|

Lakūnai jau pasirengę skrydžiui aplink pasaulį

Spaudos konferencijoje dalyvavo pilotai Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas. Trečiasis įgulos narys austras Eugenas Salpius, kuris yra ne tik patyręs pilotas, bet ir žinomas advokatas, negalėjo atvykti į Vilnių, nes rytoj Berlyne dalyvauja iškilmėse jo išrinkimo Tarptautinės komercinio arbitražo asociacijos prezidentu proga. Kaip įgulos narys Eugenas prisijungs vėliau. Spaudos konferencijoje buvo pabrėžta, jog pilotus sieja sena draugystė ir akrobatinis skraidymas. Prieš trisdešimt metų Vladimiras Makagonovas rungtyniavo S.Dariaus ir S.Girėno taurės bei kitose Lietuvoje rengtose akrobatinio skraidymo varžybose. Kartu su Rolandu Paksu buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narys. Vėliau apgynė disertaciją, baigė lakūnų bandytojų mokyklą. Eugenas Salpius, prieš tris dešimtmečius vadovavęs Zalcburgo (Austrija) aeroklubui, pirmą kartą su draugais į Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubą atskrido dar 1988 metais, kai šio aeroklubo viršininku dirbo Rolandas Paksas. Nuo to karto į Vilnių mokytis akrobatinio skraidymo nuolat atvykdavo pilotai iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Suomijos ir kitų šalių. Lėktuvą SM–2000, kuriuo bus skrendama aplink Žemę, sukūrė Rusijos mokslinė-komercinė firma “Technoavia”. Jo konstruktorius – Viačeslavas Kondratjevas, kuriam priklauso ir tokių populiarių lėktuvų kaip Jak–55 bei Su–26 autorystė.

|

Lietuvos geležinkelių istorija

Lietuvoje kūrėsi nepriklausoma valstybė. 1918 metų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą.1918 lapkričio 5 d. buvo suformuota pirmoji A.Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybė, kuri organizavo valdžios įstaigų, kariuomenės, milicijos, savivaldybių kūrimą. 1919 m. liepos 4 d. Lietuvos Vyriausybė, dirbusi Kaune, pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Vadovaujantis šia sutartimi buvo perduoti ne tik geležinkelio ruožai, bet ir nuomojami už nustatytą mokestį garvežiai, keleivių, bagažo, prekiniai, atvirieji vagonai ir kt. 1919 m liepos 6 d. paleistas pirmasis Lietuvos traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Perduodamieji Lietuvos geležinkeliai buvo nualinti, be to, dalis jų nutiesta pagal supaprastintus karo metų reikalavimus, nesaugūs. Vokiečiai, dar iki geležinkelio perdavimo pradžios, nusiaubė Kauno geležinkelio didžiąsias dirbtuves, o po 1919 m. lapkričio mėn. bermontininkų siautėjimo Lietuvoje, atgautieji iš Vokietijos geležinkelio ruožai atrodė apverktinai: telegrafo linijos sutraukytos, telefono ir telegrafo aparatai išgrobstyti, stočių inventorius nusiaubtas. Pirmaisiais pokario metais Lietuvos geležinkelininkai turėjo pertvarkyti kelius, sujungti juos į bendrą tinklą ir tik po to galvoti apie geležinkelio tobulinimą. 1923 m. sausio 18 d.atidarytas Šeštokų – Kazlų Rūdos plačiųjų geležinkelių ruožas. 1923 metais Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos uostas tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija, (1924-1932 m. pastatyta Kužių-Telšių-Kretingos geležinkelio linija) šiuo metu vadinama Kretos IXB tarptautiniu koridoriumi.

|

Kas lemia Toyotos sėkmę?

Tikriausiai pasaulyje nėra žmogaus, nors šiek tiek besigaudančio automobiliuose, kuris nežinotų Toyotos vardo. Galima drąsiai teigti, jog Toyota pelnė vairuotojų pasitikėjimą. Antra vieta pasaulyje pagal pardavimų skaičių (pirmą užima General Motors, trečią – Ford) – rezultatas vertas pagarbos. Pirmos vietos automobilių parodose – gero ir atsakingo darbo rezultatas. Tačiau kaip Japonija, tokia maža Azijos šalis, sugebėjo savo automobiliais užkariauti viso pasaulio vairuotojų širdis? Kalbėti apie Toyotos automobilių patikimumą, išskirtinį dizainą bei ergonomiškumą net neverta – įspūdingi pardavimų skaičiai kalba patys už save. Įdomesnė kita šios sėkmingos veiklos pusė, kurios dažnas vartotojas net nežino, o būtent – kaip Toyotai pavyko susirungti su didžiausiais automobilių gamintojais ir pasiekti tokių aukštumų? Kokios stebuklingos lazdelės dėka kompanija „pražydo“ pasaulinėje rinkoje ir nustelbė jos senbuvius? Atsakant į šiuos klausimus visų pirma reikėtų išskirti didžiausią skirtumą tarp Toyotos ir kitų automobilių gamintojų. Tas skirtumas – gamybos organizavimas arba tiesiog Just-In-Time (toliau JIT) sistema, sėkmingai taikoma Toyotoje nuo pat kompanijos įkūrimo. Šios sistemos esmė yra maksimaliai sumažinti medžiagų bei detalių, naudojamų gamyboje, atsargas. JIT „tėvas“ Taiichi Ohno įsitikinęs, jog toks medžiagų valdymo būdas leidžia sukurti didžiausią pridėtinę gaminių vertę, kadangi sutaupomas laikas bei kiti resursai gali būti panaudojami aukštos gaminių kokybės užtikrinimui.

|

Konkursai, kainos, klientai, konkurentai

Tikriausiai nieko nebestebina konkursai, vykstantys ne tik viešųjų pirkimų ar valstybinių, savivaldybių įmonių veikloje. Verslininkai puikiai supranta, kad skelbiami konkursai yra trumpiausias kelias nustatyti rinkos kainai, taip pat išsirinkti sau tiekėjus, partnerius, vežėjus, ekspeditorius. Mūsų įmonė – ne išimtis, kiekvienais metais tenka dalyvauti įvairiuose konkursuose. Ne visi jie būna sėkmingi, nes žinant su kokia konkurencija tenka susidurti transporto-ekspedicinėje veikloje, žinant, kad Lietuvoje yra daug puikių, kokybiškas paslaugas teikiančių įmonių, ne visada pavyksta nugalėti. Tačiau, kai viskas baigiasi pergale, reikia pasidžiaugti, pradžiuginti savo partnerius, su kuriais tenka dirbti kiekvieną dieną! Žinoma, viskas būtų dar geriau ir paprasčiau, jei visi konkursų dalyviai, bent jau panašiai suvoktų verslo etikos, dalyvių moralės pagrindinius principus. Pas mus (o gal ir ne tik pas mus), vis dar bandoma būti „gudresniais“: nepaisant duotų sąlygų, būtinai reikia susirasti kokių nors „landų“, pažįstamų, „laiku ką nors kam nors pakišti“, anksčiau laiko apsiskelbti, neva, laimėtoju, sumenkinti savo konkurentus, kurie kitu atveju bet kada galėtų tapti partneriais, ir naudos tikrai būtų žymiai daugiau visoms šalims. Norisi tik pastebėti, kad su tokiom nuostatom, t.y. nieko nepaisant prisivilioti (ar nuvilioti) klientus, dažnai nepaisant net logiškų rinkos kainų, jokių rinkos tyrimų, situacijos ir t.t., dažniausiai naudojasi žmonės, ar įmonės kurios jau iš rinkos ne kartą buvo iškritę, bankrutavę, palikę didžiules skolas, pagrinde tiems patiems vežėjams, ekspeditoriams, nutraukę vienašališkai sutartis su klientais, palikę juos likimo valiai viduryje metų.

|

AB “Lietuvos geležinkeliai” iš “Siemens” perka 34 naujus lokomotyvus

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Siemens“ AG Transporto sistemų grupė pasirašė sutartį dėl 34 naujų prekinių lokomotyvų pirkimo. Sutarties vertė yra 425,6 mln. Lt. Pasak AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus Jono Biržiškio, tai didžiausias visų laikų ne tik geležinkelių bendrovės, bet ir Lietuvos pirkinys. Mariaus Dauginčio, UAB „Siemens“ valdybos nario teigimu, tai ir didžiausias „Siemens“ pasirašytas kontraktas per 10 veiklos metų Lietuvoje, taip pat Baltijos šalyse. “Džiaugiamės, kad buvo įvertintos mūsų technologijų inovacijos. Šie lokomotyvai bus moderniausi šešių ašių dyzeliniai-elektriniai lokomotyvai visoje Europoje“, – sako M. Daugintis. Pirmasis šilumvežis bus pristatytas 2007 metų vidury. Projektą įgyvendinti numatoma 2009 metais. Lokomotyvai atitiks aukščiausius Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus oro taršai ir triukšmui. Lokomotyvų projektavimo ir gamybos darbai bus atliekami „Siemens“ lokomotyvų gamykloje Miunchene. Visi lokomotyvo mazgai, agregatai ir detalės bus gaminami Europos Sąjungos šalyse. Panašius „Siemens“ lokomotyvus eksploatuoja Austrijos, Honkongo valstybiniai geležinkeliai, daug privačių Europos ekspedicinių ir logistikos bendrovių.

|

Siaurųjų Lietuvos geležinkelių istorinė apžvalga

XI a. septintajame dešimtmetyje Carinės Rusijos vyriausybė susidomėjo siauruoju geležinkeliu. 1870 m. buvo komandiruota grupė specialistų į Angliją susipažinti su siaurojo geležinkelio tiesimo patirtimi. Lietuva tuo metu buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Siaurieji geležinkeliai Lietuvoje buvo statomi 600 mm ir 750 mm pločio. Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio tiesimo etapas susijęs su Carinės Rusijos imperijos struktūra. 1895 m lapkričio 11 d. nutiestas pirmasis siaurojo geležinkelio ruožas Švenčionėliai (Lietuva) – Pastoviai (Baltarusija), kurio ilgis siekė 71 km. Šiame ruože pirmą kartą Carinės Rusijos siaurųjų geležinkelių tiesimo praktikoje naudotas 750 mm. vėžes plotis. 1897 m buvo pradėtas tiesti Švenčionėliai (Lietuva) – Panevėžys (Lietuva) ruožas, kurio ilgis buvo 144 km. Ši linija prasidėjo Švenčionėlių stotyje, kuri priklausė Sankt-Peterburgo – Varšuvos geležinkeliui ir baigėsi Panevėžio mieste, kuri sujungė pagrindines plačiojo geležinkelio magistrales.

|

Moteris vis labiau domina automobiliai

Lietuvoje sparčiai daugėja pradėjusių vairuoti automobilius moterų. Tai parodė naujausi būsimus vairuotojus egzaminuojančios valstybės įmonės “Regitra” duomenys. Šie duomenys apibendrina pastarųjų trejų metų egzaminavimo rezultatus. VĮ “Regitra” duomenimis, vairavimo praktikos egzaminą šalyje pernai išlaikė 35,7 proc. daugiau moterų, nei prieš porą metų (2005 m. – 24,7 tūkst., 2003 m. – 15,9 tūkst.). Tendencija, rodanti augantį moterų susidomėjimą vairavimu ir automobiliais, nesikeičia ir šiemet. Per šių metų sausį vairavimo praktikos egzaminą Lietuvoje išlaikė 1649 moterys, tai yra, 22,7 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. “Nuolat didėjantis žmonių mobilumas, palyginti maža naudotų automobilių kaina bei plati jų pasiūla šalies rinkoje, o taip pat didelis dėmesys lygioms lyčių galimybėms bei moterų emancipacija – visa tai skatina moteris įvertinti tuos patogumus, kuriuos joms gali suteikti automobilis”, – komentuodamas naujausius egzaminų rezultatus sakė VĮ “Regitra” Generalinis direktorius Ramutis Oleka.

|

“DOMMO Nerija” rekonstruos Klaipėdos jachtklubą

Bendrovė “DOMMO Nerija” iš Lietuvos sporto draugijos “Žalgiris” įsigijo jachtklubą Smiltynėje, Klaipėdoje ir sieks plėtoti šalies vandens turizmo infrastruktūrą. “DOMMO Nerija” planuoja vystyti visą mažų laivų uostą bei jo paslaugas, rekonstruoti jachtklubui priklausantį ir kol kas tik vasarą veikiantį viešbutį, sutvarkyti jachtų remonto dirbtuves, elingus. “Žalgirio” viceprezidentas Algis Vasiliauskas sakė, kad jachtklubas buvo parduotas įvertinus naujųjų savininkų tikslus ir įsitikinus, kad veikla nebus keičiama. “Esame ne pelno siekianti organizacija ir mums buvo sunku išlaikyti visą pastatų kompleksą, o jį jau būtinai reikėjo rekonstruoti ir modernizuoti”, – teigė A. Vasiliauskas. Pasak Vlado Šeporaičio, “DOMMO Nerija” atstovo, naujieji savininkai neketina stabdyti ar keisti jachtklubo veiklos. “Netgi rekonstrukcijos metu jachtklubas veiks nepertraukiamai. Tarsimės su Klaipėdos savivaldybe, Klaipėdos jūrų uostu ir kitomis institucijomis ieškodami geriausio sprendimo jachtklubo rekonstravimui pagal šiuolaikinius technologinius reikalavimus”, – sakė V. Šeporaitis.

|

Aptarta Palangos oro uosto modernizavimo vizija

Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas susitikime su Palangos oro vadovais aptarė būsimą Palangos oro uosto plėtrą ir jo galimybes priimti ne tik Europos Sąjungos, bet ir trečiųjų šalių piliečius, Lietuvai įsijungus į Šengeno erdvę. Jau šiuo metu Palangos oro uosto keleivių terminalas sunkiai sutalpina atskrendančius ir laukiančius skrydžio keleivius. 2005 m. oro uoste aptarnauta 94 tūkst. keleivių, o šiais metais prognozuojama sulaukti daugiau kaip 100 tūkst. keleivių. Oro uostas labiausiai apkrautas būna vasaros sezono metu, kuomet į Lietuvos pajūrį atskrenda svečiai iš Frankfurto, Berlyno, Hanoverio, Hamburgo ir kitų miestų. Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas, pristatęs keleivių terminalo plėtros viziją, pateikė techninius reikalavimus, kurie bus keliami modernizavimo projekto autoriams. Taip pat pristatytos priemonės, kuriomis numatoma užtikrinti, kad Palangos oro uostas atitiktų Šengeno sutarties reikalavimus. Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko teigimu, Palangos oro uosto keleivių terminalas ne tik padės užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų dėl ES sienos saugumo pagal Šengeno acquis nustatytus reikalavimus vykdymą, bet ir leis oro uostui teikti kokybiškas paslaugas.

|

Avarija – ir dėl lytinio nepasitenkinimo

Neseniai pasigirdo nuomonė, kad neretai avariją padaro savo lytiniu gyvenimu nepatenkinti vairuotojai. Pasirodo, iš pirmo žvilgsnio absurdiškas ir juokingas pasiteisinimas turi rimtą pagrindą. „Stresas, greitas gyvenimo tempas, pervargimas, persidirbimas, nemokėjimas atsipalaiduoti ne tik išsekina nervų sistemą, mažina dėmesio koncentraciją, skatina išsiblaškymą, bet ir sumažina lytinį potraukį, sukelia erekcijos sutrikimų. Tai vadinamasis verslininko sindromas. Ilgą laiką nesureguliuotas darbo ir poilsio režimas padaro žmogų nedarbingą tiek profesinėje, tiek seksualinėje srityje. Nesėkmės lytiniame gyvenime sukelia frustraciją, neurozę, dar didesnį stresą. Užburtas ratas, galintis nulemti avariją“, – aiškino medicinos centro „Lorna“ gydytoja seksopatologė Irena Jonkuvienė. Tačiau, pasirodo, ir per didelis seksualumas gali tapti nelaimingo įvykio kelyje priežastimi. Kasdien į eismo įvykių vietas skubantis „Balticum“ televizijos laidos „Reidas“ redaktorius ir vedėjas Gintaras Vaičekauskas prisiminė kuriozinę situaciją, kai vairuotojas nesuvaldė mašinos ir nuvažiavo į krūmus, įsirėžė į stulpą, galinio vaizdo veidrodėlyje pamatęs, kaip keleivių porelė užsiima oraliniu seksu.