Stilius

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Sun” išspausdino dvi nuotraukas, kuriose įamžinta ta pati jauna mergina Sammi-Jo Wilson, tačiau antroji nuotrauka yra „pakoreguota”, atskleidžiant, kaip merginos oda ir veidas atrodys po dviejų dešimčių metų, jei ji pastoviai lankysis soliariumuose. Merginos, kurios nuo paauglystės lankosi soliariumuose, pažeidžia odą negrįžtamai, tikina specialistai. Pati S.Wilson tikina, kad jai soliariumai buvo tapę tarsi priklausomybe. „Soliariumuose kaskart praleisdavau po 12-14 minučių. Tai buvo tarsi priklausomybė”, – sako ji, pridurdama, kad žvelgdama į veidrodį ji matydavo save kur kas baltesnę, nei buvo iš tikrųjų. „Tą minutę, kai pagalvodavau, kad mano įdegis nyksta, iškart grįždavau jo patobulinimui”, – prisimena ji. Ji, kaip ir dažna mergina ar moteris, buvo iš tų, kurios pro pirštus žiūrėdavo į visus perspėjimus. „Kai žmonės man kalbėdavo apie pasekmes, aš galvodavau „taip taip, visą tai aš jau girdėjau ne kartą”, – prisiminė mergina. Tačiau sutikusi tapti savanoriu modeliu televizijos laidai „Gėdytis verčiantys kūnai”, S.Wilson savo nuomonę pakeitė, išvydusi rezultatus, kaip jos oda atrodys 38-erių. Šokiruota buvo ne tik pati 18-metė, bet ir jos motina, kuri uždraudė dukrai nuo šiol lankytis soliariumuose. Gydytojų teigimu, merginos ir moterys iki 35-erių metų amžiaus, kurios lankosi soliariumuose, pasididina melanomos atsiraimo riziką 75 procentais.

Patrauklus rudas odos atspalvis – turbūt kiekvienos merginos silpnybė. Vienos norėdamos gražiai įdegti vyksta į šiltuosius kraštus, kitos eina į soliariumą. Tačiau ar ne per brangiai mokame už lepinimąsi saulės spinduliais arba soliariumų teikiamais malonumais? Labai dažnai įvairiuose žurnaluose arba interneto tinklalapiuose rašoma apie neigiamą soliariumų poveikį ir didėjančią riziką susirgti odos vėžiu. Tačiau iki šiol soliariumai yra madingi. Juose aktyviai lankosi norinčiosios rudo įdegio, ypač rudenį ir žiemą. O gal nieko baisaus ir maža dozė soliariumo spindulių nekenkia sveikatai? Tačiau Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro Konsultacijų skyriaus vedėjos Rūtos Gancevičienės nuomonė griežta: „Ką reiškia maža dozė? Kai pacientus gydome šviesos terapija, matuojame, kokį spindulių kiekį reikia skirti – kokį šiandien, kiek dienų ir kiek iš viso, taip pat kokia kaupiamoji dozė. Soliariumuose to nėra, niekas to neskaičiuoja ir negali suskaičiuoti.” Specialistė sako, kad nesvarbu, ar soliariume būni tris ar penkias minutes. „Tai nieko nereiškia. Dozė kaupiasi. Iš tos mažos dozės per metus gali labai didelė pasidaryti, nes saulės gauname ir kasdien nuo pat vaikystės. Viskas per daug metų susikaupia, – perspėja R.Gancevičienė. – Vienkartinis saulės poveikis nepadaro tiek žalos kiek kaupiamasis poveikis. Odos darinių, dėmių, apgamų, odos auglių susidaro per daugybę metų. Nežinome, kada prasideda žala.”

Apie ketvirtadalis suaugusių žmonių, gyvenančių Europos valstybėse – Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, nors kartą gyvenime deginosi soliariume. Tyrimai rodo, kad ES egzistuoja trys pagrindinės problemos: vienas iš septynių soliariumų neatitinka saugumo reikalavimų, jų klientams nesuteikiama pakankamai informacijos apie žalingą soliariumo poveikį, o nepilnamečiams soliariumai yra laisvai prieinami. 10 ES šalių (Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Olandija, Lenkija ir Latvija) įsitraukė į projektą, kuriuo siekiama patobulinti soliariumų saugos reikalavimų ir priežiūros įstatymus, soliariumų lankytojams suteikti kuo daugiau informacijos, kaip naudojantis soliariumu nepakenkti sau, taip pat didinti saugumo reikalavimus soliariumų gamintojams. Tačiau Lietuvos šio projekto bendradarbių sąraše nėra. Ar Lietuva pati pajėgs apsaugoti soliariumų mėgėjų sveikatą? Apie šios problemos egzistavimą pripažįsta ir soliariumų veiklą kontroliuojantys specialistai, tačiau čia jie – bejėgiai. „Leisti ar ne nepilnamečiui pasikaitinti soliariume, priklauso nuo soliariumo darbuotojo sąžiningumo. Tai pat ši problema egzistuos tol, kol lankytojas sąmoningai nesuvoks, kad įstatymas saugo jo paties sveikatą”, – aiškino Šiaulių visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėja Josana Motiejauskaitė.

Nors gydytojai vis primena apie žalingą soliariumų poveikį, tačiau jaunimas įspėjimus ignoruoja ir neretai netgi vasarą paplūdimį iškeičia į soliariumą. Paraginti susirūpinusių užsienio organizacijų, Lietuvos medikai pagaliau ėmėsi ryžtingų žingsnių. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengė higienos normos „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas” projektą, kuris šių metų birželio 29 dieną buvo patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Naujojoje higienos normoje sugriežtinti reikalavimai soliariumų paslaugų teikėjams ir pirmą kartą Lietuvoje nustatyta, nuo kokio amžiaus leidžiama lankytis soliariume. Šie reikalavimai įsigalios nuo spalio 1 dienos, kad paslaugų teikėjai turėtų laiko pasiruošti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, soliariumo lempų spinduliuojamų ultravioletinių spindulių poveikis vaikystėje ir tuomet patirti odos nudegimai didina riziką susirgti odos vėžiu ateityje. Pasak VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Jurgitos Suraučienės, vaikai ir paaugliai jautresni žalingam saulės spindulių poveikiui. Tad tikėtina, kad pradėję anksčiau degintis, per savo gyvenimą jie gaus didesnę ultravioletinės spinduliuotės dozę. “Be to, jie negali tinkamai įvertinti savo sveikatos būklės ir gali nežinoti, jog soliariumas ir, tarkim, vartojami vaistai, yra nesuderinami dalykai”, – sakė J.Suraučienė.

Vilnietė Lina Lėsutytė jai užkliuvusią soliariumų reklamą žurnale „Cukrus plius”, kuris platinamas „Čili” maitinimo įstaigose ir turi dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių potencialių jaunų skaitytojų per mėnesį (ką gi veikti, kol lauki picos?), stebėjo 7 mėnesius. Joje buvo rubrika: „Deginimasis – kam?” Po klausimo sekė atsakymai: paprasčiausiai atsipalaiduosite, pailsėsite ir įgysite energijos, sustiprinsite imuninę sistemą, būsite žvalesni, oda atrodys sveikai, išvengsite žiemos depresijos. Naujausią PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros informaciją apie soliariumų kancerogeniškumą, kuri buvo paskelbta viename autoritetingiausių pasaulyje medicinos mokslų žurnale „The Lancelot Oncology”, žinanti studentė neapsikentusi rugsėjo mėnesį pati kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuri ir atsakinga už klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymu, klaidinanti reklama – tai reklama, kuri klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatyme taip pat teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu ja skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai. Maždaug po mėnesio mergina gavo atsakymą, kad jos skundas buvo išnagrinėtas.