Lietuva bėdoje, Fyfalandija klesti

Resize 1800x1200 D2 2010 01 04 Sauka Img 0022a
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bandymas susidoroti su profesoriumi Algirdu Degučiu galėtų būti pavyzdžiu, kaip Lietuvoje, nustumiant į šešėlį tikrąsias problemas, iš nieko kurpiami skandalai. Simboliška, kad prieš kelis mėnesius vienas video pokalbis su juo vadinosi „Tremtyje mus vadino fašistais, Lietuvoje – maskoliais“. Dabar persekiojimas kartojasi, tik su kitais epitetais.

Hidraulinis skaldymas

FEA Fracking B
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip Hillary Clinton vadovaujamas JAV valstybės departamentas pasauliui pardavinėjo hidraulinį skaldymą Mother Jones  praneša ką liudija gausūs JAV vyriausybės dokumentai kaip amerikiečiai vertė pasaulį išgavinėti skalūnines dujas JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton kalba per spaudos konferenciją po susitikimo su Bulgarijos premjeru Boiko Borisovu Sofijoje 2012 vasario 5 d. Reuters / Stoyano Nenovo nuotrauka. Ledinį 2012 ... Skaityti toliau

Žurnalistika ir Valatkizmas Lietuvoje po Nepriklausomybės praradimo

Melas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Po Nepriklausomybės praradimo 2008 – 2015 m. naujiesiems Lietuvos šeimininkams (pirmiausia – JAV) reikėjo psichologiškai pripratinti visuomenę prie naujų sąlygų. Efektyviausiai tą atlikti gali masinės informacijos priemonės, todėl šiam darbui jos buvo pasitelktos ir šį kartą. Iš kitų išsiskyrė užsienio kapitalo taip vadinamas „pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje – Delfi“. Į šį leidinį sulindo visi, gebantys rašyti, „naujojosios Lietuvos“ propagandistai. Tikra žvaigžde jų tarpe buvo Rimvydas Valatka. Iki 1990 –ųjų jis dirbo Tarybų Lietuvos įvairių leidinių redakcijose pareigybėse, kurias tradiciškai prižiūrėjo ir globojo KGB.

Europos Sąjungai – 60. Rolandas Paulauskas

Eu2020
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Europos Sąjunga mini savo 60-metį. Solidus amžius. Juokaujama, dar penketas metelių, ir – į pensiją. O rimtai, kokie buvo Bendrijos tikslai ir kokios jos pespektyvos, „Vakaro žinios“ paprašė savo įžvalgomis pasidalinti Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO.

Beveik 6 mln. migrantų nori patekti į Europą

Beveik 6 Mln Migrantų Nori Patekti I Europa 2015 06
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Viduržemio jūros šalyse 5,95 mln. migrantų laukia galimybės pratęsti savo kelionę į Europą. Tokia informacija pateikta slaptoje vokiečių spec. tarnybų ataskaitoje, su kuria susipažino „Bild“. Vien tik Turkijoje migrantų stovyklose yra apie 2,93 mln. žmonių, dar 710 tūkst. yra Jordanijoje, iki 1,2 mln. – Libijoje. Dar apie 80 tūkst. žmonių užstrigo taip vadinamame „Balkanų maršrute“, ... Skaityti toliau

Propaganda paneigiant propagandą ir kiti žurnalistiniai paklydimai

Trolis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vienas iš mano pažįstamų vakar (03.20) mane informavo apie keistą straipsnį, kuriame esu minimas kaip propagandos ir trolinimo pavyzdys. Tai mane suintrigavo, tad apsilankiau kolegos duotoje nuorodoje į minėtą straipsnį, kurį 2017 metų kovo 17 dieną publikavo lzinios.lt portalas. Tekstas, kurio autorė Eugenija Vaitkevičiūtė, vadinasi „6 priešiškos propagandos mitai Lietuvoje ir Estijoje“.

Nužudyk savyje liberalą

Prabudimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kodėl taip griežtai? Nes esu įsitikinęs, kad tai viena iš didžiausių dabartinės Lietuvos rykščių. Liberalizmas ir jo nuolatinis savojo „AŠ“ iškėlimas tapo naująja mūsų tautos religija. Nepatikėsite, bet ne vien tarp jaunimo ar save liberalais laikančių, ne, tas vėžys išplitęs visur, net tarp save tautiškais ir/arba kairiaisiais įsivardinančių žmonių. Kaip kitaip, jeigu ne liberalais galima ... Skaityti toliau

Bermudai Lietuvoje

Bermudų trikampis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovai sako, kad per metus dingsta apie tris tūkstančius žmonių. Lietuvoje pernai dingo 2048* vaikai. Praeitais metais Lietuvoje iš viso dingo 3241 žmogus. Bermudų aritmetika: jei kiekvieno dingusiojo Lietuvoje ieškotų "virš šimto pareigūnų" bent po tris paras - kiek pareigūnų turėtų būti skiriama dingusiųjų paieškai Lietuvoje kasdien? Kokia dalis visų ... Skaityti toliau

Zuoko armotos vėjuoja tvaiku

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei parakas sudrėkęs, iš patrankos vietoj šūvio galima sulaukti pavėjavimo, o jei parakas iki prašvinkimo sudrėkęs – dar ir tvaiko. Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos stoka neapkaltinsi, Gogolio „Mirusių sielų“ personažo Manilovo fantazija tėra tik blankus šešėlis zuokiškajai. Esminis fantazijų skirtumas tas, kad Manilovas apie nerealias svajas tik pasakodavo baudžiauninkams, o Zuokas jas vizijų pavidalu vėjuoja griaudėdamas, tarsi iš armotos. Sakytume, tegul jis vėjuoja tomis vizijomis, tačiau už jų tvaiką sostinė milijonines sumas pinigėlių turi pakloti. Vilniaus meras, statybų ir transporto manijos apsėstas, įsisiautėjo kaip fantomas ir taip sudarkė senojo Vilniaus veidą, tokias akėčias per jį pravilko, kad seniau jį lankiusieji ir dabar vėl pamatę, nebeatpažįsta. Meras ir kai kurie trumparegiai piliečiai džiaugiasi ir didžiuojasi Gedimino prospekto bei Užupio (mero dvaras) kosmetika, o Vilniaus pakraščių, seniūnijų (kumetynų) nemato. Užsienyje, išėję iš mados prieš dešimtmetį, jau pamirštos, neišvaizdžios daugiaaukštės dėžės rado vietą architektūros paminklais turtingame Vilniuje, o tie paminklai nuskendo tarp aukštų neišvaizdžių luitų. Tarp duobėtų pakraščių gatvių įsiterpė ir pats Gedimino prospektas. O kiek kainuoja vien sostinės transporto vizijos? Antai pernai pavasarį su VGTU ir keliomis bendrovėmis buvo pasirašyta sutartis. Jos kaina – 790 tūkst. litų. Šių bendrovių paslaugos savivaldybei jau atsiėjo 355 tūkst. litų. Likusi suma, regis, bus panaudota, dar kitoms miesto transporto vizijoms išaiškinti. „Tolesnėje rengiamo projekto detalizavimo stadijoje pirmenybė būtų teikiama tramvajaus ir BRT tipo greitojo autobuso tinklo plėtrai“, – aiškina savivaldybė. O kokia vizijų realizavimo kaina?..

Atominė elektrinė: žlugdanti svajonė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai. Viršelio tema taip ir vadinasi: „Atominė energija: žlugusi svajonė“. Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo. Pasaulis stovi ant staigaus dujų kainų kritimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių revoliucijos slenksčio. Tačiau Lietuvai tai nė motais. Mes nesivarginame skaičiuoti. Mes juk esame romantikai ir turime didingą svajonę – likti atomine valstybe! „Istorija mažoms šalims retai pasiūlo galimybę įgyvendinti idėjas, iš pirmo žvilgsnio viršijančias tų šalių galias ir valią. Ir net jei pasiūlo, retai tokia idėja nemiršta vos užgimusi. Užtenka išsigąsti: „per drąsu“, rasti pasiteisinimą: „ per brangu“ ir tokios idėjos patogiai atgula metraščiuose...“ Čia citata iš beletrizuotos 24 puslapių brošiūros, kurią radau šeštadienio laikraštyje. Propagandinį leidinį, kaip turbūt ir visą kitą šiuo metu labai intensyvią reklamą žiniasklaidoje, apmoka UAB Visagino atominė elektrinė, tiksliau – visi Lietuvos gyventojai. Juk tai – valstybės projektas, ar ne?

Apie nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategiją

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai. Įdomu, kad siekiant objektyvumo ir kad išvengti klaidų mokslinės publikacijos ar statinių projektai yra privaloma tvarka recenzuojami, tam skiriami oponentai, atliekamos įvairios ekspertizės ir t.t. Tuo tarpu dabar priimami milijardines investicijas ir Lietuvos piliečių pragyvenimą lemsiantys projektai turi būti patvirtinti per kelias savaites be jokios kvalifikuotos analizės ir jokios kritikos. Kiek nors abejojantys strateginiais projektais pravardžiuojami ir siūloma netgi bausti... Žinoma, tokioje situacijoje kyla didelė rizika, kad ir vėl bus priimti nepasverti, visapusiškai neapgalvoti sprendimai, už kuriuos tenka tik politinė atsakomybė, kuri Lietuvoje nieko nereiškia (bent kol kas). Už klaidas mokės visi Lietuvos piliečiai ir tokių pavyzdžių yra pakankamai. Tai atspindi politinės kultūros intelektinį nebrandumą. Suprantama, kad diskusijoje dėl Strategijos sąlygos nelygiavertės, nes valdžios įstaigos šių dokumentų rengimui ir reklamai išleido ne vieną milijoną, tuo tarpu kiti specialistai gali pasiremti tik bendrosiomis žiniomis ir paaukotu laisvalaikiu. Iš esmės sutinkant su Strategijoje formuluojamais galutiniais tikslais ir siekiais kelia abejones kai kurie pasirinkti keliai ir priemonės jiems įgyvendinti, prioritetų ir eiliškumo nesubalansavimas, vidiniai prieštaravimai ir nepakankamas alternatyvų bei išorinės naudos/rizikų įvertinimas.