EBSW

Romualdas Marcinkus, KGB generolas majoras, 1941 m. gimęs Kelmės rajone. 1963 m. baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, spėjo devynis mėnesius padirbėti Šiauliuose vidurinės mokyklos vedėju ir buvo pašauktas į kariuomenę. Grįžęs iškart pateko į KGB ir penkerius metus dirbo KGB LSSR Šiaulių operatyviniu įgaliotiniu, vyr. operatyviniu įgaliotiniu. Buvo pasiųstas į KGB mokyklą Nr.204, kur išklausė penkių mėnesių perkvalifikavimo kursus. Nuo 1970 m. pabaigos dirbo KGB LSSR 1-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio operatyviniu įgaliotiniu. Kaip perspektyvus darbuotojas siunčiamas į KGB Raudonosios vėliavos institutą, kur pagrindiniame fakultete mokosi žvalgybos meno. 1974 m. baigęs institutą, dvejiems metams grįžta į Lietuvą, o netrukus kaip „vilčių teikiantis čekistinis žvalgybininkas“ pekeliamas į Maskvą. Čia iš pradžių tampa KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos (PGU) 19-ojo skyriaus vyr. operatyviniu įgaliotiniu, viršininko padėjėju. Nuo 1979 m. iki 1984 m. įtraukiamas į KGB veikiantį rezervą, kitaip tariant, kaip diplomatas išsiunčiamas į užsienį. Nuo 1978 iki 1984 jis nuolat dirbo Vokietijoje, retkarčiais trumpam nuvykdavo į kitas šalis.

Investicinę EBSW grupę 1992 -aisiais įsteigė devynios investicinės bendrovės: “Investicinė Kauno holdingo kompanija”, “Trikotažo investicija”, “Statybinių medžiagų investicija”, “Farmacija”, “Šviesusis rytojus”, IAB “Kauno holdingo kompanija ir partneriai”, “Vilinvest”, “Nekilnojamasis turtas” bei “Bituko investicija”. Kaip tik šios įmonės, laikytinos EBSW devynkojo čiuptuvais, iš finansinės patirties neturėjusių lietuvių surinko ar supirko milijonus investicinių čekių, privatizavo dešimtis įmonių ir bandė daryti įtaką dar keliolikai įmonių, kurių akcijų turėjo įsigiję. Šis turtas buvo areštuotas po to, kai 1995-aisiais buvo iškelta “Investicinės Kauno holdingo kompanijos” bankroto byla. Tačiau investuotojai, arba vadinamieji indėlininkai, neilgai džiaugėsi, vildamiesi, kad areštuotas turtas bus jiems padalytas. Kauno apygardos teismas po pusmečio panaikino areštą nuo “Šviesiojo rytojaus”, “Farmacijos” bei “Statybinių medžiagų investicijų”, o šios vėl pradėjo plauti keliolikos įmonių turtą. Iš EBSW valdytų įmonių bankroto išvengė tik kelios.

Ir atsitik šitaip, kad tryliktojo po nepriklausomybės atkūrimo Ministrų kabineto programos pateikimo Seimui dieną, gruodžio 9-ąją, pirmą kartą pasaulyje buvo minima Antikorupcijos diena. Išties įdomus ir keliantis nemažai vilčių sutapimas. Tuo labiau kad vidaus reikalų ministru bus Darbo partijos atstovas G.Furmanavičius, tam tikruose visuomenės sluoksniuose (nereikia aiškinti, kokiuose) garsėjantis „Furmos“ pravarde. Todėl neatsitiktinai (gal tik juokais, sarkastiškai) kalbama, jog ministras tam ir paskirtas, kad padėtų pasodinti į kažkokio ministro kėdę savo buvusį bičiulį ir partnerį, EBSW koncerno vadą G.Petriką, kai tas bus grąžintas iš JAV. Deja, toje koalicinės Vyriausybės programoje kovos su antikorupcija sričiai skirtas tik vienas kuklus sakinėlis: „Užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose“. Daugiau nė žodžio, nors prieš rinkimus buvo trimituojama, jog tai bus bene pagrindinis Darbo partijos tikslas. Tad kurgi jis dingo?

Buvusi Gintaro Petriko žmona Edita Petrikienė gali netekti dalies gyvenamojo ploto. Partizanų gatvėje esantį butą, kuriame ji gyvena, ketinama parduoti, nes jis tebepriklauso G.Petrikui. “Per skyrybų procesą turto nepasidalijome. Vyras neprieštaravo, kad likčiau gyventi bute, tačiau nesuskubau turto perrašyti savo vardu”, - “Kauno dienai” sakė E.Petrikienė, kuri su vyru išsiskyrė 1996 metais. Moteris žinojo, jog butas, kaip ir kitas G.Petrikui priklausantis turtas, buvo areštuotas. Šiuo metu turtas pardavinėjamas, kad būtų atsiskaitoma su civiliniais ieškovais, tad antstoliai ketina parduoti ir butą, kuriame ji gyvena. Norėdama išsaugoti stogą virš galvos, E.Petrikienė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama padalyti šį santuokoje įsigytą turtą. Atsakovu tapęs jos buvęs sutuoktinis G.Petrikas, kaip reikalaujama Civilinio proceso kodekse, turėtų pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Garsusis aferistas Gintaras Petrikas į Lietuvą gali būti pargabentas anksčiausiai po dviejų mėnesių. Ar taip atsitiks, priklauso nuo šiuo metu tik pro federalinio kalėjimo grotas saulę matančio buvusio EBSW vadovo advokatų. Jeigu jie nuspręs teismo sprendimą dėl G. Petriko ekstradicijos Lietuvai apskųsti, mūsų šalies teisėsaugininkams, septynerius metus ieškojusiems šio veikėjo, teks apsiginkluoti kantrybe dar ilgesniam laikui. G. Petrikas buvo sulaikytas JAV Kalifornijos valstijoje gegužės 2 d. Gegužės 14-ąją jis stojo prieš teismą Los Andžele. Buvęs Kauno holdingo EBSW vadovas įtariamas beveik 80-ies milijonų litų indėlininkų lėšų išgrobstymu. Savo pinigus jam patikėjo ir tūkstančiai klaipėdiečių. Nuo 1999 m. Amerikoje su šeima gyvenęs G. Petrikas, pasivadinęs Aleksandru Davidofu, taps penktuoju piliečiu, kurį norima sugrąžinti į tėvynę pagal ekstradicijos sutartį tarp JAV ir Lietuvos.

Kauno apygardos teismui paskelbus nuosprendį dėl Investicinės Kauno holdingo kompanijos veiklos iškeltoje baudžiamojoje byloje, penki teisiamieji salę paliko aukštai iškeltomis galvomis, lydimi pasipiktinusių indėlininkų replikų. Dėl beveik 81 mln. litų, surinktų iš eilinių gyventojų, iššvaistymo reali laisvės atėmimo bausmė paskirta tik vienam iš penkių teisiamųjų suolan atsidūrusių Kauno holdingo kompanijos (KHK) veikėjų. Paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių šalies teismų istorijoje bylų tapo akibrokštu ne tik jo išklausyti susirinkusiems indėlininkams, bet ir bausmes siūliusiems prokurorams. Teismas nutarė išteisinti KHK steigėją, EBSW viceprezidentą Algirdą Pašukevičių, kurio veiksmuose neįžvelgta nusikaltimo sudėties. Realios laisvės atėmimo bausmės sulaukė tik Valdas Krasnickas, asmeniškai rūpinęsis gyventojų indėlių rinkimu, o jam talkinusi bendrovės direktorė Jolanta Barysienė nuo bausmės atleista dėl amnestijos.

Prezidentas Valdas Adamkus prašo Generalinės prokuratūros suteikti informacijos apie būsimąjį vidaus reikalų ministrą Gintarą Furmanavičių. Šalies vadovas prašo, kad Generalinė prokuratūra suteiktų informacijos apie G.Furmanavičiaus sąsajas su skandalingai bankrutavusio EBSW koncerno byla. G.Furmanavičius minėtoje byloje nebuvo įtariamasis, bet buvo apklaustas liudytoju. Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimams Darius Gudelis žurnalistų paklaustas, kas būtų, jei paaiškėtų, kad G.Furmanavičius buvo su žmones ir valstybę apgaudinėjusio EBSW koncerno machinacijomis, atsakė, kad "yra tam tikros procedūros, pirmiausia premjeras turi kelti klausimą, ar jo ministras gali vadovauti".

Investicinė Kauno holdingo kompanija (KHK) buvo įregistruota 1992 m. balandžio 29 d. Kauno miesto rejestre. Iš jos įstatuose apibrėžtų 10 veiklos sričių net septynios (finansinis tarpininkavimas, finansinis lizingas ir kt.) nebuvo būdingos investicinių akcinių bendrovių veiklai. Indėlių rinkimas įstatuose nebuvo numatytas. Bendrovė neturėjo Lietuvos banko leidimo vykdyti kreditines operacijas. KHK įsteigė Gintaras Petrikas, Algirdas Pašukevičius, Igoris Snetkovas, Kęstutis Armaitis ir Marija Snetkova, kiekvienas įgiję po 10 dešimties litų vertės akcijų (po 100 Lt). KHK indėlius rinko nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1995 m. birželio 6 d. Per tą laiką kasoje buvo priimta ir užpajamuota 344 mln. 347 tūkst. litų litų, surinktų iš žmonių. Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų, palūkanų sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų. Baudžiamoji byla dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu buvo iškelta 1995 m. rugpjūčio 10 d. KHK liko įsiskolinusi beveik 15 tūkst. indėlininkų, neatgavusių 81 mln. litų. 1996 m. vasario 29 d. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl KHK tyčinio bankroto, kuri tuo metu buvo sujungta su iššvaistymo byla.

Skaudžiausia socialdemokratų vieta Tai, kad Gintaro Petriko ekstradicija – skaudi socialdemokratų vieta, rodo ir šis faktas: 2004 m. birželio mėnesį buvo sudaryta Seimo laikinoji komisija koncerno EBSW veiklai ir jos ryšiams su politikais tirti. Tuo metu, kaip žinia, Seimo pirmininkas buvo Artūras Paulauskas, premjeras – Algirdas Brazauskas, o valdančiąją daugumą sudarė socialdemokratai ir socialliberalai. 2004 m. birželio 8 d. Seime įvyko pirmasis laikinosios komisijos posėdis. Jame - tik du klausimai: dėl komisijos darbo reglamento ir dėl komisijos darbo krypčių ir apimties. Kitas laikinosios komisijos posėdis įvyko po trijų mėnesių – rugsėjo 16 d. Seimo tinklapyje šis posėdis aprašytas vienu sakiniu: susitikimas su generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu ir kitais savo laiku tyrusiais EBSW bylą prokurorais. Po keturių dienų Seimo laikinoji komisija savo posėdyje išklausė Policijos departamento generalinio policijos komisaro pavaduotoją S.Liutkevičių, dar po trijų dienų – buvusį Kauno Ekonominės policijos viršininko pavaduotoją S.Sipavičių. Praktiškai tuo ir baigėsi Seimo laikinosios komisijos EBSW veiklai ir jos ryšiams su politikais tirti darbas.

Dar tebevykstant teismo procesui Kauno apygardos teisme A.Pašukevičius teigė dirbantis AB prekybos bazėje “Urmas” konsultantu bei UAB “Corporate Property Holding” vyriausiuoju specialistu investicijoms. Tose pačiose bendrovėse jis darbuojasi iki šiol. 50-metis Algirdas Pašukevičius auksiniais EBSW gyvavimo laikais tituluotas dešiniąja G.Petriko ranka. EBSW viceprezidentas, vienas KHK steigėjų, teisėsaugininkų buvo vadinamas “pinigų imperijos strategu”, tačiau tokio jo vaidmens teisme įrodyti nepavyko. A.Pašukevičius praėjusių metų liepą iš Kauno apygardos teismo išėjo aukštai iškelta galva - jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl lėšų iššvaistymo buvo nutraukta, o jis išteisintas.

LTV žinių laidos "Panorama" duomenimis, EBSW tyrimo medžiagoje yra nurodyta, kad dabartinis vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius dirbo keliose su EBSW susijusiose įmonėse. Jis - buvęs akcinės bendrovės "Žemprojektas" direktorius bei šios bendrovės valdybos pirmininkas, bendrovėje "Statybos asocijacija" buvo valdybos narys ir direktoriaus pavaduotojas, buvo bendrovės "Dara" akcininkas ir stebėtojų tarybos narys. Vidaus reikalų ministras taip pat buvo bendrovės "Umbas" akcininkas, "Statybinių medžiagų investicija" stebėtojų tarybos pirmininkas, investicinės akcinės bendrovės "Trikotažo investicija" ,"Jonavos montuotojas "stebėtojų tarybos narys bei investicinės akcinės bendrovės "Šviesus rytojus " steigėjas. Dėl šių įmonių paimtų paskolų G. Furmanavičius teisėsaugos pareigūnų buvo apklaustas kelis kartus."Dara" iš Valstybinio komercinio banko paėmė daugiau kaip trijų milijonų paskolą, "Umbas" daugiau kaip milijoną litų. Teisėsaugai Furmanavičius teigė, kad paskolų panaudojimas jam nėra žinomas ir kad EBSW įmonėse jis buvęs tik samdomas darbuotojas.

Maždaug prieš septynerius metus iš Lietuvos pasprukęs finansinio koncerno EBSW prezidentas Gintaras Petrikas šiuo metu gyvena Jungtinėse Valstijose ir yra saugomas šios šalies slaptųjų tarnybų. Oficialusis Vašingtonas atsisako Lietuvai išduoti 41 metų G.Petriką, nes jis - "ypač svarbus bei saugomas liudytojas, įtrauktas į specialią apsaugos programą". Amerikoje pagal specialią liudytojų apsaugos programą yra saugomi asmenys, padarę sunkius nusikaltimus arba žinantys apie tokią bendrininkų veiklą, sutikę bendradarbiauti su teisėsauga ir teisėsaugai suteikę vertingos informacijos. Tokie liudytojai gali būti saugomi visą gyvenimą. Oficialiojo Vašingtono nedomina vietinės reikšmės lietuviai mafiozai, nedomina vietinės reikšmės finansinės machinacijos. G.Petrikas greičiausiai saugomas todėl, kad žino kur kas reikšmingesnių dalykų. Pavyzdžiui, faktų, susijusių su Rusijos slaptųjų tarnybų veikla Baltijos kraštuose. Galbūt G.Petrikas, EBSW koncerno įkūrėjas, yra įsivėlęs į Rusijos mafijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų rengtas machinacijas Lietuvoje bei kituose Rytų Europos kraštuose. Juk Amerika, kai kurios Vakarų Europos šalys saugo daug Rusijos FST keršto bijančių žmonių - buvusį KGB karininką Olegą Gordijevskį, buvusį GRU karininką Viktorą Suvorovą (tikroji pavardė - V.B.Rezunas), Rusijos milijardierių Borisą Berezovskį...