Kategorija: Kulinarija

Marinavimas. Skaitytojų receptai. 4 dalis

Pomidorai savo sultyse. Užpilui skirtus produktus supilti į puodą ir užvirinti. Pomidorus sudėti į stiklainius ir užpilti verdančiu užpilu. Sterilizuoti iki užvirs ir tuoj pat sandariai uždaryti. Marinuoti agurkai. Agurkus nuplauti,sudėti į 3 l talpos stiklainius, užpilti verdančiu vandeniu, pridengti dangteliais ir palaikyti 10 min. Tuo metu į kiekvieną stiklainį dedame krapų žiedynų, po 5 pipirus, 2 šaukštus druskos, 3 šaukštelius cukraus, 100 g acto, morką (supjaustytą griežinėliais), česnako skiltelių. Nupiltą vandenį vėl užvirinti užpilti juo paruoštus agurkus ir sandariai uždaryti. Marinuoti pomidorai....

Marinavimas. Skaitytojų receptai. 5 dalis

Marinuoti burokėliai obuolių sultimis. Virtus burokėlius (nuluptus) sutarkuojame arba supjaustome užpilame karštomis obuolių sultimis (geriausiai tinka naminės), dedame druskos pagal skonį, lauro lapus, pipirus, užkaičiame iki virimo. Supilstome į indelius. gero apetito. "Ikra". Viską sumalti mėsmale (obuolius, aguročius nulupti) supilti priedus ir virti ant silpnos ugnies 2,5 val. (galima troškinti orkaitėje, tada nepridega ir mažiau reikia maišyti). Supilstyti į stiklainius. Tinka prie visko ir labai skanu. Baklažanų ir paprikų salotos. Baklažanus supjaustyti griežinėliais (1-2 cm) apkepti mišinyje aliejaus, acto, cukraus ir druskos. Po...

Konservavimas. Pomidorai želatinoje

Įpusėjo pomidorų derlius - pradedu konservuoti šeimai pomidorus želatinoje. Pradžioje reikia 4 su kaupu šaukštus želatinos užmerkti stikline virinto vandens, o geriausiai tai padaryti iš vakaro. 3-5 minutes visą tą marinato mišinį pavirinu, atvėsinu ir įpilu 0,5 stiklinės acto. Kol marinatas vėsta - ruošiu pomidorus. Į iškaitintus (aš išplikau verdančiu vandeniu) stiklainius dedu sluoksnį griežinėliais pjaustytų svogūnų galvų, tada sluoksnį pomidorų. Jei vaisiai didoki - pjaustau į patogesnes skilteles. Sluoksniuoju kuo talpiau. Ištirpusią želatiną dar pašildau įstatytą į kitą dubenį su karštu vandeniu,...

Šv. Velykų stalas žemaičių bajoro namuose

Per pirmąją Šventųjų Velykų dieną ant stalo dėdavo iš bažnyčios parsineštą pašventintą Velykų bobą, jau rudenį būtent šiam šventiniam stalui paruoštą garsųjį žemaitiškai rūkytą ir gerai subrandintą avienos kumpį (vėliau, kai buvo pamirštas gaminti šis autentiškas sakralinis avienos valgis, ant Velykų stalo atsirado veršienos kumpis), bajorams, dvarininkams, klebonams be to dar patiekdavo įdarytą keptą ėriuką. Ėriuko galva būdavo įdaryta svieste su džiūvėsėliais ir prieskoninėmis žolelėmis keptomis smegenėlėmis, o pats ėriukas būdavo įdaromas malta aviena, išmaišyta su kiaušinių tryniais, džiūvėsėliais ir pagardinta cinamonais, muskatų...

Lietuviai valgomuosius ledus atrado didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais

Valgomieji ledai į Lietuvą yra patekę įvairiais keliais. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316-1341) valdymo laikais. Pirmąsias žinas apie valgomųjų ledų, tiksliau sakant, šerbeto gamybą į Lietuvos dižiąją kunigaikštystę bus atvežę Aukso Ordos, persų ir armėnų pirkliai bei armėnų gydytojai, kurie su savimi imdavo ir savo virėjus. Platesniam šerbetų išplitimui Lietuvos didikų ir bajorų rūmuose bei dvaruose ypač daug įtakos turėjo 1582-1584 m. Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio ir didelio būrio Lietuvos didikų ir bajorų kelionė į Šventąją žemę, Siriją ir Egiptą. Kunigaikščio...

Tapti vegetarais gali ne visi

Tapti vegetarais gali ne visi
Europą krečia vegetarizmo karštligė – žmonės masiškai rūpinasi savo sveikata ir nustoja valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus. Nors toks gyvenimo būdas gelbsti nuo antsvorio, širdies ligų, hipertenzijos ir vidurių užkietėjimo, dietologai įspėja: fanatiškas vegetarizmas gali būti žalingas sveikuolių sveikatai. „Klaipėdos“ kalbinta dietologė Daiva Pipiraitė neneigė, kad vegetarai išties turi mažiau sveikatos problemų. „Tačiau nėra įrodyta, ar gera sveikata tiesiogiai susijusi su mėsos nevalgymu. Paprastai šie žmonės taip pat aktyviai sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio, gyvena aktyvų gyvenimą“, - pasakojo specialistė. Pasak jos,...

Vegetarinė mityba

Vegetarinė mityba
Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių. Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą, organizmas aprūpinamas visomis...

Krikščionybė Ir Vegetarizmas

Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Bet atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma žodžių ("trophe", "brome" ir kt.), verčiamų žodžiu "mėsa", reiškia tiesiog "maistas" arba "valgymas" plačiąja prasme. Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (8:55) skaitome, kad Jėzus prikėlęs moterį iš numirusių ir "liepęs duoti jai valgyti mėsos". Graikiškas originalo žodis "phago" verčiamas "mėsa", o jis reiškia tiesiog "valgyti". Taigi Kristus iš tikrųjų pasakė jai – "valgyk". Graikiškas žodis "kreas"...

Vegetarizmas – pliusai ir minusai

Vegetarizmas - pliusai ir minusai
Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų - kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį. Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai. Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro...

Vegetarizmas

Vegetarizmas
Vegetarizmas - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto. Tačiau vegetarizmas turi ne vieną formą. Tarkim veganai valgo tik augalinės kilmės maistą ir netgi nenaudoja daiktų, kurie savo sudėtyje turi odos, kailių. Ovo-lakto veganai vartoja pieno produktus ir kiaušinius, o pusiau vegetarai valgo ir žuvį. Vegetarizmo ištakos glūdi Vedose. Rytuose jis buvo ir yra siejamas su sveiku gyvenimo būdu, asmenybės harmonija. Vegetarizmo šalininkų manymu, vegetaras yra fiziškai ir dvasiškai stiprus, atsparus ligoms, ilgaamžis. Fiziologinio vegetarizmo teorija...