Interneto dienoraščiai: lavina pajudėjo?
| | |

Interneto dienoraščiai: lavina pajudėjo?

Interneto dienoraščiai pirmiausia gali sudominti tuos, kurie nori kurti savo asmeninį puslapį ir kartu išsiskirti iš kitų. “Aš, tiesą sakant, norėjau tiesiog susikurti asmeninį puslapį”, – pasakoja vieno draugo “lietuvišku BlogMonsteriu” pavadintas Gobbitas, vienas pirmųjų Lietuvoje susikūręs interneto dienoraštį www.gobbitas.lt. Pasak jo, tokį dienoraštį turėti paprasčiau ir geriau nei asmeninį puslapį. Kad ir kaip uždegtų interneto tinklapių kūrimo galimybės ir pirmieji mėginimai darbuotis su įvairiomis puslapio kūrimo programomis, anksčiau ar vėliau daugeliui asmeninių tinklapių savininkų išsenka idėjų srautas ir, atrodytų, nebelieka, ką galėtum talpinti. “Weblogas”, pasak Gobbito, yra išeitis – jame tiesiog rašai tai, ką nori. “Bet kokiu atveju kitiems tai bus įdomu. Juk daugybei žmonių knieti pažvelgti į kito gyvenimą pro rakto skylutę, kuri šiuo atveju ir yra “weblogas”, – sako jis. Be to, interneto dienoraščiai domina žmones, turinčius įvairių minčių ir norinčius paskelbti jas visam pasauliui – tuos, kurie tikisi dėmesio. Netgi visai asmeniškus dienoraščius – tokius kaip Gobbito ar pbg (www.livejournal.com/users/pbg) – kasdien aplanko dešimtys skirtingų lankytojų: pirmasis sakė jų sulaukiąs apie 70, antrasis – apie 30.

| |

Mokykla pakeliui į informacinę visuomenę

Ar mokiniai mėgsta kurį nors dalyką, priklauso ir nuo mokytojo sugebėjimo jį pateikti, nuo paties mokytojo domėjimosi ir užsidegimo. Kūrybiškas mokytojas perteikia dalyką taip, kad pastarasis ilgai išlieka atmintyje. Beveik kiekvienas iš mūsų, net staiga paklaustas, galėtų nurodyti vieną ar kelis savo vaikystės mokytojus, prisiminimas apie kuriuos neišblėso net per dešimtmečius, o ir iš jų dėstyto dalyko daug ką atsimename, nes buvome mokęsi iš širdies (ne iš baimės gauti blogą pažymį). Tokiam mokytojui netgi sunkiau negu mokslininkui: reikia ne tik mylėti savo dalyką, nuolat juo domėtis, bet ir sugebėti kitiems perduoti žavėjimąsi. O ir mokytojo triūsas dažnai lieka nepastebimas, įvertinamas tik per išugdytus mokinius, praėjus dešimtmečiams, kai šie subręsta ir gali apmąstyti, iš kur jų sugebėjimai ir polinkiai.

| |

Moderniausias vagių įrankis – “Internetas”

Kai kurių Lietuvos komercinių šalies bankų išduodamomis kreditinėmis kortelėmis pasitikėti negalima. Bendrovės “Baltic Amadeus” vadybininkas Robertas Kanapė, naudodamasis “Visa Electron” kortele viename Vilniaus banko bankomate, pastebėjo, kad jo sąskaitoje trūksta 300 litų. Netrukus paaiškėjo, kad šią sumą nežinomas aferistas nurašė per kompiuterių tinklą “Internet”. “Laikinosios sostinės” kalbinti bankininkai pripažino, kad visi tarptautinės sistemos “Visa Electron”, “American Ekspress”, “Master Card”, “Euro Card” kortelių savininkai rizikuoja nukentėti nuo kompiuterų tinklo piratų.

| |

Reklaminė kampanija internete

Paskutiniais metais vis daugiau ir daugiau kompanijų atranda internetą. Ir kiekviena renkasi savo kelią internete. Viena sukuria virtualią atstovybę, kita ryžtasi prekių ir paslaugų pardavimui internete, trečia imasi susikurti portalą, skiriamą “gimtajai” veiklos sferai. Visos jos anksčiau ar vėliau susiduria su būtinybe vykdyti reklaminę kampaniją internete. Jeigu normalios reklamos pasaulyje viskas jau seniai nusistovėjo – pagrindiniai žaidėjai žinomi, daugumoje firmų veikia atskiri reklaminiai padaliniai, galintys numatyti ir apskaičiuoti reklaminės kampanijos efektyvumą, – tai su interneto reklama viskas daug sudėtingiau. Kokie egzistuoja prekės stūmimo būdai internete? Į ką kreiptis? Kiek tai gali kainuoti? O svarbiausia – koks reklamos efektyvumas viename ar kitame resurse? Su šiais ir daugeliu kitų klausimų susiduria firmos darbuotojas, kuriam patikėta reklaminės kampanijos tinkle realizavimas. Visi šie klausimai iškilo ir vienos Sankt-Peterburgo investicinės statybų bendrovės RBI darbuotojams, nusprendusiems iš arčiau susipažinti su interneto reklama.

| |

VDU – Lietuvos informacinė visuomenė kuriama realiais darbais

VDU yra ta vieta, kur Lietuvos informacinė visuomenė kuriama ne žodžiais, bet realiais darbais. Jus, būsimi pirmakursiai, atvykusius iš mažesnių miestų ir miestelių, gali išgąsdinti tai, kad kiekvienas VDU studentas privalo išmokti, ir pakankamai greitai, naudotis kompiuteriu, įsisavinti tam tikras žinias, kurios būtinos, norint naršyti po internetą. Bet nevertėtų per daug baimintis – VDU studentams sudaromos visos sąlygos „prisijaukinti” kompiuterį. Kol kas negalima pasakyti, kad kompiuterių skaičius mūsų universitete lygus studentų skaičiui (vienas kompiuteris tenka maždaug 15 studentų), bet galimybių prieiti prie kompiuterio tikrai yra: labai gerai kompiuterizuotos VDU skaityklos, net 11 kompiuterių klasių, o visi kompiuteriai, esantys skirtinguose universiteto pastatuose, yra sujungti optiniu kabeliu, kuris jungia vidinį VDU tinklą (Intranet) su Litnet (Lietuvos akademiniu tinklu).

| |

Žaidimas meile internetu

Šis rašinys buvo sumanytas daugiau nei prieš metus būtent kaip žurnalistinis tyrimas turint išankstinę nuostatą ir susikurtus stereotipus žmonių, ieškančių jausmų elektroniniu būdu. Turiu prisipažinti, kad daugelis dalykų man dabar atrodo kitaip. Dar daugiau – vienu metu beveik įklimpau pati ir dabar esu labai dėkinga likimui, kad viskas baigėsi taip, kaip yra. Kita vertus, keletas naujų pažįstamų tapo draugais, su jais, beje, susirašinėjame ir toliau. Bet apie viską iš eilės. Visada maniau, kad elektroninių pokalbių svetainėse bendrauja jaunimas – žalias, neturintis patirties ir neturintis ką veikti. Teisybė, tokių ten daugiausia. Bet ne visi. Yra ir subrendusių žmonių, kurie kaifuoja nuo neįpareigojančio, simbolių ir žargonų prikimšto pokalbio. Taip jie pasijunta jaunesni, laisvesni. Yra ir kitas bendravimo būdas – elektroniniais laiškais. Prieš tai reikia anonimiškai pasiskelbti kokiame nors pažinčių skelbimų puslapyje. Autorių amžius įvairus – nuo 25- erių iki 35-erių ir vyresni.

| |

2003 m. pradžia: dažnai internetu naudojasi 16,9% lietuvių

Šių metų pradžioje dažnai internetu (bent kartą per savaitę) Lietuvoje naudojosi 16,9% 15-74 metų amžiaus šalies gyventojų. Prieš metus šis rodiklis buvo 11,3%. Kartą per pusmetį dabar Lietucoje prisijungia apie 22% šalies žmonių, tuo tarpu prieš metus tokių buvo 14%. Metų pradžioje Lietuvoje internetu bent kartą per mėnesį naudojosi 20,3% šalies gyventojų, tuo tarpu prieš metus skaičius buvo gerokai mažesnis- 13,1%, praneša rinkos tyrimų bendrovė “SIC Gallup Media”. Kompiuteriu dažnai besinaudojantys nurodo 27,4% šalies suaugusiųjų, bent kartą per mėnesį – 30,9%, bent kartą per pusmetį – 32,9%. Prieš metus šie skaičiai sudarė atitinkamai 19,6%, 23,5% ir 25,4%.

| | |

Domenai .EU pasirodys jau šiemet

Europos komisijos atstovai paskelbė, kad Europos Sąjungai priklausysiantys .EU domenai pradės veikti jau šiemet. Šios interneto vardų zonos idėja jau pakankamai sena, bet dabar galų gale ryžtasi ją įgyvendinti. Kaip komentavo Europos komisijos atstovas, .EU domenai tapsią atsvara dominuojantiems .COM, .ORG ir .NET, kurių didžioji dalis priklauso amerikiečiams. .EU bus naudojamas svetainėms, susijusioms su Europos Sąjungos šalimis. Šiuo metu populiariausioje .COM zonoje užregistruota per 20 milijonų vardų. Stambiausias nacionalinis domenas – vokiečių .DE su 6 mln. vardų, po jo seka anglų .UK su 4 mln.

| |

Sekti tinklalapių lankomumą padės atnaujinta skaitiklių sistema

Kiekvienai bendrovei labai svarbu plėtoti lankymosi tinkle strategiją. Būtina kruopščiai sekti, kaip įmonės tinklalapius vertina lankytojai ir spręsti, ką ir kaip reikėtų keisti, kad firmos svetainė būtų patrauklesnė, patogesnė ir priimtinesnė internautams. Neverta net aiškinti, kad Jūsų svetainė – virtuali vizitinė kortelė, į kurią žvilgtelėjęs žmogus mato Jūsų veidą, veiklos ypatumus, stilių ir požiūrį. Štai kodėl itin svarbu žinoti, kas Jus lanko: juk etiketo taisyklės reikalauja deramai pasitikti svečią ir jį pagerbti.

Microsoft grumiasi su spamu
| | |

Microsoft grumiasi su spamu

Interneto paslaugos teikėjos MSN, kuri priklauso Microsoft, vadovybė mano, jog spamas iš paprasto nepatogumo pavirto į didžiulę problemą. Kompanija deda nemažai pastangų kovai prieš nepageidaujamą reklamą el. pašto laiškuose. Pašto paslaugos Hotmail vartotojai gali naudotis keliomis kovos prieš spamą priemonėmis. Dabar prie jų prisidėjo dar viena. Kasdien išsiunčiami milijardai reklaminių laiškų ir dauguma jų niekur nenukeliauja. Kad sužinotų, kurie iš duomenų bazėse esančių laiškų vis dar veikia, spameriai į laiškus dažnai įdeda nuorodas į paveikslėlius – “šnipus”.