Pokalbiai su savimi – Aurelijus AUGUSTINAS – Įvadas – 3
“Išdidumo mokykla”, “pasipūtėliai”, “išdidėliai” – taip Augustinas vėliau vadins neoplatonikus. “Pataisymuose” nesutiks su daugeliu savo jaunystės raštų teiginių: “Ir ne veltui man nepatinka pačios Platono, filosofų platonikų ar akademikų liaupsės, kuriomis juos taip išaukštinau, kaip tikrai nederėjo šlovinti šventvagių žmonių”. Bet tai bus vėliau. O Kasiciake apie “platonikų knygas” Augustinas kalba kitaip. Pradėdamas dialogo “Prieš akademikus” antrą knygą, jis ilga prakalba kreipiasi į savo globėją Romanianą. Taip, Augustinas jau keliolika metų rusenęs meile išminčiai. “Tik štai, atsitiko perskaityti keletą svarbių knygų […], kurios ant anos smilkstančios ugnelės užlašino vos keletą brangiausio aliejaus lašų. Neįtikėtina, Romanianai, neįtikėtina, ir galbūt daugiau, nei tu iš manęs laukei. Ką ir sakyti! Jos sukurstė manyje tokį gaisrą, kokio nė pats iš savęs nesitikėjau. Kas gi man nuo tol garbė, kokia gi žmonių prabanga galėjo mane sujaudinti, koks tuščios šlovės geismas, kokia pagaliau šio mirtingojo gyvenimo paguoda, kokie jo raiščiai? Staiga aš visas leidausi savęsp.”