AB “Lietuvos geležinkeliai” iš “Siemens” perka 34 naujus lokomotyvus

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Siemens“ AG Transporto sistemų grupė pasirašė sutartį dėl 34 naujų prekinių lokomotyvų pirkimo. Sutarties vertė yra 425,6 mln. Lt. Pasak AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus Jono Biržiškio, tai didžiausias visų laikų ne tik geležinkelių bendrovės, bet ir Lietuvos pirkinys. Mariaus Dauginčio, UAB „Siemens“ valdybos nario teigimu, tai ir didžiausias „Siemens“ pasirašytas kontraktas per 10 veiklos metų Lietuvoje, taip pat Baltijos šalyse. “Džiaugiamės, kad buvo įvertintos mūsų technologijų inovacijos. Šie lokomotyvai bus moderniausi šešių ašių dyzeliniai-elektriniai lokomotyvai visoje Europoje“, - sako M. Daugintis. Pirmasis šilumvežis bus pristatytas 2007 metų vidury. Projektą įgyvendinti numatoma 2009 metais. Lokomotyvai atitiks aukščiausius Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus oro taršai ir triukšmui. Lokomotyvų projektavimo ir gamybos darbai bus atliekami „Siemens“ lokomotyvų gamykloje Miunchene. Visi lokomotyvo mazgai, agregatai ir detalės bus gaminami Europos Sąjungos šalyse. Panašius „Siemens“ lokomotyvus eksploatuoja Austrijos, Honkongo valstybiniai geležinkeliai, daug privačių Europos ekspedicinių ir logistikos bendrovių.

Siaurųjų Lietuvos geležinkelių istorinė apžvalga

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

XI a. septintajame dešimtmetyje Carinės Rusijos vyriausybė susidomėjo siauruoju geležinkeliu. 1870 m. buvo komandiruota grupė specialistų į Angliją susipažinti su siaurojo geležinkelio tiesimo patirtimi. Lietuva tuo metu buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Siaurieji geležinkeliai Lietuvoje buvo statomi 600 mm ir 750 mm pločio. Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio tiesimo etapas susijęs su Carinės Rusijos imperijos struktūra. 1895 m lapkričio 11 d. nutiestas pirmasis siaurojo geležinkelio ruožas Švenčionėliai (Lietuva) - Pastoviai (Baltarusija), kurio ilgis siekė 71 km. Šiame ruože pirmą kartą Carinės Rusijos siaurųjų geležinkelių tiesimo praktikoje naudotas 750 mm. vėžes plotis. 1897 m buvo pradėtas tiesti Švenčionėliai (Lietuva) - Panevėžys (Lietuva) ruožas, kurio ilgis buvo 144 km. Ši linija prasidėjo Švenčionėlių stotyje, kuri priklausė Sankt-Peterburgo - Varšuvos geležinkeliui ir baigėsi Panevėžio mieste, kuri sujungė pagrindines plačiojo geležinkelio magistrales.

Moteris vis labiau domina automobiliai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvoje sparčiai daugėja pradėjusių vairuoti automobilius moterų. Tai parodė naujausi būsimus vairuotojus egzaminuojančios valstybės įmonės "Regitra" duomenys. Šie duomenys apibendrina pastarųjų trejų metų egzaminavimo rezultatus. VĮ "Regitra" duomenimis, vairavimo praktikos egzaminą šalyje pernai išlaikė 35,7 proc. daugiau moterų, nei prieš porą metų (2005 m. - 24,7 tūkst., 2003 m. - 15,9 tūkst.). Tendencija, rodanti augantį moterų susidomėjimą vairavimu ir automobiliais, nesikeičia ir šiemet. Per šių metų sausį vairavimo praktikos egzaminą Lietuvoje išlaikė 1649 moterys, tai yra, 22,7 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. "Nuolat didėjantis žmonių mobilumas, palyginti maža naudotų automobilių kaina bei plati jų pasiūla šalies rinkoje, o taip pat didelis dėmesys lygioms lyčių galimybėms bei moterų emancipacija - visa tai skatina moteris įvertinti tuos patogumus, kuriuos joms gali suteikti automobilis", - komentuodamas naujausius egzaminų rezultatus sakė VĮ "Regitra" Generalinis direktorius Ramutis Oleka.

"DOMMO Nerija" rekonstruos Klaipėdos jachtklubą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bendrovė "DOMMO Nerija" iš Lietuvos sporto draugijos "Žalgiris" įsigijo jachtklubą Smiltynėje, Klaipėdoje ir sieks plėtoti šalies vandens turizmo infrastruktūrą. "DOMMO Nerija" planuoja vystyti visą mažų laivų uostą bei jo paslaugas, rekonstruoti jachtklubui priklausantį ir kol kas tik vasarą veikiantį viešbutį, sutvarkyti jachtų remonto dirbtuves, elingus. "Žalgirio" viceprezidentas Algis Vasiliauskas sakė, kad jachtklubas buvo parduotas įvertinus naujųjų savininkų tikslus ir įsitikinus, kad veikla nebus keičiama. "Esame ne pelno siekianti organizacija ir mums buvo sunku išlaikyti visą pastatų kompleksą, o jį jau būtinai reikėjo rekonstruoti ir modernizuoti", - teigė A. Vasiliauskas. Pasak Vlado Šeporaičio, "DOMMO Nerija" atstovo, naujieji savininkai neketina stabdyti ar keisti jachtklubo veiklos. "Netgi rekonstrukcijos metu jachtklubas veiks nepertraukiamai. Tarsimės su Klaipėdos savivaldybe, Klaipėdos jūrų uostu ir kitomis institucijomis ieškodami geriausio sprendimo jachtklubo rekonstravimui pagal šiuolaikinius technologinius reikalavimus", - sakė V. Šeporaitis.

Aptarta Palangos oro uosto modernizavimo vizija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas susitikime su Palangos oro vadovais aptarė būsimą Palangos oro uosto plėtrą ir jo galimybes priimti ne tik Europos Sąjungos, bet ir trečiųjų šalių piliečius, Lietuvai įsijungus į Šengeno erdvę. Jau šiuo metu Palangos oro uosto keleivių terminalas sunkiai sutalpina atskrendančius ir laukiančius skrydžio keleivius. 2005 m. oro uoste aptarnauta 94 tūkst. keleivių, o šiais metais prognozuojama sulaukti daugiau kaip 100 tūkst. keleivių. Oro uostas labiausiai apkrautas būna vasaros sezono metu, kuomet į Lietuvos pajūrį atskrenda svečiai iš Frankfurto, Berlyno, Hanoverio, Hamburgo ir kitų miestų. Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas, pristatęs keleivių terminalo plėtros viziją, pateikė techninius reikalavimus, kurie bus keliami modernizavimo projekto autoriams. Taip pat pristatytos priemonės, kuriomis numatoma užtikrinti, kad Palangos oro uostas atitiktų Šengeno sutarties reikalavimus. Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko teigimu, Palangos oro uosto keleivių terminalas ne tik padės užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų dėl ES sienos saugumo pagal Šengeno acquis nustatytus reikalavimus vykdymą, bet ir leis oro uostui teikti kokybiškas paslaugas.

Avarija – ir dėl lytinio nepasitenkinimo

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neseniai pasigirdo nuomonė, kad neretai avariją padaro savo lytiniu gyvenimu nepatenkinti vairuotojai. Pasirodo, iš pirmo žvilgsnio absurdiškas ir juokingas pasiteisinimas turi rimtą pagrindą. „Stresas, greitas gyvenimo tempas, pervargimas, persidirbimas, nemokėjimas atsipalaiduoti ne tik išsekina nervų sistemą, mažina dėmesio koncentraciją, skatina išsiblaškymą, bet ir sumažina lytinį potraukį, sukelia erekcijos sutrikimų. Tai vadinamasis verslininko sindromas. Ilgą laiką nesureguliuotas darbo ir poilsio režimas padaro žmogų nedarbingą tiek profesinėje, tiek seksualinėje srityje. Nesėkmės lytiniame gyvenime sukelia frustraciją, neurozę, dar didesnį stresą. Užburtas ratas, galintis nulemti avariją“, - aiškino medicinos centro „Lorna“ gydytoja seksopatologė Irena Jonkuvienė. Tačiau, pasirodo, ir per didelis seksualumas gali tapti nelaimingo įvykio kelyje priežastimi. Kasdien į eismo įvykių vietas skubantis „Balticum“ televizijos laidos „Reidas“ redaktorius ir vedėjas Gintaras Vaičekauskas prisiminė kuriozinę situaciją, kai vairuotojas nesuvaldė mašinos ir nuvažiavo į krūmus, įsirėžė į stulpą, galinio vaizdo veidrodėlyje pamatęs, kaip keleivių porelė užsiima oraliniu seksu.

Bandymas suklasifikuoti motociklus

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Motociklų įvarovė primena benamių šunų gaują. Įvairiausi "snukiai", "uodegos", "letenos" ir neribotos galimybė kryžmintis. Tas pats ir apie motociklininkus – ne visi jų užsikrėtę grynaveisliškumo liga. Remiantis Vakarų Europos ir Rusijos specialistų tyrimais, bandome įsprausti į rėmus dviratę motorizuotą techniką.

Baikeris - kas tai?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baikeris – gerietis. Blogas baikeris – retas reiškinys ir dažniausiai sutinkamas amerikiečių filmuose. Gero baikerio sveika fizionomijos spalva ir geras motociklas. Blogas baikeris taip pat turi gerą motociklą ir vešlią veido augmeniją. Jeigu pas baikerį didelis pilvas, tai jis rūpinasi drėgmės palaikymu savo kūne ir tam reguliariai vartoja alų, o jei baikeris liesas ir jį apspitę trys gražuolės – tai Miki Rurkas. Visi gamtos bei kiti dėsniai paneigia galimybę aptikti baikerį be motociklo (suprask – baikeris be pirdos – ne baikeris). Gerai ir gausiai ištatuiruotas baikeris gali atnešti nemenką pelną Tatu prezentacinių renginių metu. Dažniausiai skiriami du baikerių tipai: rytiniai ir naktiniai. Naktiniai baikeriai paprastai būna sukalbami, linksmi ir mielai sutinka išgerti. Rytiniai baikeriai – pikti ir užtinę. Tai tie patys naktiniai baikeriai, grįžtantys namo.

„Mazda” populiarumas vis auga

„Mazda” populiarumas vis auga
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmasis 2004 m. ketvirtis kompanijai „Mazda” buvo ypač sėkmingas. Kovo mėn. pardavimas Europoje pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Lietuvoje naujieji „Mazda” modeliai taip pat sparčiai populiarėja. Mazda automobilių pardavimo augimas pasiekė rekordinį lygį. Europoje pirmąjį ketvirtį buvo įregistruota 33000 naujų automobilių Mazda ir pasiektas 39 % augimas, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai yra geriausias šio gamintojo rezultatas per visą savo gyvavimą. Suomijos rinkoje augimo tempas buvo dar didesnis: 2004 m. sausio – balandžio mėn. pasiektas po 4 % augimas, parduota 2282 vnt. automobilių, o tai netgi 57 % daugiau negu 2003 metais. Mazda modelių pardavimo augimas ypač įspūdingas Pietų Europoje: Italijoje – 157 %, Portugalijoje – 113 % ir Ispanijoje – 88 %. Mažų automobilių klasėje puikiai sekasi modeliui Mazda2 – pasiekta aukščiausia nei bet kada rinkos dalis. Prie Mazda sėkmės prisidėjo ir neseniai pristatytas naujasis kompaktinės klasės modelis Mazda3 – per 3 šių metų mėnesius parduota daugiau kaip 18 000 vnt. Kaip teigia gamintojai, tai net 25 % daugiau negu tikėtasi.

Lietuvos geležinkelius - žvilgsnis iš Europos

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

- Kalbėdamas Vilniaus konferencijoje pabrėžėte, kad Vakarų Europos geležinkelių transporto politikoje savo laiku buvo padaryta nemažai klaidų. Kokios tai klaidos? Ir – dar svarbiau – kaip Lietuvai jų išvengti? - Šeštąjį, septintąjį, netgi aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius Vakarų Europos šalys daugiausia investavo į automobilių kelius. Per tuos kelis dešimtmečius automobilių kelių tinklas išsiplėtė keturis kartus, o geležinkelių tinklas liko toks, kaip ir amžiaus pradžioje. Be abejo, buvo nutiestos kelios greitaeigių traukinių linijos, technika taip pat padarė didžiulį šuolį, tačiau ekonominiame Europos žemėlapyje didesnių pasikeitimų tikrai nėra. Ir tiktai šiandien susigriebta, kad gabenti krovinius geležinkeliais ilgesniais atstumais Europoje neįmanoma dėl techninių problemų. Be to, reikia laikytis labai lanksčios transporto politikos, atidžiai investuoti į transporto sektorių. Šios klaidos galima išvengti tik užtikrinant visų transporto rūšių pusiausvyrą. Turėdamos tokį pavyzdį, Lietuvos ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių vyriausybės sugebės tai padaryti veiksmingai panaudodamos Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas.

Naujas Rusijos Federacijos muitinės kodeksas žada permainas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Rusijos Federacijos muitinės kodeksas, kuris, anot Rusijos muitinės pareigūnų, visiškai atitinka tarptautinius Pasaulio muitinių organizacijos reikalavimus. Naujai Rusijos Federacijos muitinės kodekso, kurio svarstymas truko 4 metus, redakcijai Rusijos Federacijos Taryba vienbalsiai pritarė 2003 m. balandžio 25 dieną. Naujoje redakcijoje yra apibrėžiamos muitinės procedūros, jų atlikimas, muito mokesčių išieškojimas, muitinės kontrolė, muitinės institucijos, jų struktūra, veikimas. Asociacija „Linava” savo nariams praėjusių metų pabaigoje surengė Muitinės kodekso pristatymą, kuriame dalyvavo RF valstybinio muitinės komiteto Teisinės valdybos viršininko pavaduotojas Maratas Faizulinas, Vyriausiosios muitinės kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotojas Andrejus Korovinas, Kvotos ir muitinės tyrimų valdybos skyriaus viršininkė Olga Urozovskaja ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU atstovybės Maskvoje vyriausiasis muitinės klausimų ekspertas Arkadijus Šmeliovas.

Problemos sprendimas: du vilkikai keičia tris

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vakarų Europos įvairių valstybių politikai dar tik diskutuoja, kaip išspręsti didėjančio automobilių kelių eismo intensyvumo ir krovinių srautų reguliavimo problemas, o štai Švedijoje ir Suomijoje 60 tonų leistino bendrojo svorio ir 25 m ilgio autotraukiniai jau keletą metų reguliariai ir sėkmingai važinėja tarp stambiausių krovinių transportavimo centrų. Išgirdę pasiūlymą didinti sunkvežimių leistiną bendrąjį svorį ir ilgį, politikai dažniausiai bando išsisukinėti ir tokiu būdu tik atideda aktualios problemos sprendimą netolimai ateičiai. Neseniai vokiečių transportininkų žurnalas „Lastauto und Omnibus”, siekdamas surasti ir pateikti racionaliausią šios problemos sprendimą, pasitelkė įvairių sričių specialistus ir atliko tyrimą. Su įvairių šalių vežėjų komentarais, ES Komisijos informacija ir ekspertų išvadomis, pateiktomis minėtame žurnale, supažindiname ir mūsų skaitytojus.

Secured By miniOrange