Telekomunikacijos

Šį tinklą sudaro mažesnių (vietinių) tinklų visuma. Vietiniai tinklai (toliau jie vadinami globaliojo tinlko sistemomis) tarpusavyje gali skirtis technine bei programine įranga. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodą informacijos supratimą visose tinklo sistemose. Du nutolę vartotojai gali bendrauti dviem būdais: persiųsti informaciją tiesiogiai sujungtomis fizinio ryšio grandinėmis arba perduodami ją atskiromis porcijomis per tarpines tinklo sistemas. Pagal tai globalieji tinklai skirstomi į komutuojamųjų grandinių tinklus (Circuit Switched Networks) ir komutuojamųjų paketų tinklus (Packet Switched Networks).

Naudokitės proxy serveriu. Proxy serverio pagalba greičiau bus kraunami puslapiai, nes jų dalys (paveiksliukai ir kt.) bus kraunamos iš IPT serverio, o ne iš kur nors pasaulyje kartais sunkiai pasiekiamo serverio. Be to taip bus saugiau... Proxy serverį nustatykite naršyklės parametruose. PVZ: Internet Explorer 5.0. Eikite į "Tools", po to į "Internet Options", pasirinkite "Connections", spauskite žemiau esantį mygtuką "LAN settings", pažymėkite "varnelę" ant "use proxy" server, address laukelyje parašykite proxy serverio adresą, pvz.: jei jungiatės per "Taką" rašykite: proxy.takas.lt, o port laukelyje jo prievadą, dažniausiai tai būna 8080.

ADSL (Asymmetric Digital Subscriber Line - Asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija) šios technologijos pagalba duomenys gali būti perduodami labai dideliu greičiu, kitos šios technologijos rūšys paplitusios kaip DSL (Digital Subscriber Line - Skaitmeninė abonentinė linija), xDSL, HDSL (High data rate Digital Subscriber Line), VDSL (Very high data rate Digital Subscriber Line) ir kitos. DSL technologijos įdėja iškilo dar 1989 metais, kada buvo sugalvota naudoti vytos poros (šiuo atveju telefono laidus), duomenų perdavimui naudojamas dažnių ruožas nuo 20KHz iki 1MHz, todėl balso ir duomenų signalai gali būti perduodami paraleliai, netrukdydami vieni kitiems.

Absoliučiai didžiausias pasaulyje kompiuterinis tinklas yra Internet, kurio abonentais yra per 50 milijonų abonentų visame pasaulyje. Lietuvoje 10000 gyventojų tenka 5 kompiuteriai, prijungti prie Internet’o. Latvijoje šis skaičius yra 23, Estijoje - 55. Kalbant apie Internet’ą, dažniausiai turimi galvoje ne visi kompiuteriniai tinklai. Tačiau Internet’o apibrėžimas yra ne vienareikšmis. Pvz. Internet’ui paprastai nepriskiroiami komerciniai tinklai, t.y. ta dalis pasaulio kompiuterių tinklo, kurioje informacija ir kitos paslaugos perkamos ir pasrduodamos. Tai lyg ir biblioteka, kurioje skaitytojo mokestis priklauso nuo perskaitytų (arba pasineštų namo) knygų skaičiaus ir laiko, praleisto bibliotekoje.

Bandomojoje optinėje jungtyje buvo panaudotas tarppalydovinio ryšio, naudojant puslaidininkinius lazerius, eksperimento SILEX (Semiconductor Laser Intersatellite Link Experiment) metu sukurtas telekomunikacijų terminalas ir Prancūzijos kosminių tyrimų agentūros Žemės stebėjimo palydovas SPOT-4. SILEX terminalas perduodavo į panašų terminalą, esantį palydove "Artemis", 50 Mb/s duomenų srautą mažesniu nei 10-9 klaidingų bitų dažniu (BER). Abu terminalai buvo pagaminti didžiausio Europoje kosminės technikos gamintojo, kompanijos Astrium gamyklos Tulūzoje (Prancūzija). Europos kosminių tyrimų agentūros praėjusią vasarą paleistas palydovas "Artemis" laikinai yra tarpinėje 31 000 km orbitoje, o palydovas SPOT-4 skrieja apie Žemę žemesne 800 km orbita.

Kompiuterinės technologijos vystomos stebėtinai sparčiai. Dar neseniai modemai, dirbantys greičiu 28,8 Kb/s, skaitėsi labai greiti, o dabar tokių greičių nepakanka. Atsirado naujos technologijos, kurios reikalauja didesnių greičių Internet tinkle. Būtent dėl šios priežasties įrengimų kūrėjai ieško galimybių padidinti duomenų perdavimo greitį. Paskutiniai įvykiai kabelinių modemų arenoje parodo tai, kad aukšto greičio technologijos darosi vis labiau prieinamos ir vis labiau patrauklesnės klientų dėmesiui. Pavyzdžiui, kompaniją Bay Networks pareiškė, kad pateikė vartotojams jau 50 tūkst. kabelinių modemų. Motorola savo ruožtu, atnaujino savo kabelinių modemų sistemą ir padarė ją prieinamą tinklo operatoriams.

Interneto vystymosi laikais tinklo technologijos leidžia prisijungti prie informacinio kompiuterių pasaulio, kuris gali rastis netikėčiausiose vietose. Viena iš tokių galimybių leidžia tinklai, kurie naudoja radijo ryšį, arba, radijo tinklai. Radijo tinklai perduoda duomenis tais atvejais, kai organizuoti optinio kabelio ar kokio kito kabelio fiziškai neįmanoma, ar turimi ryšio kabeliai nepatenkina vartotojų dėl informacijos greičio perdavimo, arba jų manymų yra ekonomiškai netenkinami. Kompiuterinius tinklus galima padalinti į tris lygius - tai globaliniai ir nacionaliniai tinklai WAN (Wide Area Network), regionaliniai miesto arba rajono (Metropolitan Area Network) ir įmones lokaliniai tinklai LAN (Lokal Area Network).

Tinklas yra milžiniškas, tačiau nelabai gudrus. Kompiuterininkai pradėjo kurti „Semantinį tinklą", kuris supras informacijos raizginiuose slypinčią prasmę. Timas Berners-Lee, ko gero, jaučiasi lyg patekęs į laiko sūkurį. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis ištisus metus bandė įtikinti žmones pajusti jo sugalvotos schemos, internetinių hipertekstų sistemos, kurią jis pavadino kerinčiu Pasaulinio raizginio - World Wide Web - vardu, galią ir žavesį. Kadangi tuomet Tinklo dar nebuvo, daugelis žmonių negalėjo įsivaizduoti apie ką jis šneka. Berners-Lee atkakliai siekė savo tikslo padedamas kelių jo vizijos patrauktų žmonių, todėl jo išradimas pasidarė greičiausiai žmonijos istorijoje besiplečiančia informacijos pateikimo terpe.

2000 metais 40 mln. Amerikos namų galės naudotis Internetu per kabelinius tinklus. Kompanija Rockwell paskelbė, kad ateityje ji pasiruošusi išleisti chipset šiuolaikiniams ir ateities kabeliniams modemams. Pirmiesiems kabelinių modemų vartotojams reikės užmokėti apie 300 dol. už išorinį modemą, surinktą naujo chipset Rockwell bazėje, pagal standartą MCNS. Pirmieji modeliai pasirodė jau 1998m. Vietoj to, kad mokėti už neribotą laiką ISP, vartotojas gali savo KTV operatoriui sumokėti nedaugiau 40 dol. per mėnesį.

Infraraudoni spinduliai ne tik tai turi turėti tiesiogini matomumą, bet ir jautrus oro sąlygoms, todėl ši technologija siūloma nauduoti tik tai pastato viduje. Dvi plačia juostės technologijos (DSSS ir FHSS) siūlomi dviejose dažnio diapozonose: 902-928 ir 2400-2483,5 MHZ. Paskutinis trumpai pažymimas 2.4GHz, ir būtent jis reglamentuoja standartą 802.11. Šis diapazonas daugiau pritraukia, nei 915 MHZ dar ir dėl to kad paskutinis yra perkrautas kitomis ryšio priemonėmis ir todėl rekomenduojamas naudoti pastato viduje. Diapozonas 2,4GHz gali dirbti kaip pastato viduje taip ir aplinkos rajone. Naudojant išoriškai naudojamas perdavimo galingumas neturi viršyti 100 millivatų.

France Telecom automobilių pramonėje diegs naują plačiajuosčio ryšio sistemą, pavadintą ENX, kuri 2002 m. pirmajame pusmetyje aprėps daug Vakarų Europos šalių. Vien Šiaurės šalyse prie sistemos prisijungs 700-800 automobilių detales gaminančių firmų. ENX pranašumas yra tai, kad automobilių konstruktoriai ir gamintojai galės tiesiogiai plačiajuosčiu tinklu rištis su įvairių detalių tiekėjais, todėl naujų modelių kūrimo trukmė turėtų drastiškai sumažėti. Automobilių pramonė tikisi šitaip sutaupyti milijardus. ENX sistema pasižymės labai dideliu ryšio saugumu; visi perduodami duomenys bus šifruojami. Be to, automobilių pramonė tikisi, jog tinklą bus galima panaudoti ir visos eilės kitų paslaugų, pavyzdžiui, elektroninės prekybos, elektroninių automobilių salonų ir pan. įdiegimui.

Dažnių kanale 6 Mhz firma planuoja nauduoti kvadratinę fazinę moduliaciją (quadrature phase-shift-key,QPSK), kad palaikyti 10 Mb/s dvipusį duomenų perdavimo greitį. Norą pasiūlyti rinkai aukšto greičio modemus, naudojančius koaksialinius kabelinės TV tinklus, pareiškė kelios firmos, jų tarpe Motorola ir aljansas Intel/Broadcom, bet Lancity prezidentas Rouzbeh Yassini pareiškė, kad jo firmos modemai iki šiol “konkuruoja tik su pažadais ir fantazijomis”. Yassini laukia, kad Motorola išleis asimetrinį modemo įrenginį, turintį duomenų perdavimo į išorę 10 Mb/s, o kita kryptimi 700 Mb/s. Jo manymu, ne daug firmų galės sukurti įrenginius su dvipusiu duomenų perdavimo greičiu 10 Mb/s, kurių kainos bus panašios į Lancity.