Transportas

Gatvėje norom nenorom atkreipi dėmesį į išsiskiriančius transporto sraute automobilius, kurių šonai išmarginti reklaminiais užrašais arba kokiais nors piešiniais. Tokiais užrašais kaip „Langai Velux” ar ABB vargu ar ką nors sužavėsi - juk tai tik firmos ar gaminio pavadinimas. Bet jei ant furgono šono didžiulė spalvinga pica ar putojančio alaus bokalas ir gerai parinktas šūkis, skatinantis paragauti šių gėrybių, norom nenorom pagalvosi - o gal tai iš tikrųjų puikus produktas? Reklama ant transporto priemonių - labai veiksminga, jeigu protingai naudojama. Reklamos specialistas Džordžas Klarkas teigia: „Reklama ant transporto priemonių garantuoja daugkartinį poveikį ir nenutrūkstantį įspūdį, nes visą laiką būna eisme dalyvaujančių žmonių akiratyje”. Bet transporto sraute retkarčiais pamatome ir autotraukinius, nuo paminos iki stogo, nuo priekinio buferio iki galinių „furos” durų išmargintus spalvingais piešiniais, vaizduojančiais egzotiškus peizažus, laukinius gyvūnus ar putnias gražuoles. Man šie piešiniai panašūs į tatuiruotes ant žmogaus kūno…Tai jau nebe reklama, o kažkas daugiau, nors ir šiuo atveju tikslas tas pat - patraukti aplinkinių dėmesį.

Sparčiai augant krovinių srautams visoje Europoje, o ypatingai Centrinėje, bei artėjant Europos Sąjungos plėtrai, kelių transporto verslininkai turės kur kas kruopščiau planuoti vežimų kryptis ir schemas. Susiformavusios vežimų grandinės nesikeis labai greitai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vežimų intermodaliniu transportu daugės ir jų vaidmuo transporto sistemoje didės. Siekdami padidinti įvairių transporto rūšių efektyvumą ir jų sąveiką, šiandien vežėjai orientuojasi į vis labiau populiarėjančius intermodalinius vežimus, į šias naujas tendencijas jie turėtų atkreipti dėmesį, plėtodami savo verslą. Efektyvi transporto sistema, paremta intermodalumu, yra būtina prielaida Europos konkurencingumui. Tiesa, intermodalinis transportas dar yra toli nuo to, kad pasiektų tokią rinkos dalį, kurio pageidauja ES šalys. Vežimai kelių transportu ir toliau dominuoja rinkoje. Todėl daugiau dėmesio reikia kreipti į eismo saugumą, kamščių mažinimą, aplinkosaugą.

Šiuo metu asociacijoje yra 1365 nariai ir kandidatai į asociacijos narius. 2003 m. kandidatais priimtos 35, tikraisiais nariais tapo 58, pašalintos už nario mokesčio nemokėjimą 158, savo noru iš asociacijos išstojo 6 vežėjų įmonės. Kaip pažymėjo J. Grybauskas, daugiausia narių yra Vilniaus regione - 410 vežėjų, iš kurių 209 asociacijos nariai ir 201 kandidatas. Tai sudaro apie 30 proc. visų asociacijos narių. Kauno regionas, pasak prezidiumo nario K. Šarkausko, per ataskaitinį laikotarpį pasipildė 14 vežėjų įmonių ir pagal narių skaičių iš 6 regionų užima antrąją vietą šalyje. Dabar jame yra 139 nariai ir 117 kandidatų - 17,3 proc. visų asociacijos narių. Trečiąją vietą narių skaičiumi užimančiame Klaipėdos regione, prezidiumo nario R.Malkevičiaus pateiktais duomenimis, yra 223 vežėjų įmonės, sudarančios 16,3 proc. visų asociacijos narių. Tarp jų - 60 tikrųjų narių ir 163 kandidatai. Kaip ataskaitoje pažymėjo prezidiumo narys Z.Buivydas, Šiaulių regionas dabar vienija 176 vežėjus, tarp kurių - 74 nariai ir 102 kandidatai į asociacijos narius. Tai sudaro 12,9 proc. visų asociacijai priklausančių šalies vežėjų įmonių.

Nuo pat ankstyvo ryto, dar prieš parodos „TransBaltica 2004” atidarymą, Lietuvos parodų centre LITEXPO prasidėjo dvi dienas trukusi 5-oji tarptautinė konferencija „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione”, kurią organizavo LR susisiekimo ministerija, Transporto ir kelių tyrimo institutas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Joje dalyvavo atstovai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos. Buvo perskaityti 29 pranešimai, kuriuose apžvelgtos mūsų šalies, Baltijos regiono, ES ir NVS šalių transporto infrastruktūros plėtros tendencijos, tarptautinių transporto projektų įgyvendinimo, intermodalinio transporto plėtros galimybės ir kt. Iš vežėjams aktualesnių pranešimų paminėtinas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko pasisakymas, skirtas logistikos paslaugų plėtros galimybėms Klaipėdos uoste. Pranešėjas pastebėjo, jog 2003 metų uosto darbo rezultatai geriausi per visą jo istoriją: perkrauta 21 mln. 200 tūkst. tonų krovinių, arba 7,4 proc. daugiau negu 2002 m.

Lietuvos transporto įmonėms reikia ne tik krovininių automobilių, bet ir puspriekabių, priekabų ar specialių antstatų ant važiuoklių. Parodoje pateikti eksponatai rodo, kad puspriekabių gamintojų, norinčių bendradarbiauti su mūsų vežėjais, gretos vis tankėja, o transporto priemonių asortimentas - gausėja. Į rinką veržiasi ne tik užsienio firmos, bet vis daugiau Lietuvos įmonių ima gaminti automobilinę techniką. Likus dešimčiai dienų iki parodos atidarymo norą dalyvauti šiame renginyje pareiškė dvi Lenkijos įmonės - „MaDo” ir „Stokota Kamarg”, kurių jau nebespėta įtraukti į parodos katologą. Jos - naujokės Lietuvos parodose. „MaDo” tentinis autotraukinys įdomus vežėjams, kuriems reikia kuo didesnio tūrio puspriekabių. 115 kubinių metrų talpa - skamba įspūdingai, tačiau viršijami aukščio standartai - papildoma erdvė atsiranda pakėlus tentą penkiais centimetrais. Vežėjas, užsakęs tokį autotraukinį už 26 tūkst. eurų, jį gaus po aštuonių savaičių. Eksponatą jau nupirko viena šalies transporto įmonė.

Atrodytų, beatsigaunanti šalies keleivinio transporto priemonių rinka, didžiųjų miestų savivaldybių paskelbti konkursai naujiems autobusams bei troleibusams įsigyti, į parodą turėjo pritraukti ir daugiau autobusų gamintojų bei jų atstovų. Tačiau jų, kaip visada, buvo vos keletas. MAN koncerno Lietuvoje atstovai UAB „Ulrich funk handelskontor“ į parodą atvežė du autobusus - turistinį „Neoplan Tourlainer“ bei miesto tipo MAN NL 313. Kaip žinia, prieš keletą metų MAN koncernas įsigijo „Neoplan“ akcijas, ir autobusus gaminantis padalinys pasivadino „Neoman“. Pats MAN ir toliau gamina daugiausia miesto tipo autobusus, „Neoplan“ - turistinius. Parodoje pristatytas „Tourlainer“ surenkamas ant MAN važiuoklės, jame montuojamas MAN D 2866 LOH 34 301 kW arba D 2879 LOH 03 338 kW Euro 3 reikalavimus atitinkantis variklis. Autobusas gali būti tiek standartinio 12, tiek 13,8 metro ilgio, jame gali būti naudojama įvairi įranga pagal kliento pageidavimus.

Tačiau ne parodos dydis nulemia jos vertę, o demonstruojama naujovių gausa. Šiuo požiūriu „TransBalticai 2004” pavyko labiau: joje pamatėme naujienų, kokių nebūtume išvydę anksčiau kitose tokio pobūdžio parodose. Pirmiausia, be abejo, paminėtina naujosios - R serijos - „Scania”. Parodoje matėme tris skirtingo aukščio kabinų vilkikus su tokiu pačiu 420 AG 12 l HPI varikliu. Labai apsigaus tie, kas pamatę pažįstamus šio švediško sunkvežimio kontūrus, pagalvos - nieko naujo: po skardiniais ir plastmasiniais šių vilkikų „rūbais” naujovių tiek, kad joms aprašyti nepakaktų viso žurnalo (beje, apie naująją šio koncerno R seriją daugiau rasite žurnalo 16-ajame p.). Vos ne tą patį būtų galima pasakyti ir apie „Volvo FH 16”, ir apie „Mercedes-Benz Actros” modelius. Akivaizdu, kad dizaineriai, kartą apčiuopę vykusį sprendimą, laikosi jo iš paskutiniųjų ir keičia tik tai, kas praktikoje nepasiteisino arba kai būtina taikytis prie techninių naujovių. Taip, pavyzdžiui, naujojoje „Scania” atsirado radiatoriaus dangtis, kylantis į viršų sykiu su anksčiau vietoje likdavusiais šoniniais „sparneliais”. Atrodo, smulkmena, tačiau keliant ketvirtosios serijos skanijų kabiną ir tų sparnelių atskirai nepakėlus, jie būdavo tiesiog suglamžomi.

Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstantys logistikos seminarai turi ilgametę patirtį ir nemažai nuolatinių lankytojų. Kaip teigia organizatoriai, 1985 metais logistikos klausimus gvildeno tik šimtas žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėjo.
Į aštuonioliktąjį logistikos seminarą, atvyko 841 dalyvis iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Lietuvai atstovavo tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA. Pirmoji seminaro dalis, pavadinta "Vizijos ir naujovės", vyko "Finlandia Hall" rūmuose. Vėliau veiksmas persikėlė į "Silja Line" kompanijos kruizinį keltą "Silja Symphony". Čia, keltui plaukiant iš Helsinkio į Švedijos sostinę Stokholmą ir atgal, jaukioje ir draugiškoje aplinkoje vyko personalinių verslo kontaktų ir pasidalinimo patirtimi forumai. "Šio seminaro tikslas - sukviesti logistikos pasaulio žmones betarpiškam bendravimui. Mes siekiame, jog susitikę verslininkai susipažintų, atnaujintų senus ryšius ir maloniai praleistų laiką", - sakė renginio organizatorės, kompanijos "ELC Finland" vadovas Mikas Hapanenas (Mikko Haapanen).