Netolerancijai reikia griežto atkirčio, mano europarlamentarai
Pastaraisiais mėnesiais Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Portugalijoje buvo užpulti ar net nužudyti žmonės dėl jų tautybės ar seksualinės orientacijos. Lenkijoje taip pat sustiprėjo ksenofobinės, antisemitinės bei homofobinės nuotaikos, o jas propaguojanti partija tapo valdančiosios koalicijos nare. Rusijoje valdžia neleido gėjų parado bei ėmėsi prievartos prieš jo rengėjus. 2006 06 15 priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas griežtai pasmerkė šias netolerancijos apraiškas.
Rezoliucijai pritarė 301 deputatas, nepritarė 161, o susilaikė 102. Parlamentas pažymi, jog „Europos, valstybių bei regioninio lygmens politikai yra įpareigoti rodyti tolerancijos, supratimo, pagarbos ir taikaus sambūvio skatinimo pavyzdį“. Deputatai ragina ES šalis apsvarstyti galimybę nutraukti valstybės finansavimą partijoms, nesilaikančioms žmogaus teisių bei demokratijos standartų.
EP nariai „ypač susirūpinę sustiprėjusia rasine, ksenofobine, antisemitine bei homofobine netolerancija Lenkijoje“. Jie siūlo ES institucijoms ištirti ir įvertinti padėtį, įskaitant Lenkijos šeimų lygos dalyvavimą vyriausybėje, bei įspėja apie galimas sankcijas už ES sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymą. Deputatai taip pat ragina imtis prieš rasizmą ir ksenofobiją nukreiptų veiksmų šiuo metu Vokietijoje vykstančio Pasaulio futbolo čempionato metu.
Parlamentarai smerkia tai, kad ES Taryba iki šiol nesugebėjo priimti pamatinio nutarimo dėl rasizmo ir ksenofobijos pažabojimo. Deputatai kviečia atnaujinti jo priėmimą ir jį išplėsti įtraukiant homofobijos, antisemitizmo, islamofobijos ir panašaus tipo apraiškas. Jie taip pat ragina aiškiai apibrėžti rasizmo, ksenofobijos, taip pat rasistinės ir ksenofobinės prievartos sąvokas bei surinkti patikimus statistinius duomenis šia tema.
Deputatai ragina visas ES šalis įgyvendinti nediskriminavimo direktyvas, o Europos Komisiją – paduoti į Europos teisingumo teismą (ETT) jų neįgyvendinusias šalis. Vokietija, Liuksemburgas, Austrija bei Suomija jau yra paduotos į ETT dėl rasinės lygybės direktyvos neįgyvendinimo.
EP nariai atkreipia dėmesį, jog policija ne visada atlieka savo pareigą apsaugoti piliečius nuo rasinės prievartos, o kartais net pati imasi prievartos ir taip suvaržo tautinių, rasinių ar seksualinių mažumų teises. Deputatai taip pat pažymi svarbų žiniasklaidos vaidmenį įveikiant netoleranciją bei ragina imtis pastangų įveikti netolerancijos priežastis – tokias kaip socialinė atskirtis bei nedarbas.
Deputatai griežtai smerkia Rusijos valdžios sprendimą neleisti gegužės 27 d. gėjų parado Maskvoje ir nesugebėjimą užtikrinti demonstrantų saugumą, o taip pat politikų ir dvasininkų vykdytą prievartos kurstymą. Šiame kontekste EP narius stebina Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos pirmininko pagyrimas Rusijai už žmogaus teisių laikymąsi. Parlamentas ragina iškelti žmogaus teisių Rusijoje klausimą artėjančiame Didžiojo aštuoneto susitikime.
Tuo tarpu trečiadienio popietę Europos Parlamente įvyko diskusija apie sustiprėjusią rasistinę bei homofobinę prievartą Europoje. Posėdyje kalbėjęs ES Tarybos atstovas, Austrijos valstybės sekretorius Hans WINKLER pažymėjo, jog rasistiniai bei homofobiniai išpuoliai kelia grėsmę pagrindiniams ES principams – laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms ir teisėtumui. Kalbėtojas pažymėjo, jog itin svarbu įsteigti Europos žmogaus teisių agentūrą bei priimti pamatinį nutarimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija. „Politikai turi suvokti savo atsakomybę“, – teigė prelegentas bei paragino ES „neleisti, kad joje įsigalėtų rasizmas ir netolerancija“.
ES Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių komisaras Vladimiras ŠPIDLA taip pat pritarė šiems teiginiams. Jis paragino ES šalis besąlygiškai įgyvendinti nediskriminavimo direktyvas bei atkreipė dėmesį, jog 2007-ieji paskelbti lygių galimybių metais.
Europos liaudies partijos atstovas Patrick GAUBERT (Prancūzija) pavadino nesenus išpuolius keliose Europos šalyse „nepriimtinais ir netoleruotinais“ bei paragino Tarybą pagaliau priimti pamatinį nutarimą tolerancijos tema. Prelegentas kvietė kairiuosius ir dešiniuosius politikus išvien kovoti prieš rasizmą ir netoleranciją.
Tuo tarpu Socialistų frakcijos atstovas Martin SCHULZ (Vokietija) priminė, jog rasizmas bei neapykanta mažumoms buvo vienos svarbiausių Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų priežasčių. Deputatas paragino užtikrinti visų žmonių lygybę nesvarbu kokia jų odos spalva, tikėjimas ar gyvenimo būdas. „Visuomenėje turi būti vietos kiekvienam“, – kalbėjo M. Schulz.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovė Sophia INT VELD (Nyderlandai) pasmerkė „barbariškus aktus“ keliose Europos šalyse bei sveikino masines demonstracijas už toleranciją. „Tolerancija nėra atskirų šalių klausimas – mes esame bendruomenė“, – teigė deputatė. Ji pakvietė pripažinti homoseksualus nacių režimo aukomis bei paragino Europos Komisiją pradėti pažeidimo procedūrą prieš ES direktyvų nesilaikančias šalis.
Žaliųjų atstovė Jean LAMBERT (Didžioji Britanija) paragino ES šalis imtis griežto atsako netolerancijai savo viduje, o ne tik kitų pasaulio valstybių atžvilgiu. Ji atkreipė dėmesį į pasitaikančias rasizmo apraiškas policijos veiksmuose (ypač Jungtinėje Karalystėje), o taip pat į svarbų žiniasklaidos vaidmenį. Tuo tarpu Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos atstovas Vittorio AGNOLETTO (Italija) pasmerkė „dešiniuosius ekstremistus“ Lenkijos vyriausybėje už netolerancijos skatinimą. Deputatas kritikavo ES Tarybą, kuri „nesiėmė pakankamų veiksmų“.
Savo ruožtu Sąjungos už tautų Europą atstovas Wojciech ROSZKOWSKI (Lenkija) ragino „atsargiai“ naudoti rasizmo, homofobijos ir panašias sąvokas politinėje kovoje. Deputatas pasiūlė „nesikabinėti prie Lenkijos“, o verčiau pažvelgti į tolias šalis kaip Nyderlandai, kur neseniai įsteigta pedofilus remianti partija. Šiam kalbėtojui pritarė Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovas Bogdan PĘK (Lenkija), teigęs, jog „Lenkija yra pati tolerantiškiausia Europos valstybė“, todėl jis „niekuomet neleisiąs suteršti jos gero vardo“. Frakcijoms nepriklausantis deputatas Maciej Marian GIERTYCH (Lenkija) taip pat gynė savo šalies vyriausybės narį, kuris, pasak jo, pasisakė ne prieš homoseksualus, o prieš jų „nemoralų elgesį“ ir nelegalias demonstracijas.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.