Technologijos

Kompanija Apple pradėjo nauja reklaminę kampaniją, kurios pagrindiniais herojais tapo 8 žmonės, anksčiau naudoję PC tipo kompiuterius, bet iškeitę juos į Macintosh. Apple vadovas Styvas Džobsas pabrėžia, jog reklamos herojai nėra aktoriai, o tikri žmonės, savo patirtimi įsitikinę Macintosh privalumais lyginant su kompiuteriais, turinčiais Windows. Reklaminiai klipai bus transliuojami stambiausiuose JAV kanaluose, o taip pat sporto varžybų metu. Be to, juos galima išvysti ir internete, adresu: http://www.apple.com/switch/ads (QuickTime 5 formatas).

Internetas suteikia galimybę bendrauti su kitais. Ir kartu likti mums nežinomiems. Visi trokšta bendrauti ir kartu bijo tos galimybės, nes išėję iš savo žinomos ir saugios kertės jie pasijaučia labai pažeidžiami. Ir kuo mažiau asmeninės informacijos pateikiama viešai, tuo lengviau tie ryšiai užsimezga - štai kodėl dauguma pasirašinėja išsigalvotomis pravardėmis (nick). Kibernetinė visuomenė pavirto bendrija, kurioje jos nariai nori matyti, bet likti nematomi. Kuo mažiau savęs parodysi, tuo mažiau tave užgaus. Visi nori turėti išimtinę teisė spręsti savo viešumo klausimą. Ir šis noras sužlugdė JAV kongreso 1996 m. kėslus reguliuoti, ką žmonės gali kalbėti Internete. Atsakas iš kiber-erdvės buvo akimirksniu ir kietas kaip deimanto peilis. Internetas pasirodė vieningas ir jis laimėjo. Kiber-erdvės gyventojai nenori, kad kas nors ateitų ir tvarkytų jų gyvenimą. Jie tiesiog nori turėti tai, ką jie nori turėti… Ir taškas!

Britanijos kompanijos Egg tyrimų duomenimis, daugiau nei 60 proc. kompiuterių slaptažodžių galima lengvai atspėti, turinti minimalių duomenų apie kompiuterio vartotoją. Tyrimo duomenimis, sudarydami slaptažodžius 23 proc. žmonių naudoja savo vaikų vardus, 19 proc. – naudoja vyro arba žmonos vardą, o net 12 proc. kaip slaptažodį pasirenka savo gimimo datą. Britai nebūtų britais, jei nebūtų netekę proto dėl futbolo – net 9 procentai internautų šioje šalyje naudoja savo mėgstamiausios futbolo komandos pavadinimą kaip slaptažodį.

2000-ųjų problema kartu mums primena, kad kompiuterių technologija sensta ir iš greitaeigių burlaivių pavirsta į vos besivelkančias baržas, kurios nebesuspėja su IT progresu. Ir nors kompiuteriai nesusidėvi, o programinė įranga nesudyla, kiekvienais metais išleidžiame krūvas pinigų technikos taisymams, atnaujinimams pakeitimams arba tiesiog išmetame tokias puikias operacines sistemas. Mes tiesiog nežinome, ką daryti su pasenusia technika, kuri graužia pačius IT pagrindus. Ir net nežinome, kiek turime pasenusios technikos. Jei padarysime prielaidą, kad visų formų informacija (programos, dokumentai, WWW puslapiai) anksčiau ar vėliau nugula į diskus, galime prognozuoti matuoti IT plitimą (ir sudėtingumą) parduotos diskų atminties kiekiu, - o jis padidėja 10 kartų kas 3 metai: nuo 1770 TB 1988-ais išaugo iki 800 tūkst. terabaitų. Tad akivaizdu, kad dabartinė naujausia technika pasens jau po trejeto metų.