| |

Ne viskas žalia kas žaliuoja

Būti žaliu Lietuvoje dabar madinga. Nors pas mus vis dar yra klausimų dėl pačios ekologiškumo sąvokos, o stipraus žaliojo judėjimo kaip ir nėra, jau atsiranda veikėjų, darančių pinigus prisidengiant gerais norais. Pora paprastų pavyzdžių: Žaliojikarta.draugas.lt, kaip rašoma jų svetainėje, yra „pirmoji Lietuvoje jaunimo jungtinė iniciatyva, vienijanti tuos, kurie tiki, kad pradėti tvarkyti pasaulį reikia nuo savęs. “Žalioji karta” siekia pažangos aplinkosaugos srityje per švietimą ir visuomenės sąmoningumo ugdymą. Remiantis pasauliniais pavyzdžiais, siekiama sudominti Lietuvos jaunimą ekologinėmis temomis ir taip pažadinti likusios visuomenės dalies savimonę. ” Puiku, ane? Taip – kol kas viskas atrodo gerai. Pasižiūrime tada jų svetainę kiek atidžiau – matome, kad orientuojamasi į jaunimą, daugiausiai į paaglius iki 18 metų: lengvas, žaismingas stilius, tūkstančiai narių nuo 6 (!) iki 18 metų… Bet ką taip ryškiai ir atvirai mato jaunieji internautai šioje „jaunimo sąmoningumą” propaguojančioje svetainėje? Hm… alkoholio reklamą! Jei taip yra „ugdomi” žaliai nusiteikę berniukai ir mergaitės, nieko nuostabaus, kad vietoje „žalios kartos” išauga stiprų potraukį alui turintys potencialūs viešosios tvarkos pažeidėjai. Jei alkoholis oficialiai nėra parduodamas asmenims iki 18 metų, kodėl Internetu jaunimas vis tik YRA skatinamas jį pirkti? Tikiuosi, į šį klausimą artimiausiu metu man atsakys atitinkamos tarnybos.

| |

Ekonomika ir ekologija

Prasidėjus finansų krizei ekonomistai pradėjo skleisti gandus, jog sunkiu finansiniu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Jų pasisakymus galėjome pamatyti spaudoje. Atrodo logiška – parduotuvėse ekologiški produktai kainuoja brangiau, sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius. Ekonaujienų redakcija pasiteiravo keleto ekologiškas prekes pardavinėjančių įmonių ar jos jaučia finansinę krizę ar pirkimai sumažėjo? Atsakymas buvo vienbalsis: “ne”. Ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo. Ekonomistai suklydo. Kodėl? Galbūt ekonomistai neįvertino ekologiškų prekių išskirtinumo? Jeigu tai būtų paprastos prabangos prekės, tai joms galiotų ekonomistų peršami dėsniai, tačiau nesumažėjusi paklausa rodo, jog tai nėra vien tuščia ir nereikalinga prekė. Ekologiškų produktų žmogui gyvybiškai reikia. Kodėl? Pirmas dalykas, kuo ekologiškos prekės skiriasi nuo kitų yra jų švarumas ir sveikumas. Jei žmogus pirko paprastus skalbimo miltelius ir jie jam sukeldavo alergiją, jo vaikus išberdavo, o pradėjus vartoti ekologiškus odos dirginimas ir alergijos dingo, tai net ir sunkmečiu pirkėjas neatsisakys mokėti daugiau ir tikrai negrįš prie nepatogumus sukeliančių produktų. Antras dalykas, kaip įsitikino daugelis vartojusių ekologiškus maisto produktus, jie yra skanesni. Jeigu kalba eitų apie paprastus produktus, pavyzdžiui, pyragaitis su sezamo sėklomis už litą ar tas pats pyragaitis už 2 litus, tai žmogus sunkmečiu rinktųsi pigesnį variantą.

| |

Ekologiškoms idėjoms būtina sklaida

Ekologija ir ekologiškas gyvenimo būdas – dažna pokalbių, žiniasklaidos ir mėgėjų gvildenama tema. Daugelis kaltina ekologija susirūpinusius žmones mados vaikymusi ir tame dalis tiesos yra. Tačiau apie tai kas svarbu, turi būti kalbama. Privalu didinti visuomenės supratimą ir vesti ją prie teisingo kelio. Prie mūsų planetos, mūsų visų namų išsaugojimo. Tekstas internete dažnam gali pasirodyti nuobodi ir sausa informacija. Tačiau už jos slypi labai svarbūs ir esmingi dalykai. Ekologija, atliekų rūšiavimas, ekologiniai ūkiai, ekologiškas maistas, ekologinė kosmetika tai žodžiai. Daugeliui jie gali pasirodyti paprasčiausiu snobizmu, bet akivaizdu, kad tai kas yra kilę iš gamtos yra svarbu, sveika visiems. Daugiau, už šių sąvokų slepiasi tai, kas yra būtina mūsų planetai. Užsienyje praktiškai žino ir turi savo požiūrį į ekologiją. Jie gali pritarti šioms idėjoms arba ne, bet apie tai jie turi labai daug informacijos. Lietuvoje, nors yra šaltinių rašančių apie ekologines idėjas, tačiau jų nėra pakankamai, dėl ko ekologinės lietuviškos informacijos pasiekiamumas žmonėms tampa gana ribotu. O tai yra labai blogai, nes kiekvienas prarastas žmogus, kiekviena prarasta diena kenkia mūsų žemei. Neturėdami pakankamai informacijos, lietuviai ir toliau niokoja gamtą, darydami žalą žemei, savo tautiečiams, kaimynams ir sau. Ir tai jie daro ne specialiai, o dėl savo nežinojimo. Negalima dėl jų elgesio kaltinti tik šių žmonių.

| |

Žmonės nori ekologiškų produktų

Šiandien prasidėjęs projektas maloniai stebino ne tik savivaldybės vadovus, tačiau ir paprastus žmonės. Tiek savivaldybės vadovai, tiek į renginį susirinkę žurnalistai stebėjosi šio turgelio sėkme. Prie specialiai prekybai pritaikytų automobilių susidarė eilės. Tarp pirkėjų buvo įvairių žmonių – tiek jaunuolių, tiek vyresnio amžiaus žmonių, kurie ekologiškų produktų gerbėjų argumentams dažniausiai yra kurti. Tačiau, matyt, šiuos į turgelį atviliojo ne ekologinių produktų toleravimas, o tiesiog galimybė įsigyti vaisių, daržovių ir kitų ekologinių prekių pigiau nei prekybos centruose. „Geriau mūsų pinigėlius pasiima tie, kurie patys lieja prakaitą, triūsia, augina produktus, nei juos paliksime prekybos centruose už perpardavinėjimą”, – sakė viena pirkėja. Prekeiviai neslėpė to, kad tokie turgeliai yra reali parama ūkininkams. Nors ekologiški produktai yra itin populiarus užsienio šalyse, Lietuvoje šie produktai tiek daug dėmesio nesulaukia. Daugelis specialistų teigia, kad ekologiški produktai, tai gerai begyvenančių šalių gyventojų užgaida. Tačiau, regis, Vilniuje didelio populiarumo sulaukęs mobilus turgelis paneigia šią teoriją. Kita vertus, produktai mobiliajam turgelyje buvo parduodami gana pigiai. Kainos, lyginant su didžiųjų prekybos centrų kainomis, buvo panašios, o kartais net mažesnės. Tuo tarpu prekybos centruose ekologiški produktai dažniausiai parduodami kur kas didesnėmis nei įprasta kainomis.

| |

Padėkime Žemei – padėkime sau

Žemė – žmonių planeta. Ji mūsų ir lopšys, ir rūmai, ir visa tai, kas už horizonto. Rūpintis ja, vadinasi, pagal galimybes rūpintis visur ir visada tuo, kas priklauso mums visiems ir tuo, kas supa vien tave. Žemei, planetos išlikimui grasina klimato atšilimas, kelia pavojų energijos resursų besaikis naudojimas, ekologinės problemos. Per 100 amžių Žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu. Tiek pat Europoje – per vieną XX amžių. Ledynai tirpsta rekordiniu greičiu, dėl to kyla jūros vandens lygis, dažnėja audros ir potvyniai. Ir tai tik pradžia. Numatoma, kad XXI amžiuje temperatūra dar kils 2-7 laipsniais. Pasekmės būtų tragiškos. Dėl klimato atšilimo jau šiandien du milijardai žmonių gyvena regionuose, kuriuose trūksta vandens. 2025 metais jų bus virš 5 milijardų. Dėl besaikio gamtos turtų naudojimo nuolat daugėja badaujančių žmonių, ateityje šimtams milijonų grės bado mirtis. Visa tai gali sukelti didžiulius migracijos srautus, skatinti visuomenės ir politikos radikalėjimą, aštrius konfliktus dėl senkančių išteklių. Todėl Europos Sąjunga skelbia: didžiausia grėsmė žmonijai – ne terorizmas, ne branduolinis ginklas ir jo plitimas, ne žiaurūs karai, drebinantys pasaulį, o klimato kaita! Ji palies kiekvieną žmogų, gyvenantį visose pasaulio valstybėse, kiekviename kontinente. Tik kartu mes galime sustabdyti klimato kaitą. Tai mes, žmonės, keliame klimato pokyčius, nuodijame gamtą, gyvūnus ir save, grėsmingai didiname šiltnamio efektą.

| |

Aplinkos ministrai vienbalsiai sutarė dėl „Žalios Ekonomikos“ kūrimo

Nairobyje, Kenijoje, 5 dienas vykusiame Pasaulio aplinkos ministrų forume, kuriame dalyvavo ir Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, buvo sutarta dėl globalių ekologinių problemų, kaip gyvsidabrio paplitimas, biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimas, sprendimo. Daugiau nei 140 valstybių atstovai vienbalsiai sutiko pradėti derybas dėl tarptautinės sutarties gyvsidabrio klausimu. Tokiu būdu bus siekiama spręsti globalių gyvsidabrio, kuris kelia pavojų šimtų milijonų žmonių sveikatai, emisijų mažinimą. Achimas Steineris, JT Aplinkos programos (JTAP) generalinis direktorius, teigė: „JTAP septynerius metus koordinuoja ir prisideda prie intensyvių mokslininkų ir politikų diskusijų, kaip geriausiai tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis. Šiandien pasaulio aplinkos ministrai, remdamiesi daugybę faktų ir pasirinkimų variantų, nusprendė, jog reikia nustoti kalbėti ir pagaliau imtis veiksmų.” Siekiant tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis, JT narės įsipareigos didinti pasaulio valstybių galimybes saugiai sandėliuoti gyvsidabrio atsargas, mažinti gyvsidabrio tiekimą iš sunkiųjų metalų kasyklų, didinti sąmoningumą dėl šio metalo pavojų, sumažinti gyvsidabrio naudojimą įvairių produktų, pvz. termometrų, aukšto intensyvumo lempų, tam tikros rūšies popieriaus ir plastiko gamyboje.

Galaktikos centre kvepia avietėmis
| |

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Ištyrus gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškinta, kad jis gali būti aviečių kvapo, rašo „The Guardian”.
Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkai kosmoso erdvėje ieškojo amino rūgščių – pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė. Astrobiologams amino rūgščių atradimas reiškia galimybę, kad gyvybė galima ir kitose planetose. Ispanijoje įrengtu IRAM teleskopu astronomai ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę. Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė. Nors mokslininkai dar neaptiko ieškotų amino rūgščių, tačiau jiems pavyko pastebėti etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido – tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės. Rasta cheminė medžiaga etilformiatas suteikia kvapą avietėms. Beje, ta pati medžiaga suteikia kvapą ir romui. „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių”, – „The Guardian” cituoja astronomą Arnaudą Belloche.

Dinozaurai gyveno ir Arktyje
| |

Dinozaurai gyveno ir Arktyje

Juk žinote šį scenarijų: prieš 65 mln. metų į Žemę rėžiasi meteoras, išjudina vulkanus, dulkės ir dūmai pripildo orą, dinozaurai žūva.
Viena teorijų tokia, kad dinozaurų žūtį lėmė dėl užtemdytos saulės užslinkęs šaltis, tačiau Pascalio Godefroito iš Belgijos Karališkojo gamtos mokslų instituto vadovaujama paleontologų komanda tvirtina kitaip, rašo Livescience.com. Anot jų, kai kurie dinozaurai (galimas dalykas, šiltakraujai) buvo netikėtai gerai prisitaikę ištverti kone stingdančias temperatūras. Komandos pastarieji radiniai – įvairios dinozaurų fosilijos, datuojamos tik keliais milijonais metų prieš meteoro smūgį, rastos upėje šiaurrytinėje Rusijos dalyje. Net atsižvelgus į kontinentų poslinkius, šie dinozaurai gyveno daugiau nei 70 laipsnių Šiaurės platumos, gerokai pasistūmėję už Šiaurės poliarinio rato. Ir jie nebuvo paklydę keliautojai. Tarp fosilijų yra kiaušinių lukštų – pirmųjų tokiose platumose – bei kitų sėslios, gausėjančios populiacijos įrodymų. Tiesa, kad Arktis tuomet buvo gerokai šiltesnė, bet toli gražu ne juokas. Tarp fosilijų aptiktų lapų dydis ir forma bei kaulai leido P. Godefroito komandai manyti, kad metinė temperatūra siekė 50 laipsnių pagal Farenheitą [10 laipsnių Celsijaus – lrt.lt], o žiemos buvo stingdančios. Tačiau galima į dinozaurų išnykimo teoriją pažvelgti ir kitaip. Po meteoro smūgio dulkės atmosferoje turėjo apriboti fotosintezės procesą ir suardyti maisto grandinę bei lemti badą, o šis ir sunaikino dinozaurus.

| |

Virš Labanoro regioninio parko sprogo meteoritas

Kovo 30 dieną, keliolika minučių po 23 valandos, virš didžiulės Labanoro regioninio parko teritorijos iš pietryčių šiaurės vakarų kryptimi praskriejo didžiulis ugnies kamuolys – bolidas. Neįprastas skrydis buvo matomas maždaug 50 km spinduliu, o po kelių sekundžių 7-10 km aukštyje virš miško nugriaudėjo sprogimas. Net gana atokiai stovinčiuose kaimeliuose kilo panika – garsas pasklido apie 50 km spinduliu nuo epicentro. Dangų be menkiausio debesėlio apėmusi akinanti šviesa, karštis, dūmai ir didžiulis griausmas žmonėms sukėlė siaubą. Įvykio liudininkais tapo nedidelio Fedoriškių kaimelio gyventojai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Galingo sprogimo banga maždaug 5 kv. km plote išguldė medžius, žuvo žvėrys, o šimtų kilometrų spinduliu nuo epicentro išdužo langų stiklai. Epicentro plote augę medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Dėl stipraus spinduliavimo kelių dešimčių kilometrų skersmens plote kilo gaisras, sunaikinęs tai, kas dar buvo likę po sprogimo. Netoli Baltųjų Lakajų buvo užfiksuota magnetinė audra.

| | |

Didžiausi visų laikų jūrų lobiai

Turėjo praeiti daugiau kaip 20 metų, kol buvo pagerintas lobių ieškotojo M.Fišerio rekordas. Sėkmė aplankė Floridos valstijoje registruotą amerikiečių jūrinių tyrimų kompaniją „Odyssey Marine Exploration”. Ji visame pasaulyje ieško nuskendusių istorinių laivų ir juose esančių vertybių. Atlanto gelmėse slypintys auksinių ir sidabrinių monetų lobiai jau 13 metų yra pagrindinis šios kompanijos verslas. Sėkmė ją lydėjo 2003 metais, kai netoli Floridos pakrantės narai aptiko Pilietinio karo laikų ratinio garlaivio „Republick” nuolaužas. Šis laivas 1865 rudenį gabeno į Naująjį Orleaną 500 statinių, pripildytų sidabrinių ir auksinių monetų, bet jį užklupo audra ir laivas nuskendo. Iš jo nuolaužų buvo surinkta daugiau kaip 50 tūkstančių įvairaus kalimo monetų ir 14 tūkstančių įvairių eksponatų. Šis radinys pelnė kompanijai keliolika milijonų dolerių. Pernai pagaliau išsipildė sena „Odyssey” kompanijos įkūrėjo Grego Stemo (Greg Stemm) svajonė -atrasti ir iškelti didžiausią lobį Atlanto vandenyse. Apsirūpinę giluminiams darbams pritaikyta įranga, kompanijos narai rado nuskendusių laivų nuolaužas. Iš jų ištraukė maždaug pusę milijono auksinių ir sidabrinių monetų. Kompanija, baimindamasi nelegalių lobių medžiotojų, neskubėjo viešai pasidalinti savo sėkme. Tačiau 2007 metų gegužės 18 dieną ši žinia iškilo viešumon. Tą dieną kompanija iš Gibraltaro išskraidino lėktuvą, į kurį buvo pakrauta 17 tonų radinių, sudėtų į kelis šimtus plastikinių konteinerių.