|

Rasizmo ir ksenofobijos srityje padėtis yra nevienareikšmė, teigia ES stebėjimo centro vadovė

Pastangos kovoti prieš rasizmą ir ksenofobiją Europos Sąjungoje „kai kur sėkmingos, o kai kur ne“, teigia Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) vadovė Beate Winkler. Ji nurodė besitęsiantį mažumų diskriminavimą darbo rinkoje ir švietimo galimybių bei būsto paskirstymo srityse. Didelė problema yra tai, jog „pernelyg daug imigrantų Europoje dirba prasčiausius darbus“. Šiais atžvilgiais ypač kenčia romų bendruomenė. Lapkričio mėn. 23 d. B. Winkler kreipėsi į europarlamentarus Piliečių laisvių komitete. Ji pristatė EUMC 2005 m. ataskaitą „Rasizmas ir ksenofobija – tendencijos, pokyčiai ir gera praktika“. Svarbiausia – darbo vietos, švietimas ir būstas. B. Winkler nurodė, jog užimtumo, švietimo ir būsto paskirstymo srityse reikia politinių sprendimų, kurie užtikrintų lygesnį ir aktyvesnį mažumų vaidmenį visuomenėje. Ji taip pat paragino visiškai įgyvendinti ES Rasinės lygybės direktyvą, kuri kai kuriose ES valstybėse buvo „sutikta nevienareikšmiškai“. B. Winkler taip pat pabrėžė svarbų politinių lyderių vaidmenį kovoje prieš rasizmą ir ksenofobiją. Kaip naujausią pavyzdį ji pateikė visos Europos reakciją į sprogdinimus Londone, kuri padėjo sumažinti rasinę įtampą. Vis dėlto ataskaitoje teigiama, kad „kai kurios ES valstybės neseniai priėmė įstatymus, kurie leidžia manyti, jog nauji imigrantai jose nėra laukiami – ne dėl ekonominių, o veikiau dėl politinių priežasčių.

|

Netolerancijai reikia griežto atkirčio, mano europarlamentarai

Pastaraisiais mėnesiais Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Portugalijoje buvo užpulti ar net nužudyti žmonės dėl jų tautybės ar seksualinės orientacijos. Lenkijoje taip pat sustiprėjo ksenofobinės, antisemitinės bei homofobinės nuotaikos, o jas propaguojanti partija tapo valdančiosios koalicijos nare. Rusijoje valdžia neleido gėjų parado bei ėmėsi prievartos prieš jo rengėjus. 2006 06 15 priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas griežtai pasmerkė šias netolerancijos apraiškas. Rezoliucijai pritarė 301 deputatas, nepritarė 161, o susilaikė 102. Parlamentas pažymi, jog „Europos, valstybių bei regioninio lygmens politikai yra įpareigoti rodyti tolerancijos, supratimo, pagarbos ir taikaus sambūvio skatinimo pavyzdį“. Deputatai ragina ES šalis apsvarstyti galimybę nutraukti valstybės finansavimą partijoms, nesilaikančioms žmogaus teisių bei demokratijos standartų. EP nariai „ypač susirūpinę sustiprėjusia rasine, ksenofobine, antisemitine bei homofobine netolerancija Lenkijoje“. Jie siūlo ES institucijoms ištirti ir įvertinti padėtį, įskaitant Lenkijos šeimų lygos dalyvavimą vyriausybėje, bei įspėja apie galimas sankcijas už ES sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymą. Deputatai taip pat ragina imtis prieš rasizmą ir ksenofobiją nukreiptų veiksmų šiuo metu Vokietijoje vykstančio Pasaulio futbolo čempionato metu.

|

Raudonojo Kryžiaus jaunimas tolerancijos mokysis kartu su pabėgėliais ir romais

Šiandien prasideda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimo (LRKJ) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla “Hope for different day”, kuria siekiama mažinti ksenofobiją, rasizmą bei skatinti toleranciją. LRK jaunimo surengtoje stovykloje Raseinių raj., Darbutų kaime dalyvaus ne tik RK jaunimo savanoriai, bet ir pabėgėliai iš Afganistano ir Čečėnijos, Vilniuje gyvenantys romai. Tarp 31 stovyklos dalyvio yra atvykusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos bei Čekijos. Drauge susirinkę skirtingos kultūrinės patirties jaunimas dalinsis savo mintimis, diskutuos, ką jiems reiškia rasizmas ir kaip efektyviausiai skatinti toleranciją. “Ši tarptautinė Raudonojo Kryžiaus jaunimo stovykla turėtų atnešti labai aiškų ir konkretų rezultatą – savanoriai Lietuvoje, o gal ir kitose dviejose šalyse pradės toleranciją skatinančią švietėjišką programą jaunimui. Šiuo metu, kol problema Lietuvoje dar tik atsiranda, ryškėja, ypač trūksta tokių programų. LRKJ, sekdamas pokyčius visuomenėje, sieks užkirsti kelią rasizmui ir ksenofobijai”, – tvirtina LRKJ pirmininkė Monika Usevičiūtė, viena iš tarptautinės stovyklos “Hope for different day” organizatorių. Stovyklos programoje numatyta išvyka į Pabradės pabėgėlių centrą, Kaune esantį Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių dienos centrą, ekskursija po Vilnių, vokiečių, čekų, romų, afganistaniečių, čečėnų ir lietuvių tautiniai vakarai bei tolerancijos projektų pristatymai.

|

Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai

Lietuvai žengiant eurointegracijos keliu nuolat kyla klausimas, ar neištirps maža mūsų tauta Europos šalių bendrijoje ir ką daryti, kad išsaugotume savo vertybinį tapatumą. Žinia, kad visoms tautoms būdinga tam tikras natūralus ksenofobijos lygis ir tolerancijos bei netolerancijos kitoniškumui dinamika, tačiau Lietuvai, šiuo metu išgyvenančiai besitęsiantį moralinės, politinės bei socialinės transformacijos periodą, ypač svarbu, kokius bruožus įgis bręstantys naujos kartos piliečiai, dabartiniai moksleiviai. Nors tolerancija skelbiama bene pagrindine šiuolaikine dorybe, o ją puoselėti ragina įvairios tarptautinės konvencijos ir švietimo programos, ne visada pakankamas dėmesys skiriamas gilesnei šios vertybės turinio ir adekvataus įgyvendinimo galimybių analizei. Tenka pastebėti, kad tolerancija gali išreikšti ne tik pagarbą žmogaus teisėms ir esminių demokratijos vertybių puoselėjimą, ką akcentuoja žymūs užsienio mokslininkai L.C.Bollinger, P.King, K.R.Popper ir kiti mąstytojai, tačiau ir ilgametės totalitarinio režimo patirties sąlygotą dvasinių vertybių sunykimą, tautinių vertybių praradimą ir į jų vietą besiveržiančias svetimas tradicijas (V.Aramavičiūtė, B.Kuzmickas, Astra L. ir kiti). Todėl šiandien svarbu, atsižvelgiant į kitų pasaulio šalių demokratėjimo patirtį, ieškoti ne bet kokios, o brandžios ir atsakingos, tausojančios praeities vertybes ir kartu atviros pokyčiams tolerancijos ugdymo Lietuvoje prielaidų.

Zenono Jurgelevičiaus susirašinėjimas
|

Zenono Jurgelevičiaus susirašinėjimas

Posovietinėje Lietuvoje valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai Tautai aiškina, kad sovietinės okupacijos laikotarpyje teisėtų žemės savininkų nuosavybės teisės į jų valdytas žemės valdas buvo teisiškai nutrauktos ir todėl posovietinėje Lietuvoje tos piliečių nuosavybės teisės atkuriamos specialiai tam tikslui priimtais įstatymais – kartu vykdant ir žemės reformą. Tokie LR valdžios ir valdymo institucijų pareigūnų aiškinimai visiškai neatitinka realią tikrovę. Posovietiniai, nuosavybės teisių atkūrimui reglamentuoti skirti specialieji įstatymai savo teisine esme atvirai prieštarauja civilinės teisės normoms. Jie niekuomet nebuvo suderinti nei su galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinėmis normomis, nei su Lietuvoje galiojančiomis Europos žmogaus teisių Konvencijos teisinėmis normomis (aukštesnės teisinės galios teisiniais aktais). Šie įstatymai yra pagrįsti neteisinga informacija apie tai, kad 1940-07-22 sovietinė-okupacinė valdžia Lietuvoje įvykdė visuotinę žemės nacionalizaciją. Tikrovėje 1940-07-22 sovietinė-okupacinė valdžia pradėjo sovietinę žemės reformą. Iki sovietinės žemės reformos žemės savininkų nuosavybės teise valdytos iki 30 ha ploto žemės valdos – sovietinės žemės reformos vykdymo metu oficialiai buvo paliktos tų žemės valdų savininkų amžinam naudojimui. Iki 1940 m. birželio 15 d. sovietinės okupacijos Lietuvoje buvo 332 050 ūkių (72 %), kurių savininkai valdė iki 30 ha ploto žemės.

Žmogaus teisės aukotos kovai su terorizmu
|

Žmogaus teisės aukotos kovai su terorizmu

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ekspertai, vakar pristatę tyrimą “Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2005 metais”, teigė, kad praėję metai pasižymėjo žmogaus teisių pažeidimais. “Dangstomasi kova su terorizmu”, – teigė instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Tuo esą grindžiamas neteisėtas žmonių persekiojimas, asmeninių pokalbių klausymasis. Pasak žmogaus teisių gynėjo, Lietuva žmogaus teisių pažeidimus “importuoja”, juos iki kraštutinumo užaštrindama. “Blogiau nebegali būti, bet padėtis gerėja tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose”, – konstatavo Čilinskas. Viena iš opiausių Lietuvos problemų žmogaus teisių srityje ekspertai nurodė teismų sistemos ydingumą. “Žmogus turi teisę į teisingą teismą. O kai yra žemas ikiteisminio tyrimo lygis, tai neįmanoma”, – sakė ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius. Prokuratūra, anot Čilinsko, turi per daug galių ir linkusi pasiduoti politikų spaudimui. Instituto valdybos nariai gera pradžia vadino praėjusią savaitę priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kad per 30 Tesimų įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai. Pataisius įstatymą bus geriau užtikrinamos paprastų piliečių teisės. Ypač daug pažeidimų ŽTSI užfiksavo žmogaus teisių į privatų gyvenimą bei žodžio laisvę. Anot apžvalgos, pastebėtas politikų bandymas užgniaužti oponentų kritiškus pareiškimus – tam naudojamasi teise kreiptis į teismus baudžiamąja tvarka. “Seimas atlieka teismų funkciją. Per dvejus metus neišduotas nė vienas leidimas pradėti tyrimą, susijusį su Seimo nariu”, – atkreipė dėmesį Mickevičius.

Žmogaus teisės Lietuvoje – nerimą keliantis nuosmukis
|

Žmogaus teisės Lietuvoje – nerimą keliantis nuosmukis

2006 metais tenka konstatuoti, kad žmogaus teisių situacija nuo 2004 m. gegužės mėnesio, kai Lietuva tapo ES nare, blogėja. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) užfiksavo šiurkščius tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimus, ypatingai teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisės į teisingą teismą srityse, nemažėja diskriminacijos atvejų, ypač romų tautybės žmonių atžvilgiu. Ypač daug nerimo kelia smurto prieš vaikus ir moteris mąstai, bei tai, kad prekybos žmonėmis srityje Lietuva išliko importo, eksporto šalimi ir seksualinio turizmo punktu. Lietuvoje trūksta efektyvios žmogaus teisių politikos, kuri numatytų efektyvias priemones, užtikrinančias tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi. Politikai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir visuomenė turi menką supratimą apie žmogaus teises, žmogaus teisių mokymas nėra tinkamai inkorporuotas į mokyklų ir universitetų programas. Lietuvoje nėra Europos žmogaus teisių teismo sprendimų bei tarptautinių žmogaus teisių sutarčių pagrindu įsteigtų komitetų rekomendacijų įgyvendinimo mechanizmų. Beje, nuo šių metų Lietuva neturi nacionalinio žmogaus teisių plano. Pirmąjį nacionalinį Žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą Lietuva priėmė 2002 m., remdamasi 1993 m. Vienos Deklaracija ir veiksmų programa. 2005 metais, pasibaigus minėto plano įgyvendinimui, jis nebuvo atnaujintas. Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas, užtikrinant žmogaus teises, vystytų dialogą tarp įvairių institucijų ir visuomenės, formuluotų pasiūlymus valdžios institucijoms.

Lietuvoje pasiektas žmogaus teisių pažeidimų apogėjus
|

Lietuvoje pasiektas žmogaus teisių pažeidimų apogėjus

Žmogaus teisių stebėjimo institutas teigia, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, blogėja situacija žmogaus teisių srityje. Antradienį žadama išsamiai apžvelgti šalyje vyraujančias tendencijas. Pasak instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, daugiausia teisinių pažeidimų susiję su informacija apie privatų žmonių gyvenimą. Anot H.Mickevičiaus, dažniausi teisės į gyvenimo privatumą pažeidimai yra asmens kodo naudojimas, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiagos viešinimas, vaizdo sistemų panaudojimas, duomenų perdavimo elektroniniu būdu kontrolė ir t.t. Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, komentuodamas antradienį pristatytą žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2005 metų apžvalgą, teigia, jog praėjusiais metais „pasiekta pažeidimų riba”, tačiau yra požymių, kad šiais metais padėtis ima gerėti. Pasak K.Čilinsko, žmogaus teisių pažeidimų problema pernai buvo aštri ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Gyvybės vertė ir Europos žmogaus teisių teismas
|

Gyvybės vertė ir Europos žmogaus teisių teismas

Vatikano dienraštis “L`Osservatore Romano” praėjusį sekmadienį išspausdino Popiežiškosios gyvybės Akademijos pirmininko vyskupo Elio Sgreccia ir tos pačios Akademijos nario Carlo Casini straipsnį, kuriame yra kritikuojamas Europos žmogaus teisių teismo nepasisakymas dėl pradėtos gyvybės vertės. Neilgoje dirbtinio apvaisinimo praktikoje jau ne vieną karta atsitiko taip, kad, pradėjus dirbtinio apvaisinimo in vitro procedūrą ir sukūrus kelis embrionus, tėvų pora išsiskyrė. Tokiais atvejais teismai turi aiškintis iškilusius klausimas: kam priklauso embrionai, kokia jų vertė ir koks jų likimas. Straipsnyje tarp pateikiamų pavyzdžių daugiausia dėmesio skiriama atvejui, kai Anglijoje dar 2001 lapkritį buvo sukurti embrionai, o 2002 metų gegužės mėnesį Natalie Evans, kuriai turėjo būti persodinti embrionai, išsiskyrė su savo vyru . Pagal galiojantį Anglijos 1990 metų įstatymą, kiekvienas iš partnerių, kol embrionai nėra panaudoti, gali atšaukti savo sutikimą atlikti dirbtinį apvaisinimą. Tačiau Natalie Evans nesutiko, kad būtų sunaikinti embrionai, ir išnaudojusi visas teisines galimybes Anglijoje , galiausiai, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kreipėsi į Strasbūr o Europos ž mogaus teisių teismą. Strasbūro teismas turėjo išnagrinėti du klausimus: kam priklauso teisė į gyvybę ir tėvų galios embriono likimui, o tai jau yra susiję su šeimos ir gyvybės vertės principu.

Jaunieji teisininkai iškėlė svarbiausias žmogaus teisių problemas: diskriminaciją ir vaiko teisių nepaisymą
|

Jaunieji teisininkai iškėlė svarbiausias žmogaus teisių problemas: diskriminaciją ir vaiko teisių nepaisymą

Balandžio 21 dieną Vilniaus mesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje vyko tarptautinė teisinė diskusija „Žmogaus teisės šiandien ir rytoj: koks vaidmuo tenka jaunimui?“. Jaunimas iš Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos kartu su teisininkais praktikais ir mokslininkais stengėsi konkrečiai įvardinti neišspręstas žmogaus teisių problemas bei ieškoti galimo šių problemo sprendimo, teigiama Europos studentų teisininkų asociacijos (ELSA) pranešime spaudai. Diskusijos metu, šešias Baltijos jūros valstybes atstovaujantys teisės studentai pristatė žmogaus teisių padėtį savo šalyse. Bendra problema išlieka vis dar pasireiškianti įvairių rūšių diskriminacija – rasinė, tautinė, lytinė, dėl lytinės orientacijos ir t.t. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko teises: dažnai vaikas, auginamas vienos mamos ar vieno tėvo, arba augantis daugiavaikėje šeimoje visuomenėje jaučiasi nevisavertis, nors iš tiesų visi vaikai, nesvarbu, kur jie auga, yra vienodi. Žmogaus teisės yra demokratinės valstybės pamatas, todėl būtina keisti susidariusią situaciją, atsisakyti stereotipinio požiūrio į „kitokius“ nei mes. Jaunimo indėlis į šių problemų sprendimą yra ypač svarbus. Vis dar trūksta nevyriausybinių organizacijų, kovojančių už žmogaus teises, savanorių, kurie sutiktų atsisakyti dalies savo laisvo laiko visuomeniniam darbui, taip pat trūksta ir diskusijų ne tik tarp teisininkų, bet ir tarp jaunų žmonių. „Galbūt mes ir nedaug žinom apie žmogaus teises, tačiau mes galime paskatinti vienas kitą ir sužinoti daugiau“, – sakė, pranešime spaudai cituojamas, Piotr Olkowski teisės studentas iš Lenkijos.