Kelios mintys apie kiaulių gripą

Kelios mintys apie kiaulių gripą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekvienas nerimą ir grėsmę keliantis įvykis apipinamas legendomis, mitais, paskalomis, taip pat - ir sąmokslo teorijomis. Ne išimtis ir pasaulio televizijos stočių prime time (nuo CNN iki "Al-Jazeera") jau kurį laiką užėmęs kiaulių gripas. Kodėl Meksikos ir JAV ekspertai kalba apie galimą šio paukščių gripui (SARS) artimos ligos pandemiją? Žodis pandemija graikiškai reiškia "visi žmonės", todėl savyje lyg ir turi apokaliptinio sąmokslo užtaisą. Tai - ne šiaip epidemija, o grėsmė, apimanti didžiulį regioną, žemyną ar net visą pasaulį. Globaliajame kaime, kuriuo virto dabartinis mūsų pasaulis, kitaip ir būti negali. Dažniausi gripo sukėlėjai - gyvūnai. Todėl žinomi populiarūs jo atmainų pavadinimai - paukščių, arklių, šunų, dabar - kiaulių gripas. Gripo epidemijos ir pandemijos žinomos nuo senovės. Tiesa, gripo virusai aptikti ir klasifikuoti tik 1930- 1947 m. (yra trys grupės - A, B, C); 1980-aisiais A tipo virusams suteikta papildoma klasifikacija (nuo H1 iki H12). Gali būti, kad gripo pavadinimas susijęs su prancūzišku žodžiu gripper ("sugriebti, apimti"). Gripas žmoniją per pastaruosius 110 metų buvo sugriebęs ne kartą. Pandemijomis galima laikytis gripo protrūkius Rusijoje 1889-1890 m. (mirė 1 mln. žmonių; greičiausiai H2H2 atmaina), 1918-1920 m. visame pasaulyje (kilo Tolimuosiuose Rytuose, tačiau vadinamasis ispaniškuoju; H1N1 atmaina; mirė 40-50 mln.), 1957-1958 m. Azijoje (1,5 mln., H2N2) ir 1968-1969 m. Honkonge (1 mln., H3N2).

Skiepytis nuo kiaulių gripo ar ne?

Skiepytis nuo kiaulių gripo ar ne?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mano giliu įsitikinimu, skiepijimasis nuo kiaulių gripo ne tik kad nereikalingas, bet gali būti pavojingas sveikatai ir netgi gyvybei. „Skiepytis? Tik per mano lavoną“, pasakytų tūlas lietuvis. Aš turiu pasirinkimą, o jūs spręskite patys. ištirtos vakcinos, kuri neva sustiprins imunitetą ir apsaugos nuo H1N1 (kiaulių) gripo. Tačiau apie tai, ar ši vakcina nebus labiau pavojinga už patį gripą, atsakingos JAV bei pasaulio sveikatos organizacijos nekalba. Aš asmeniškai tuos žmones suprantu ir manau, jog tai daroma dėl dviejų dalykų. Pirma, jeigu iš tikro kils pasaulinė kiaulių gripo epidemija ir mirs milijonai žmonių, jie bus apkaltinti, kad nieko nedarė. Antra, vakcinos pardavimas – didžiulis pelnas, kurio atsisakyti būtų „nepelnyta bausmė“ jų piniginėms. Todėl tegu nuo vakcinos miršta tiek pat žmonių, kiek ir nuo gripo – Pasaulio sveikatos organizacijos funkcionieriai ir vaistų gamintojai sugebės pasiteisinti bei išlikti neapkaltinti. Jie nusprendė daryti „kažką“ ir nesvarbu, ar tai bus naudinga žmonių sveikatai, ar žalinga, bet svarbiausia – pelninga. Suprantu aš tuos žmones... Eksperimentinė „pagreitintos gamybos“ vakcina. Kaip žinia, ši vakcina pradėta gaminti pavėluotai. Tai natūralu, nes kiaulių gripo virusas atsirado tik balandžio mėnesį. Paprastai sezoninio gripo vakcina pradedama ruošti anksti pavasarį, nes jai pagaminti reikia 26 savaičių, t.y. – pusės metų. Ji ruošiama „viduramžių metodu“ – naudojant vištų kiaušinius.

Kiaulių gripas – pasaulinio masto sąmokslas?

laboratory, analysis, chemistry
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiaulių gripas sėja paniką visame pasaulyje ir kelia daugybę klausimų. Kaip atsirado ši liga? Kaip ją gydyti? Ar ji iš tikrųjų yra tokia pavojinga, kaip skelbiama? Sąmokslo teorijų mėgėjai turi įvairių paaiškinimų. Galbūt kažkas sugalvojo sumažinti pasaulio ekonomikos naštą ir sunaikinti dalį žmonijos? O gal tiesiog nori pasipildyti pinigines? „Moksliškai įrodyta, kad gripo virusas, sukėlęs epidemiją Meksikoje, negalėjo atsirasti kiaulės organizme“, – paskelbė Meksikos kiaulininkystės asociacija. Iš tiesų, nuo epidemijos pradžios nė vienai kiaulei nebuvo nustatytas mirtį sėjantis virusas A-H1N1, nors per ankstesnius šios ligos protrūkius žmonės užsikrėsdavo būtent nuo kiaulių. Naujas A-H1N1 štamas vadinamas kiaulių gripo virusu vien dėl to, kad turi proteino formą, būdingą ankstesniam kiaulių gripo viruso štamui. Tačiau naujasis virusas iš viso turi keturių gripo formų – Šiaurės Amerikos kiaulių, Azijos kiaulių, paukščių ir žmogaus – fragmentų. Mokslininkai teigia, kad toks derinys negalėjo atsirasti natūralioje aplinkoje. Šie faktai leidžia įtarti, kad naujas A-H1N1 štamas yra genų inžinerijos produktas, galbūt sukurtas kaip biologinis ginklas. Dar kovo 18 d. žiniasklaidoje pasirodė informacija, verta įtempto siužeto filmo scenarijaus. JAV kariškiai Aliaskoje esą iškasė moters, mirusios per 1918 m. „ispaniško“ gripo epidemiją, kūną. Iš palaikų JAV karo medicinos instituto mokslininkai paėmė genomą ir ėmė kurti naują virusą.

Bankų sąmokslas: Lietuva paverčiama kolonija

Bankų sąmokslas: Lietuva paverčiama kolonija
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Smarkiai sumažėjęs skolinimas toliau smukdo šalies ūkį, todėl natūraliai iškilo klausimas – kas dėl to kaltas? Bankai sako, kad ūkio kreditavimas sumažėjo dėl verslo subjektų nemokumo, o oponentai tikina, jog tai daroma tyčia siekiant galutinai palaužti įmones ir perimti pelningus verslus bei nekilnojamąjį turtą. Sąmokslo teorijos kūrėjai įžvelgia ilgą kolonijinio Lietuvos pajungimo strategiją. Iš pradžių būta spaudimo įvesti Valiutų modelį, kad, jei prireiktų, valstybė negalėtų išleisti papildomo pinigų kiekio atsirandančioms biudžeto „skylėms” kamšyti (kartu tai reiškia ir dalinį valiutos devalvavimą), po to sekė planingas nacionalinių bankų užgrobimas, vėliau - gyventojų ir ūkio subjektų pratinimas prie finansinių narkotikų, puikiai žinant, kad kada nors ateis krizė ir bus galima visus „narkomanus” eksploatuoti lyg vergus. Už narkotikų platinimą Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę. Už rožinių miglų į akis pūtimą ir finansinį pavergimą jokia atsakomybė nenumatyta. Tai leidžia bankams demagogiškai kaltinti pačius skolininkus - juk niekam, kaip teigiama, prievarta kreditai nebuvo brukami. Tuo tarpu apdairiai nutylima daug kainavusi grandiozinė reklaminė kampanija, kurioje gausiai dalyvavo bankų ekspertai, raginusi tik skolintis ir vartoti. Dabar bankai primena suaugusį vyrą, pagautą lovoje su nepilnamete: „Juk ji pati norėjo!” Kas kitas, jei ne gausius ekspertų būrius turintys bankai, turėjo žinoti apie artėjančią krizę?

Psichiatrijos sąmokslas

doctor, patient, consultation
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Labiau įgudęs skaitytojas skaitydamas tekstą visada mato ir potekstę, be kurios neįmanoma iki galo suprasti ir pačio teksto. Teksto sąvoką galima traktuoti ir plačiau - tai gali būti ne tik filologinis knygose esantis tekstas, bet ir įvykiai, kuriuos paverčiant tekstu, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, beveik neišvengiamai atsiranda ir potekstė, išduodanti tarkime žurnalisto interpretaciją ir bandyma ką nors traktuoti norimu rakursu. Kitaip sakant, tiek tiesiogine prasme, tiek netiesiogine prasme matoma teksto dalis visada slepia potekstę, kuri, jeigu tekstas bando ką nors nuo žmonių nuslėpti, mokant skaityti, gali būti iškelta į paviršių. Paviršius dažniausiai atspindi pastangas manipuliuoti, tačiau sujungus šį paviršių su teksto gelme, gaunamas visas vaizdas. “Valstybės” spektaklio paviršiuje potekstę pamatyti galima įvairiais būdais. Įprastine filologine prasme, knygos paviršiuje, tas slaptas mechanizmas, kuriantis tekstą nematomas tiesiogiai; tiesą sakant, šis mechanizmas yra autoriaus prote, kuris net nenorėdamas to, atsispindi teksto paviršiuje, kuris yra ta gija, kuri veda į teksto gelmę. Bet kokiu atveju pasakomas požiūris ar išduodamas koks nors slaptas tikslas, parodantis, kas yra ją išreiškęs žmogus. Kalbant apie socialinį spektaklį, “valstybę”, “demokratiją”, paviršiaus slepiama potekstė yra socialinė, ne psichologinė, bet ir šiuo atveju, tai yra mechanizmas, kuris nerodomas spektaklio paviršiuje ir prie kurio gali prieiti tik išrinktųjų klanas.

Atskleistas farmacininkų, atsakingų už „kiaulių gripo“ sukūrimą, kartelis

Atskleistas farmacininkų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vedantieji pasaulio specialistai, tyrinėjantys nelegalią farmacijos industrijos veiklą, išspausdino sensacingus dokumentus, kurie atskleidžia tarptautinį farmacininkų kartelį, veikiantį Niujorke, kuris platino „kiaulių gripo“ H1N1 epidemiją ir ruošė platinti vakciną prieš jį. Žymus Amerikos sveikatos apsaugos produktų ekspertas daktaras Leonardas Gorovicas ir atliekanti tyrimą žurnalistė Šeri Kein išspausdino šokiruojančius oficialius dokumentus, kurie liudija apie tai, kad privataus globaliojo biotechnologijų „tresto“ savininkai stovi už visko, ką jūs bet kada girdėjote apie pandeminį gripo virusą, įskaitant ir jo kilmę, ir taip vadinamą profilaktinę vakcinaciją. Šie dokumentai, rugsėjo 28 d. perduoti FTB juristams, yra kaltinantis liudijimas valdžią turintiems pramonininkams, kurie veikė „Niujorko Partnerystės“ rėmuose ir stovi už pandemijos sukūrimo, panikos kėlimo ir dezinformacijos per žiniasklaidą platinimo, pasiruošimą ir oficialią vakcinacijos reklaminę kampaniją, kuri šiandien vykdoma praktiškai visur, pradedant prekybos centrais ir baigiant poliklinikomis. Deivido Rokfelerio trestas“, kuriame dalyvauja ir eilė galingiausių Vol Stryto partnerių, įskaitant tokius, kaip media-magnatą Rupertą Merdoką, Mortoną Cukermaną, Tomą Glouserį, o taip pat buvusį Niujorko Federalinio Rezervų Banko direktorių tarybos pirmininką Džerį Sprejerį, kaltinami ruošę ir suplanavę globalųjį genocidą.

Viduramžių prabudimai. II dalis. Katarai (albigiečiai)

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Judėjimas, kurio pradžios tiksli data ir lyderio vardas nėra žinomi. Katalikų bažnyčia katarus vadino "laputėmis Viešpaties vynuogyne", "piktybiniu augliu mistiniame bažnyčios kūne", "šėtono mokiniais". Manoma, kad susidorojimo su katarais metu žuvo apie milijoną žmonių. Bažnyčia, eliminavusi katarizmą, įtvirtino savo monopolinę valdžią, o kryžiaus žygiai prieš albigiečius padėjo prijungti prie Prancūzijos daug provincijų. Kadangi katalikų bažnyčia, kaip ir Prancūzija, gyvuoja šiandien, joms nelengva pripažinti, kad savo dydį ir vienybę įgijo viduramžiškų skerdynių ir laužų dėka. Katarų pavadinimą katalikų bažnyčia kildino savaip. Tuometinis scholastas Alanas ab Insulis teigė, jog katarų vardas reiškia "jų šeimininką Liuciferį, pasirodantį susirinkimuose juodo katino pavidalu (lot. cattus), kurį katarai bučiuoja į užpakalį". Beje, tai pirmasis istorijoje žinomas juodų katinų tapatinimas su tamsos jėgomis. Tačiau nesuinteresuoti amžininkai katarus kildino iš graikiško žodžio catharoi, kuris reiškia "švarieji". Nuo 1181 m. priešai katarus dar vadino albigiečių vardu, kadangi didelė jų dalis gyveno Pietų Prancūzijoje, Albi apylinkėje-dvasinėje "eretikų" sostinėje. Patys save katarai apibūdindavo kaip "geri žmonės" arba tiesiog "krikščionys". 1017 m. pirmą kartą kaip organizuota grupė katarai pasirodė Vakarų Europoje, Orleane. 1052m. katarai sutinkami Goslare, Vokietijoje, kur kunigaikščio Henriko Juodojo įsakymu keli buvo pakarti.

Viduramžių prabudimai. I dalis. Valdensai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valdensai (lot. - valdenses) - eretinis katalikų bažnyčios akyse keliaujančių pamokslininkų judėjimas, XII a. atsiradęs Pietų Prancūzijoje ir išplitęs Šiaurės Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Ispanijoje, nors ir inkvizicijos persekiojamas, pasiekęs net Vengriją bei Lenkiją. Tai prabudimas, kurio daugelį skelbtų idėjų įgyvendino tik Reformacija. Liono miestas, sena ir turtinga Galijos sostinė, ankstyvaisiais viduramžiais užėmė svarbią vietą Vakarų Europos žemėlapyje. Jis buvo vienas svarbiausių etapų kelyje, vedančiame iš šiaurinių kraštų į Viduržemio jūros uostus ir Italijos miestus. Pro jį judėjo minios piligrimų į Romą ar Jeruzalę. Be to, miestas buvo vienas kryžiaus žygių organizavimo centrų. Būtent Lione gyveno turtingas pirklys Petras Valdo, palikęs šviesų pėdsaką tamsioje viduramžių krikščionybės panoramoje. Žinios apie šią asmenybę yra tokios skurdžios, jog neįmanoma parašyti išsamios biografijos. Valdo nepaliko jokių rankraščių, jokio savo portreto, taip pat nežinome jo gimimo ir mirties vietos bei laiko, nežinome nieko apie jo išsilavinimą, charakterį, beveik nieko ir apie šeimą. Ne visiškai aiški netgi jo pavardė. Lotyniški šaltiniai jį vadina Valdo, Valdesius, Valdensis. Anot vieno šaltinio, buvo vedęs, turėjo dvi dukras, ramiai gyveno ir niekas net neįtarė, jog taps vienos didžiausių viduramžių "erezijų" pradininku ir lyderiu. Lūžis, radikaliai pakeitęs jo gyvenimą, įvyko tarp 1170 ir 1173 m.

Manichėjai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Manicheizmas, sinkretiška religija, jungianti zoroatrizmą su budizmo, gnosticizmo ir krikščionybės elementais. Kūrėjo Manio griežta asketinė sistema turėjo išlaisvinti dieviškąją kibirkštį, slypinčią kiekviename žmoguje, tačiau pikto šėtono užgniaužtą. Šis mokymas darė poveikį Augustinui. Manicheizmas - tai gnostinės sistemos šeimos narys (apie II-V a.). Manichėjų judėjimo ir sektos įkūrėjas Manis (gr.k. μανις - vergas). Manis gimė Persijoje maždaug 215 metais, buvo nepaprastai pamaldus - "Dievo vergas". Pats Manis buvo pašvęstas į Mitros misterijas; prieš sukurdamas savo religinę filosofiją, jis išstudijavo ankstyvųjų krikščioniškųjų eretinių sektų doktrinas. Būdamas maždaug 30-ties metų pasiskelbė pranašu, o pamatęs, jog juo tiki ištisos masės - ir mesiju. Tai įvyko maždaug 240 metais, valdant Persijos karaliui Šapūrui I. Manis asmeniškai patiko Persijos karaliui, tačiau jį persekiojo karaliaus sūnus. Nepaisant to, kad persiškieji rūmai buvo aukštos nuomonės apie jį, tačiau maždaug 270 metais karališkoji aplinka pasikeitė. Senovės persų religijos žynių luomas - zoroatristai - pasipiktino Manio buvimu ir pasistengė laiku politiškai prispausti naująjį karalių Bachramą I, kad jo atsikratytų. Pranašas buvo įkalintas ir 276 metais mirė kalėjime nuo žiaurių kankinimų, išbuvęs sukaustytas grandinėmis be maisto ir vandens 26 dienas. Nuo jo lavono buvo nudirta oda. Kiti biografiniai duomenys spėjami, vieningų liudijimų nerasta. Manichėjai nemažai rašė.

Paulikionai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

IV amžius, Bizantijos žemės, kai Viduržemio jūros pakrantėse jau paplito įvairūs manicheizmo įkvėpti judėjimai. Viduržemio jūros pakrantėse tarp įvairių judėjimų buvo didelė sumaištis. Paulikionai yra Pauliaus mokiniai, prie kurių prisidėjo ir iš Albanijos išvaryti ikonoklastai. Nuo VIII amžiaus šie paulikionai pradeda sparčiai gausėti, iš sektos tampa bendruomene, iš bendruomenės - gauja, iš gaujos - politine jėga. Bizantijos imperatoriai ima nerimauti ir siųsti prieš juos imperijos pulkus. Jie paplinta iki pat arabiškojo pasaulio ribų, pasklinda Eufrato link, užplūsta Bizantijos teritoriją iki pat Juodosios jūros. Jie visur kuria savo gyvenvietes, juos galima sutikti ir XVII amžiuje, kai juos atverčia jėzuitai, bet net ir šiandien Balkanuose ir į Pietus nuo jų dar yra jų bendruomenių. Kuo gi tiki paulikionai? Dievu, vienu ir trejybėje, tik Demiurgas užsispyrė sukurti pasaulį, o rezultatai matomi. Jie atmeta Senajį Testamentą, atsisako sakramentų, niekina kryžių ir negarbina Mergelės, nes Kristus įsikūnijo tiesiai danguje, o pro Mariją praėjo lyg pro kokį vamzdį. Kai kurie juos kaltina garbinus saulę ir velnią, maišius vaikų kraują į duoną ir eucharistinį vyną. Tais laikais eretikui lankytis pamaldose būdavo tikra kančia. Kai kurie eretikai dualistai paplito Italijoje ir Provene, norėdami pasakyti, jog jie yra kaip paulikionai, juos vadino popelikanais, publikanais, popublikanais.

Masonų organizacijos bruožai ir konspiracinė teorija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įvairūs korporatyvistiniai socialiniai dariniai, kurių veiklos principai ne taip plačiai žinomi visuomenėje, neretai vertinami kaip įtakingi politinio proceso dalyviai, veikiantys slaptai ir galbūt neleistinomis priemonėmis, siekiantys įgyti kuo didesnę galią valstybės valdyme. Šiandien yra akivaizdu, jog bent jau Lietuvoje veikiančių studentų korporacijų pobūdis, tikslai, saugomos vertybės ir atvirai deklaruojamas apolitiškumas neleidžia šioms organizacijoms lipdyti politikos formuotojų etiketės. Tačiau pati slaptoji (hermetinė) politika egzistuoja. Pateikiamuose rašiniuose analizuojama daugiapakopė politikos sąranga bei bene kontraversiškiausiai vertinamas hermetinės politikos dalyvis - masonų organizacija. Masonai („laisvieji mūrininkai") - bene prieštaringiausiai vertinama organizacija pasaulyje. Vieniems tai - bandymas įgyvendinti nuostabią idėją, kai sukuriama bendrija, kurios nariai, vadovaudamiesi broliška meile, parama ir teisingumu, rūpinasi dvasios bei moralės vertybėmis, nuolat siekia tobulėti. Kitiems ši organizacija dėl savo slaptumo ir atliekamų ritualų yra ne kas kita kaip sekta. Tretiems masonai yra klika, į kurią patenka tik turtingi ir galingi žmonės, siekiantys dar daugiau galios ir valdžios. Galiausiai masonai įvardijami kaip pasauliniu mastu veikianti įtakinga organizacija, rengianti ir įgyvendinanti sąmokslą užvaldyti pasaulį. Vienas esminių masonų skelbiamų tikslų - suvienyti visų rasių, tautų, socialinių grupių ir religinių bendruomenių narius.

Tamplierių ordinas sunaikintas ne dėl erezijos?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Turino drobulė daugiau kaip šimtą metų buvo Tamplierių ordino nuosavybė ir riteriai tamplieriai garbino šią šventenybę, saugodami ją nuo pašalinių akių. Tamplierių priešininkai klydo manydami, kad ordinas slapta garbino pagoniškus stabus. Apie tai rašo Vatikano slaptųjų archyvų istorikė Barbara Frale savaitraštyje „L'Osservatore Romano". Kaip įrodymą B. Frale pateikia anksčiau negirdėtą prancūzų riterio Arnaut Sabbatier, kuris prisijungė prie ordino 1287 m., liudijimą. Viena iš įšventinimo apeigų vyko slaptoje vietoje, į kurią galėjo patekti tik ordino nariai. Ten naujokui parodė ilgą drobulę, kurioje matėsi žmogaus kūno atspaudas. A. Sabbatier turėjo tris kartus pabučiuoti drobulėje matomus pėdų atspaudus. B. Frale primena, kad tamplieriai buvo kaltinami tuo, jog garbino Bafometą, kažkokią barzdotą būtybę. B. Frale įsitikinusi, jog riteriai garbino Kristaus atvaizdą drobulėje. Istorinių įrašų duomenimis, drobulė dingo 1204 m. per Konstantinopolio užėmimą. B. Frale mano, jog būtent tuomet drobulė pateko į tamplierių rankas, kurie suskubo ją paslėpti nuo eretikų. Per visą XIII a. ir pirmąją XIV a. pusę buvo nežinoma, kur yra drobulė. 1353 m. ji buvo parodyta Lirėjaus miesto (Prancūzija) bažnyčioje. Drobulė tuo metu priklausė tamplieriaus Geoffroi de Charny, kuris buvo sudegintas ant laužo kartu su Jacques'u de Molay - paskutiniu didžiuoju tamplierių ordino magistru, palikuonims. Prieš kelerius metus Barbara Frale rado vadinamąjį Chinono sąrašą - tamplierių apklausų protokolus.