Per ilgą ir sudėtingą Lietuvos teritorijos geologinę raidą susidarė įvairių naudingųjų iškasenų, kurios dėsningai pasiskirsčiusios žemės gelmėse. Kristaliniame pamate, susidariusiame iš granitinių uolienų, yra metalinių iškasenų – geležies, spalvotųjų metalų rūdų. Ikikvarterinių nuosėdinių uolienų storymėje yra nemetalinių iškasenų: klinties, dolomito, kreidos, gipso, anhidrito, druskų, naftos, požeminių vandenų. Žvyras, smėlis, molis, durpės – tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos.
Iki šiol Lietuvoj nerasta pasaulinės ar nors regioninės svarbos naudingųjų iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitai, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės bei nafta. Taigi, Lietuva savo gelmių turtais nėra labai turtinga valstybė, bet kai kurie telkiniai yra gana dideli.

Dabar pateiksiu pagrindinių Lietuvos iškasenų panaudojimą ir kasyba:

Dolomitai. Jie slūgso Šiaurės Lietuvos devono sistemos sluoksniuose. Dolomitas yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar ir dabar yra gerai išlikusių iš dolomito sumūrytų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių ir Skaistgirio karjeruose. Iš čia iškasto dolomito daroma skalda keliams tiesti, betonui gaminti.

Klintys. Jos slūgso 10 – 30 m. storio klodais permo sistemos sluoksniuose Akmenės raj. Eksploatuojami Karpėnų ir Menčių telkiniai. Klintys yra svarbiausia cemento, statybinių kalkių, klintmilčių žaliava. Taip pat naudojama silikatinių plytų, stiklo, popieriaus, cukraus pramonėje. Klintys dedamos į gyvulių pašarus, paukščių lesalus. Ištyrus apie 800 ha plotą, rasta apie 250 ha nedolomotizuotų, eksploatacijai tinkamų klinčių. Buvo surasta apie 40 mln. m3 geros kokybės klinčių.

Durpės. Jos daugiausia susikaupė kvartere, poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6,4% Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose, Baltijos ir Žemaičių aukštumose. Didžiausi durpynai: Didysis tyrulys, Aukštumala, Rėkyva, Ežerėlis. Iš durpių daromas kompostas, gaminami daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinės mielės. Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės – puiki žaliava chemijos pramonei. Vis rečiau Lietuvoje durpėmis kūrenama ir kreikiama.

Žvyras. Jo išteklių Lietuvoje daugiau nei kitų naudingųjų iškasenų. Svarbiausi telkiniai yra Kauno, Jurbarko, Trakų, Vilniaus raj. Žvyras naudojamas betonui, gelžbetoniui gaminti, keliams tiesti ir taisyti.

Nafta. Rasta Vakarų, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje bei Baltijos jūros šelfe (priekrantinėje dalyje). Pirmasis naftos fontanas iš gręžinio ištryško 1968 metais netoli Gargždų – Šiūparių kaime. Kartu su nafta rasta ir degiųjų dujų. Lietuvos nafta geros kokybės – lengva, nelabai sieringa, iš jos galima gauti ypač aukštos kokybės reaktyvinius ir dyzelinius degalus, nedaug sieros turintį mazutą, tepalus, sintetines medžiagas, gaminti vaistus.

Mineraliniai požeminiai vandenys. Jų yra visoje Lietuvoje. Jis skiriasi tik jame ištirpusių įvairių elementų druskų kiekiu ir sudėtimi. Siurbiamas Druskininkų, Birštono, Likėnų, Palangos telkiniuose, naudojamas kurortų gydyklose, pilstomas į butelius kaip gydomasis ir geriamasis vanduo.

Smėlis. Jo yra visų geologinių sistemų nuoguluose. Kvartero sistemos smėlis kasamas Varėnos, Raseinių, Klaipėdos raj. Šis smėlis daugiausia naudojamas keliams tiesti, pagalbiniams statybos darbams, silikatinėms plytoms gaminti. Todėl jis dar vadinamas statybiniu smėliu. Balto, labai švaraus neogeno sistemos smėlio rasta tik Anykščių raj. Kadangi smėlis susidarė beveik vien tik iš kvarco grūdelių, jis vadinamas kvarciniu smėliu. Tai puiki žaliava stiklui, televizorių kineskopams, krištolui, stiklo tarai gaminti. Šiek tiek naudojamas ir namų fasadų apdailai. Dalis šio smėlio eksportuojama.

Opoka. Rasta Šilutės raj. ir Pietų Lietuvoje. Geriausiai yra išžvalgytas Stoniškių telkinys. Nuo 1989 metų kurį laiką jis buvo eksploatuojamas. Opoka gali būti naudojama kaip statybinis akmuo, mineralinis priedas cemento gamybai.
Vilniaus apskrityje nerandama ypatingai vertingų Lietuvos iškasenų. Pagrindinės eksploatuojamos iškasenos yra durpės, žvyras, molis, smėlis. Samnininkuose (Trakų raj.) yra didelis žvyro telkinys, kuris kol kas nėra eksploatuojamas. Eksploatuojamų žvyro telkinių yra Vilniaus raj. – tai Margyje, Serapiniškėse ir Kaisialakiuose. Tai vieni iš didžiausių žvyro telkinių Lietuvoje.
Lietuvoje visai nesenai rastas metalo telkinys (!!!) – tai geležies rūda. Ji yra Varėnos raj. Šis telkinys yra pakankamai didelis, bet nepakankamai išžvalgytas ir kol kas neeksploatuojamas. Norint įgyvendinti eksploatavimą, Lietuvai reikėtų labai daug lėšų pastatyti metalo kasyklą, kuri mano manymu turėtu atsipirkyti “su kaupu”. Bet visų pirma (aš taip manyčiau), reikėtų geriau išžvalgyti telkinį, apsvarstyti visas galimybes, nustayti geležies rūdos atsargas, surasti pirkėjų ir t.t.
Lietuva iškasenomis, kaip jau minėjau, nėra turtinga (palyginus su Europa, ar bent regionu). Bet, mano manymu yra pakankamai daug statybinėms medžiagoms tinkamų iškasenų, kurias galima eksportuoti į kaimynines šalis. Dauguma kasyklų yra išlikusios nuo sovietinių laikų, ten įrengimai pasenę, gamybos kokybė nera aukščiausios kokybės, todėl Lietuvą kartais nukonkuruoja kitos šalys, ir taip pradeda žlugti kasybos pramonė.

Justas Janauskas

Naudota literatūra:
1. J. Zagorskis, “Lietuvos geografija”, Davielius, Vilnius, 1997, /51-54 psl/.
2. Lietuvių enciklopedija “Lietuva”, 15 tomas, Vilnius, 1990, /23-26 psl/.
3. S. Vaitekūnas ir E.Valančienė, “Lietuvos geografija”, Alma Littera, Vilnius, 1998, /27-30 psl/.

Views All Time
Views All Time
7494
Views Today
Views Today
1
0 0