus ežerams, rečiau – supelkėjus sausumai. Daugiausia susikaupė poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6,4 % Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose, Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Vidurio žemumoje. Pietryčių lygumoje.

Nuosėdinės kilmės karbonatų klasės mineralas ir karbonatų grupės uoliena. Turi 20-30 % kalcio oksido (CaCo3), 17-22 % magnio oksido (MgCo3), 37-48 % anglies dioksido. Dolomitas slūgso Šiaurės Lietuvoje devono sistemos sluoksniuose. Jis yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas, kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar dabar yra išsilaikiusių iš dolomito sumūritų malūnų, bažnyčių, tiltų.

Nuosėdinė uoliena. Lietuvos molio mineralinė sudėtis : Hirdožeručių 70-75 %, Kaolinito 15-20 %, Chloritų 3-5 % , Montmorilonito tik pėdsakai, rečiau 3-5 %. Cheminė sudėtis : Silicio dioksidas 48-54 % , Aliuminio oksido 15-18 %, Geležies oksido 5-8 %. Karbonatų 8-15 %. Truputis titano, natrio, kalio oksidų. Lietuvoje randama beveik visose geologinėse sistemose. Tačiau tik devono, triaso, juros, kreidos, ir kvartero sistemų molis yra prie paviršiaus arba atodangose.

Dažnai turi molio, aleurito, smėlio, dolomito priemaišų. Lietuvoje klinties daugiausia ordoviko silūro ir permo sistemose, nestorų tarpsluoksnių yra devono, triaso, juros, kreidos ir paleogeno sistemose. Ji sudaro apie 10 % visų Lietuvos nuosėdinių uolienų. Ordoviko ir silūro sistemų klinčių sluoksnių bendras storis 150 m. Daugiausia yra organinės klintys: biomorfinės (iš gerai išlikusių pečiakojų, stomatoporų, vandens augalų liekanų) ir detritinės.(iš pečiakojų, ostrakodų, trilobitų ir kitų gyvūnų kiautelių nuolaužų. Šių sistemų klastogeninė klintis pagal nuolaužų dydį skirstoma į konglomeratą, glaveritą ir smiltainį.

Sulfatų klasės mineralas CaSO4 2 H2O ; Nuosėdinės kilmės sulfatinė uolena. Susidariusi iš gipso mineralo ir priemaišų. Lietuvoje daugiausia gipso yra devono ir permo sistemose. Be to pasitaiko intarpų kvartero morenoje, mezozojaus molyje, aleurolite, mergelyje. Devono gipso yra Suosos, Tatulos, Pamūšio, Pakruojo svitose. 30-45 metrų sluoksniais slūgso Biržų ir Pasvalio rajonuose. Daug kur net žemės paviršiuje. Giliau jo rasta Lietuvos pietuose, tarp Kauno ir Prienų (čia jis slūgso kartu su anhidritu).

Nuosėdinė silicitinė uoliena. Lietuvoje paplitusi kreidos ir paleogeno sistemose. Šviesiai pilka, pilka, gelsvai žalsva, poringa. Opokos rasta Šilutės rajone ir Pietų Lietuvoje. Geriausiai yra išžvalgytas Stoniškių telkinys (Šilutės raj.) Nuo 1989 m. kurį laiką jis buvo eksploatuojamas. Opoka gali būti naudojama kaip statybinis akmuo , mineralinis priedas cemento gamybai. Tam tikroms jo rūšims kur ji sudaro apie 10-15 % cemento masės.

Geologijos institute nuo 1972 metų veikia geologijos muziejus.Vilniuje esančią geologijos muziejaus mineralų ir uolienų ekspozicijos didžiąją dalį sudaro daug metų Jekaterinburge gyvenusio ir dirbusio A. Žukelio (1899-1997) kolekcija, kurią jis 1965 m. padovanojo Lietuvai. Šiuo metu muziejuje saugomos 85 kolekcijos, bendras eksponatų iš įvairiausių pasaulio vietų skaičius – pusketvirto tūkstančio. Daugiausia mineralų atvežta iš Uralo, Vidurinės Azijos, Užbaikalės, Kaukazo, Kolos. Yra spalvingų mineralų iš Birmos, Šri Lankos, Afganistano, Mozambiko, Australijos, Grenlandijos. Ekspozicijoje puikuojasi Uralo ir Brazilijos smaragdai, ametistai, kalnų krištolas, rubinai, piropai, Australijos opalai, almandinai, Irano turkiai, Pietų Afrikos krokidolitai.