Rasizmas ir ksenofobija

Lietuvoje Kiekvienoje valstybėje egzistuoja dilema – ar teisė turi atspindėti visuomenėje esamą vertybių sistemą ir moralines normas ar būti vienu žingsniu toliau pažengusi į priekį, taip skatinant pažangesnį visuomenės vystymąsi. Pastarasis variantas sudėtingesnis ir gali iššaukti nepatenkintos visuomenės daugumos atmetimo reakciją, įgyvendinant priimtas teisės normas praktikoje. Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje rodo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis lygybės ir draudimo diskriminuoti principus, tame tarpe ir seksualinių mažumų atžvilgiu, nėra pakankamai suvokiamas politikų, dvasininkijos atstovų, jaunimo tarpe bei piliečių susibūrusių į opozicinę visuomeninę grupę „Už dorą ir tautą“. Praraja tarp esamo teisinio reglamentavimo ir visuomenės pasirengimo jį įgyvendinti praktikoje ryški kaip niekada. 2007 m. gegužės 17d. minint tarptautinę dieną prieš homofobiją, vykdant Europos bendrijos iniciatyvos EQUAL informacinę akciją „Homoseksualūs darbuotojai turi teisę būti atviri ir saugūs“, buvo siekiama, kad į Vilniaus ir Kauno miestų gatves išvažiuotų „vaivorykštės“ troleibusai su socialinės reklamos šūkiais: „Gėjus gali tarnauti policijoje“, „Lesbietė gali dirbti mokykloje“ ir „Homoseksualūs darbuotojai gali būti atviri visuomenėje“. Tačiau troleibusai su socialine reklama neišvažiavo, o Lietuva tarptautinę dieną prieš homofobiją pasitiko homofobiškomis nuotaikomis ir veiksmais.

Šiame kare nėra žuvusiųjų, nei belaisvių. Niekam nereikės pasirašinėti ir besąlygiškos kapituliacijos. Keista, bet užpultoji pusė net nesusimąsto apie tai, kad jis vyksta. Šis naujas karas naudoja ypatingus ginklus: masinės žiniasklaidos priemones ir ieško vis naujų. Prieš dešimtmetį kova persikėlė ir į virtualią erdvę. Ji nukreipta prieš Rusijos visuomenę. Rezultatus galime pamatyti jau šiandien. Taip pat galime išskirti ir naujojo karo meno generolus. Mes rusų akyse
– Lietuviai ilgisi diktatūros, jie nekenčia Rusijos ir savo agresyvia užsienio politika jai kenkia, jie siekia, kad Baltarusijoje ir Rusijoje įvyktų oranžiniai perversmai, jų politikai švenčia, kai daugumas gyventojų šąla nešildomuose butuose, o už kiekvieno kampo tūno fašistas – trimituoja Rusijos polittechnologai. Ir išties, nemažai daliai rusų Lietuva – tai mažas, silpnas, bet rėksmingas valstybinis darinys, įrankis svetimų ir Rusijai priešiškų jėgų rankose. Lietuva neturi savo politinės kultūros ir laviruoja ties nuolatinės politinės krizės riba. Apie tai liudija sociologinių tyrimų rezultatai. Lietuvos pavadinimas asocijuojasi su grėsme Rusijos valstybei. Daugiau nei pusė Rusijos gyventojų neatmeta galimybės, kad gali įvykti ginkluotas konfliktas su Baltijos valstybėmis, Gruzija ar Ukraina: 26% procentai teigia, kad toks įvykių scenarijus yra pilnai realus, o 38%, – kad tai mažai tikėtina, bet vis dėl to visiškai realu.

Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, rekomenduoja valstybių narių vyriausybėms: – įtraukti kovos prieš rasizmą, ksenofobiją ir antisemitizmą klausimą į tarptautinio lygio einamųjų ir ateities darbų planus, skirtus neteisėto turinio pranešimams internete uždrausti; – ryšium su tuo apgalvoti būsimosios Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų specialaus protokolo skirto kovai prieš per internetą vykdomus rasistinius, ksenofobinius ir antisemitinius nusikaltimus rengimą; – imtis reikalingų priemonių, kad stiprinti viso pasaulio teisėsaugos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą ir abipusę pagalbą siekiant efektyvesnių veiksmų prieš rasistinės, ksenofobinės ir antisemitinės medžiagos platinimą per internetą; – užtikrinti, kad atitinkami vidaus įstatymai būtų taikomi rasistiniams, ksenofobiniams ir antisemitiniams nusikaltimams, įvykdytiems per internetą, ir traukti baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio nusikaltimus atsakingus asmenis; – nuolat rūpintis teisėsaugos pareigūnų mokymu ryšium su rasistinio, ksenofobinio ir antisemitinio pobūdžio medžiagos platinimu per internetą; – ryšium su tuo apgalvoti galimybę įsteigti nacionalinę konsultacinę instituciją, kuri galėtų veikti kaip nuolatinis priežiūros centras, tarpininkavimo institucija ar partneris rengiant elgesio kodeksus; – remti esamas antirasistines iniciatyvas internete ir kurti naujas tinklalapius skirtus kovai prieš rasizmą, ksenofobiją, antisemitizmą ir netoleranciją;

Lietuvoje jau po trijų mėnesių įsigalios Europos Konvencijos protokolas, pagal kurį už rasizmo ir ksenofobijos skleidimą kompiuterinėmis sistemomis bus baudžiama kaip už kriminalinius nusikaltimus. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomo protokolo dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo ratifikaciniai raštai bus deponuoti spalio 13 dieną Jerevane (Armėnija) vyksiančioje Europos teisingumo ministrų konferencijoje. Šis protokolas Lietuvoje įsigalios po trijų mėnesių. Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, kriminalizuoti bausmes už rasizmo ir ksenofobijos skleidimą Lietuva įsipareigojo, 2005 metų balandį Helsinkyje Lietuvos teisingumo ministrui pasirašius ir 2006 metais Seime ratifikavus Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomą protokolą. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomas protokolas priskiriamas prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija. Konvencijos papildomas protokolas buvo priimtas dar 2003 metų sausio 28 dieną. Protokolo tikslas – papildyti Konvenciją nuostatomis, įpareigojančiomis kriminalizuoti rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas, padarytas naudojantis kompiuterinėmis sistemomis. Pačią Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų Seimas ratifikavo dar 2004 metų sausį.

Pastangos kovoti prieš rasizmą ir ksenofobiją Europos Sąjungoje „kai kur sėkmingos, o kai kur ne“, teigia Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) vadovė Beate Winkler. Ji nurodė besitęsiantį mažumų diskriminavimą darbo rinkoje ir švietimo galimybių bei būsto paskirstymo srityse. Didelė problema yra tai, jog „pernelyg daug imigrantų Europoje dirba prasčiausius darbus“. Šiais atžvilgiais ypač kenčia romų bendruomenė. Lapkričio mėn. 23 d. B. Winkler kreipėsi į europarlamentarus Piliečių laisvių komitete. Ji pristatė EUMC 2005 m. ataskaitą „Rasizmas ir ksenofobija – tendencijos, pokyčiai ir gera praktika“. Svarbiausia – darbo vietos, švietimas ir būstas. B. Winkler nurodė, jog užimtumo, švietimo ir būsto paskirstymo srityse reikia politinių sprendimų, kurie užtikrintų lygesnį ir aktyvesnį mažumų vaidmenį visuomenėje. Ji taip pat paragino visiškai įgyvendinti ES Rasinės lygybės direktyvą, kuri kai kuriose ES valstybėse buvo „sutikta nevienareikšmiškai“. B. Winkler taip pat pabrėžė svarbų politinių lyderių vaidmenį kovoje prieš rasizmą ir ksenofobiją. Kaip naujausią pavyzdį ji pateikė visos Europos reakciją į sprogdinimus Londone, kuri padėjo sumažinti rasinę įtampą. Vis dėlto ataskaitoje teigiama, kad „kai kurios ES valstybės neseniai priėmė įstatymus, kurie leidžia manyti, jog nauji imigrantai jose nėra laukiami – ne dėl ekonominių, o veikiau dėl politinių priežasčių.

Pastaraisiais mėnesiais Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Portugalijoje buvo užpulti ar net nužudyti žmonės dėl jų tautybės ar seksualinės orientacijos. Lenkijoje taip pat sustiprėjo ksenofobinės, antisemitinės bei homofobinės nuotaikos, o jas propaguojanti partija tapo valdančiosios koalicijos nare. Rusijoje valdžia neleido gėjų parado bei ėmėsi prievartos prieš jo rengėjus. 2006 06 15 priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas griežtai pasmerkė šias netolerancijos apraiškas. Rezoliucijai pritarė 301 deputatas, nepritarė 161, o susilaikė 102. Parlamentas pažymi, jog „Europos, valstybių bei regioninio lygmens politikai yra įpareigoti rodyti tolerancijos, supratimo, pagarbos ir taikaus sambūvio skatinimo pavyzdį“. Deputatai ragina ES šalis apsvarstyti galimybę nutraukti valstybės finansavimą partijoms, nesilaikančioms žmogaus teisių bei demokratijos standartų. EP nariai „ypač susirūpinę sustiprėjusia rasine, ksenofobine, antisemitine bei homofobine netolerancija Lenkijoje“. Jie siūlo ES institucijoms ištirti ir įvertinti padėtį, įskaitant Lenkijos šeimų lygos dalyvavimą vyriausybėje, bei įspėja apie galimas sankcijas už ES sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymą. Deputatai taip pat ragina imtis prieš rasizmą ir ksenofobiją nukreiptų veiksmų šiuo metu Vokietijoje vykstančio Pasaulio futbolo čempionato metu.

Šiandien prasideda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimo (LRKJ) organizuojama tarptautinė vasaros stovykla “Hope for different day”, kuria siekiama mažinti ksenofobiją, rasizmą bei skatinti toleranciją. LRK jaunimo surengtoje stovykloje Raseinių raj., Darbutų kaime dalyvaus ne tik RK jaunimo savanoriai, bet ir pabėgėliai iš Afganistano ir Čečėnijos, Vilniuje gyvenantys romai. Tarp 31 stovyklos dalyvio yra atvykusių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos bei Čekijos. Drauge susirinkę skirtingos kultūrinės patirties jaunimas dalinsis savo mintimis, diskutuos, ką jiems reiškia rasizmas ir kaip efektyviausiai skatinti toleranciją. “Ši tarptautinė Raudonojo Kryžiaus jaunimo stovykla turėtų atnešti labai aiškų ir konkretų rezultatą – savanoriai Lietuvoje, o gal ir kitose dviejose šalyse pradės toleranciją skatinančią švietėjišką programą jaunimui. Šiuo metu, kol problema Lietuvoje dar tik atsiranda, ryškėja, ypač trūksta tokių programų. LRKJ, sekdamas pokyčius visuomenėje, sieks užkirsti kelią rasizmui ir ksenofobijai”, – tvirtina LRKJ pirmininkė Monika Usevičiūtė, viena iš tarptautinės stovyklos “Hope for different day” organizatorių. Stovyklos programoje numatyta išvyka į Pabradės pabėgėlių centrą, Kaune esantį Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių dienos centrą, ekskursija po Vilnių, vokiečių, čekų, romų, afganistaniečių, čečėnų ir lietuvių tautiniai vakarai bei tolerancijos projektų pristatymai.

Lietuvai žengiant eurointegracijos keliu nuolat kyla klausimas, ar neištirps maža mūsų tauta Europos šalių bendrijoje ir ką daryti, kad išsaugotume savo vertybinį tapatumą. Žinia, kad visoms tautoms būdinga tam tikras natūralus ksenofobijos lygis ir tolerancijos bei netolerancijos kitoniškumui dinamika, tačiau Lietuvai, šiuo metu išgyvenančiai besitęsiantį moralinės, politinės bei socialinės transformacijos periodą, ypač svarbu, kokius bruožus įgis bręstantys naujos kartos piliečiai, dabartiniai moksleiviai. Nors tolerancija skelbiama bene pagrindine šiuolaikine dorybe, o ją puoselėti ragina įvairios tarptautinės konvencijos ir švietimo programos, ne visada pakankamas dėmesys skiriamas gilesnei šios vertybės turinio ir adekvataus įgyvendinimo galimybių analizei. Tenka pastebėti, kad tolerancija gali išreikšti ne tik pagarbą žmogaus teisėms ir esminių demokratijos vertybių puoselėjimą, ką akcentuoja žymūs užsienio mokslininkai L.C.Bollinger, P.King, K.R.Popper ir kiti mąstytojai, tačiau ir ilgametės totalitarinio režimo patirties sąlygotą dvasinių vertybių sunykimą, tautinių vertybių praradimą ir į jų vietą besiveržiančias svetimas tradicijas (V.Aramavičiūtė, B.Kuzmickas, Astra L. ir kiti). Todėl šiandien svarbu, atsižvelgiant į kitų pasaulio šalių demokratėjimo patirtį, ieškoti ne bet kokios, o brandžios ir atsakingos, tausojančios praeities vertybes ir kartu atviros pokyčiams tolerancijos ugdymo Lietuvoje prielaidų.

Už kompiuterinių sistemų pagalba padarytas rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas ateityje Lietuvoje turės būti baudžiama kaip už kriminalinius nusikaltimus. Tokią pareigą numato teisingumo ministro Gintauto Bužinsko ketvirtadienį Europos Tarybos teisingumo ministrų konferencijoje Helsinkyje pasirašytas Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomas protokolas, pranešė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai, praneša IPA. Protokolo ratifikavimas numatytas Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių plane. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomas protokolas priskiriamas prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija. Konvencijos papildomas protokolas buvo priimtas 2003 metų sausio 28 dieną. Protokolo tikslas – papildyti Konvenciją nuostatomis, įpareigojančiomis kriminalizuoti rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas, padarytas naudojantis kompiuterinėmis sistemomis. Pačią Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų Seimas ratifikavo dar praėjusiųjų metų sausį.