Homeopatija

Prieš 200 metų Samuelis Hahnemannas išrado naują vaistų gaminimo būdą. 40 savo gyvenimo metų jjis paskyrė tobulinti naujam gydymo metodui – homeopatijai. S.Hahnemannas pastebėjo, kad chininmedžio žievės dozės sukelia maliarijos simptomus, o mažos dozės gydo tą pačią ligą. Jo posakis “Panašų gydome panašiu” atspindi homeopatijos esmę. Pavyzdžiui, kava tonizuoja organizmą, o homeopatinis kavos preparatas vartojamas nuo nemigos. Homeopatijos preparatai gaunami daug kartų juos skiedžiant, tačiau atskiedus paprastai vaistai bus neveiksmingi, juos reikia suplakti (dinamizuoti). Taip medžiagos kinetinė energija virsta vaisto energija. Šiuo būdu pagaminti vaistai rezonuoja su žmogaus sutrikusiais ritmais ir suderina organizmo funkcijas. Dėl to prasideda sveikimo procesas. Homeopatija remiasi viso organizmo harmoningumo principu. Kadangi organiniai pakitimai organizme yra antriniai, visas organizmas yra sudėtingesnis nei vienas organas. Taigi liaudies žodžiai, kad visas ligas sukelia nervai, iš dalies yra teisingi, nes žmogaus organizmo funkcionavimą reguliuoja galvos smegenys. Būtent iš ten duodamos leisinos ar neteisingos komandos. Todėl homeopatas su pacientu dirba kaip psichoterapeutas. Jo tkslas – leisti pacientui atsiverti, kad suprastų ligos priežastį, ir homeopatiniais vaistais paveikti ne tik simptomus, bet ir ligos šaknį.

Homeopatiniame diagnostikos ir gydymo centre “EMEDA” nemažai dirbama su vaikais. Per metus čia kreipiasi apie 200 vaikų. Be abejo, daugiausia dėl susirgimų, kurie paprastai vyrauja ir pediatrų darbe. Apie 23% vaikų atvedami dėl įvairių kvėpavimo takų ligų (nuo “adenoidų” iki bronchinės astmos), apie 18% – dėl įvairiausių neurologinių prolemų (vegetodistonijos, tikų, mikčiojimų, epilepsijos, nemigos, gimdymo traumų ir kt.). Trečią vietą (apie 16%) užima pilvo “problemos” – įvairūs pilvo skausmai, disbakteriozė, viduriavimai, obsipacijos, lėtiniai šlapimo takų susirgimai ir kt. Dažnai tėvai kreipiasi dėl alerginių susirgimų (apie 14%) bei kitų sunkių lėtinių, oficialiosios medicinos sunkiai pagydomų ligų. Įdomu, jog dažnai kreipiamasi dėl susirgimų, į kuriuos oficialioji medicina nenori kreipti dėmesio, dėl kurių pasakoma: “išaugs”, “praeis”, bet kurie vargina vaiką. Be abejo, homeopatai per vieną dieną jūsų kelerius metus sergančio vaiko nepagydys. Gydymas homeopatiniais vaistais remiasi glaudžiu tėvų, vaiko ir mediko bendradarbiavimu. Homeopatui labai svarbi smulki informacija apie vaiką nuo pat gimimo (netgi pats motinos nėštumas). Svarbu viskas – ir mityba, ir santykiai šeimoje, mokykloje, ir emocijos, miegas, vaiko reakcijos į įvairius faktorius.

Homeopatija dažnam lieka paslaptis. Šis gydymo metodas gimė XIX a. pradžioje, kai medicina išgyveno gilią krizę. Urbanizacija nulėmė infekcinių ligų plitimą, o efektyvių priemonių joms įveikti nebuvo. Visuomenė pradėjo vertinti mediciną kaip bejėgę. Tokioje aplinkoje gimė S.Hanemano (1755-1843) sukurta diagnostikos ir gydymo metodika – homeopatija. Šiuo metu Lietuvoje matome homeopatijos populiarėjimo tendencijas. Kompanijos “Miečys”, platinančios ir Prancūzijos homeopatinių vaistų gamintojo “Boiron” preparatus, prezidento patarėjas Darius Urlakis teigė, kad kasmet homeopatinių preparatų pardavimai auga apie 20-25 proc. Vaistų registracijos tarnybos pirmininkas doc. Vladas Volbekas informavo, kad šiuo metu Lietuvoje užregistruota 120 aštuonių gamintojų preparatų. Homeopatinių preparatų registravimo reikalavimai mūsų šalyje buvo patvirtinti 1996 m., vadovaujantis atitinkama ES direktyva, leidžiančia daliai šių vaistų taikyti supaprastintą registravimo procedūrą. Pasak doc. V.Volbeko seniausios homeopatijos tradicijos yra Vokietijoje ir Prancūzijoje, kiek rezervuočiau į šią sritį žiūri Skandinavijos kraštų gyventojai.

Homeopatai teigia, jog anksčiau natūralios gydymo priemonės buvo ignoruojamos, kaip neatitinkančios materialistinės pasaulėžiūros. Daugeliui tuo metu homeopatiniai vaistai atrodė kaip bobučių pagaminti niekam tikę žolelių, paukščių išmatų ir kitokių keistenybių viralai. Tuo tarpu homeopatija yra rimtas gydymo būdas labai mažomis natūralių medžiagų dozėmis, kurių didelės dozės sveikam žmogui sukelia sveikatos sutrikimus. Šios gydymo priemonės lietuvių buvo vartojamos dar gilioje senovėje. Jas patobulinus pagal antroposofinės medicinos, kurios esmė – žmogaus ir kosmoso vienybė, principus, homeopatija ir fitoterapija įgavo daugiau naujų gydomųjų savybių, kurių neturi klasikiniai vaistai. Išskirtinė jų savybė – gyvybės jėga, kuri ir padeda ligoniui atgauti prarastą sveikatą. Yra tokių ligų, kurių įprastais vaistais išgydyti nepavyksta. Tada padeda homeopatiniai vaistai, kurie beveik visada veiksmingi sergant astma, epilepsija, odos ligomis, net kai kuriomis vėžio formomis. Naudojant šiuos vaistus, geriau pavyksta išgydyti traumas ir uždegimus. Apskritai gydytojai homeopatai mano, jog išgydyti galima beveik visas ligas, taip pat ir lėtines. Pasaulyje sukurta per 10 tūkstančių homeopatinių vaistų, kuriuos plačiai vartoja negaluojantys žmonės. Kaune tokių vaistų galima įsigyti Rotušės aikštėje veikiančio Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vaistinėje.

Visiems besidomintiems homeopatija ir ne tik jiems turėtų būti įdomi Ukrainos homeopatų asociacijos prezidento, daugybės straipsnių apie homeopatiją autoriaus Antono Popovo knyga “Homeopatija ne visiems”. Knygoje literato talentą turintis autorius labai suprantama forma pataria pacientui, kaip apžvelgti savo ligos ar negalavimo simptomus, supažindina su homeopatinių vaistų ypatumais, nurodo atvejus, kada reikėtų kreiptis į gydytoją homeopatą. Knygos autorius yra baigęs medicinos mokslus universitete, dešimtį metų dirbęs chirurgu prie operacinio stalo, perpratęs medicinos mokslo pranašumus ir trūkumus. Pats autorius A.Popovas apie knygą ir jos atsiradimą jos įžangoje pasakoja taip: “…prisipažinsiu, kad parašyti tokią knygą svajojau seniai, dar prieš pradėdamas dirbti gydytoju. Tuo metu šis noras dar tebuvo tik neaiški nuojauta, ir aš dėkoju savo gyvenimo verpetams, lėmusiems šio leidinio gimimą. Dėkoju ir akademinei medicinai, išmokiusiai mane visko, ką privalo žinoti gydytojas apie kūno ligas. O teisę kritiškai vertinti chirurgiją, manau, įgijau dešimt metų pradirbęs prie operacinio stalo.