Nesaikinga stintų žvejyba

Palangos Stintos 2016
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Stintos jūroje pateko į depresijos būklę, jų laimikiai susmulkėjo. Naudojant tinklus su padidintomis akimis išgaudytos stambios patelės. Tai yra nemokšiškumo gamtosaugoje pasekmės. Lietuvoje sutinkama praeivė jūrinė stinta dar vadinama didstinte, turi dvi grupes - mažąją stintelę Kuršių mariose ir ežerinę stintą Rytų Lietuvos ežeruose. Jų variacijos skiriasi pagal gyvenimo trukmę, lytinio subrendimo laiką ir biologines savybes. Praeivės stintos užauga iki 28 cm ilgio, 180 gramų svorio, neršia 3-4 kartus. Stintelės (rusiškai - Snietok) labiausiai telkiasi gilesnėje Rusijos Kuršių marių dalyje. 6-9 cm ilgio stintelės po pirmojo neršto žūva. Jų masė dengia vandens paviršių ir skleidžia smarvę. Kiek didesnės ežerinės stintos neršia ir pakartotinai. Ežerinių stintų verslinė žvejyba Lietuvoje galima tik Dusios, Baltųjų Lakajų, Juodųjų Lakajų, Luokesų, Virintų, Siesarties, Baluošo, Zaraso ežeruose ir Antalieptės mariose. Pastaraisiais metais vyko ryškūs tiek didstinčių, tiek stintelių ir ežerinių stintų nykimo požymiai. Sureguliavus žvejybos Baltijos priekrantėje kvotavimo sistemą ir pritaikius apsaugos priemones Kuršių mariose ir nerštavietėse, jūrinių stintų išteklius dar galima išsaugoti. Vienu aktualiausių stintų apsaugos priemonių yra tai, jog būtina sutvarkyti šių žuvų mėgėjiškos žvejybos apskaitą įvedant žvejybos knygeles. Pagal mano penkerių metų stebėjimus, žvejai mėgėjai atskirais metais stintų sugauna daugiau nei verslininkai.

Žvejai įtikėjo: stintų ištekliai – neišsenkantys

Stintos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar galima gaudyti neršiančias žuvis? Lietuvoje galima. Kuršių mariose jau gerą mėnesį tinklais semiamos neršti plaukiančios stintos. Tačiau netolimoje ateityje jų apskritai gali nebelikti. Rusnėje visą praėjusią savaitę žvejai dirbo be poilsio. Savaitgalį pagaliau pradėjo eiti stinta. Šio momento pamario žvejai laukia kaip didžiausio metų įvykio. Kai kurios žvejybos įmonės tik dėl stintų ir išgyvena. Todėl stengiamasi nepramiegoti to momento, nes nežinia, kiek laiko truks šis vajus. Žvejai spėja, jog šią savaitę stintos jau pradės neršti ir žvejyba baigsis. Kai pradeda eiti stintos, žvejojama net naktimis. Verslinės žuvininkystės atstovai tuo metu apsigyvena prie marių. Žvejai pakrantėje turi įsirengę laikinus namukus, kuriuose gali pailsėti ir pasidėti savo įrankius. Neretai tai būna senas autobusas ar vagonėlis, kuriame įrengtas ir šildymas. Verslininkai žuvis gaudo tinklais, kuriuos tempia net aštuoni vyrai arba traktorius. Vienu kartu ištraukiama apie 140 kilogramų žuvų. Pasak žvejų, vakare pagaunama dar daugiau. Čia pat, pakrantėje, stintos ir pardavinėjamos. Agurkais kvepiančių jų pirkti atvažiuoja ne tik iš Klaipėdos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš Kauno. Kitose šalyse stintos laikomos kone parazitinėmis ir jų niekas nevalgo. Anksčiau šiomis žuvimis netgi tręšdavo laukus. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje ir ypač Estijoje stintos paklausios. Verslininkams jas beveik be apribojimų leidžiama gaudyti Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Pirmoji starkių žūklė

6.2 Kg Starkis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vakar išsiruošiau į pirmąją šiemet starkių žvejybą Nemune. Paklausite kodėl tokiu metų laiku ir tik pirmoji žvejyba? Ar ne per vėlu juos gaudyti? Žinau, kad Kauno Mariose pagrindiniai starkių gaudymo mėnesiai yra gegužės pabaiga - birželis. Tačiau mano maršrutas padiktuotas prėjusių metų patirtimi ir atradimais. Pernai liepos mėnesį su kolega radom neblogų vietų aukščiau Kauno Marių, kur gerai kibo ... starkiai. Ne tai, kad kibo, bet kibo labai gerai. Per kokia 8 - 10 žvejybų iš eilės nė karto negryžome tušti. Pagaudavome bent po kelis starkėkus. Dydžiai neįspūdingi - didžiausias buvo 2,7 kg (foto 2008 metų laimikiuose), bet smagu. Tai gi išsiruošiu žvejybon. Planavau pradėti nuo 5 val, bet kaip tyčia pavedė sveikata (temperatūra, karščiavimas). Tai gi vietoje tik 13 val. Aikštelėje, kur nuleidinėjam valtis randu 5 mašinas (kaip šiai vietai tai daug). Kol ruošiu valtį, gryžta vieni kolegos. Pasiruošę matau rimtai. Pvc valtis, motoras 15AG, downringeriai, priekaba tvarkinga su valties užtraukėju. Klausiu, kaip starkiai, lydekos kimba. Tie žiūri ir aiškiai matau, kad nesupranta, ko klausiu. Sako: kokie starkiai - mes šamus gaudom. Įdomu pasidarė. Klausiu kaip gaudot: ar su kvaklėm ar kokiom ,,dročkėm" (yra toks būdas, kai ant sunkaus, išlieto švino gabalo viršuje ir apačioje deda po trišakį plius speciali žvejojimo technika). Sako: normaliai gaudom - vobleriais.

Sėkminga stintų žvejyba, patarimai

Stintos 2015 02
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šis žiemos sezonas nėra dosnus stintų žvejams. Kiek teko skaityti interneto forumus tik vienas kitas gali pasigirti gerais žūklės rezultatais. Dauguma pagauna apie 10-30 stintų per dieną, be to stintos šiemet labai smulkios viena kita didesnė. Grįžęs iš vienos stintų žūklės nusprendžiau pasverti laimikį ir suskaičiuoki kiek stintų sudaro vieną kilogramą, nustebau kai suskaičiavęs pamačiau, jog į 1 kilogramą telpa ~40 stintų, kai standartiškai skaičiuojama 20-30 stintų kilogramas. Kadangi daugumos žvejų rezultatai šį sezoną neįspūdingi, pateiksiu kelias sėkmingos stintų žūklės paslaptis. Neminėsiu konkrečių sistemėlių ar kabliukų kadangi kiekvienas žvejys turi savo paslapčių. Tiesiog nukreipsiu jus tinkama linkme ir paliksiu truputi laisvės eksperimentuoti. Dažniausiai žvejoju šviesiu paros metu, todėl patarsiu tai kas tinka stintų žūklėj dienos metu ir tada kai stintos kimba labai neaktyviai. Žuvims maitinantis aktyviai tinka praktiškai bet kokios sistemėlės ir ant jų vienodai sėkmingai žvejojama. Sėkmingos stintų žūklės pagrindinės taisyklės. Naudokite plonus valus max. 0.12mm diametro. Tokių sistemėlių minusas tas ,jog jas labai nesunku supainioti ar nutraukti kabliukui užsikabinus už eketės krašto. Tačiau patikėkit tai duoda savo rezultatus. Vienoje žūklėje visom meškerėm buvau surišęs vienodas sistemėles tik vienų valas buvo 0.12mm kitų 0.17mm.. Sistemėlėmis plonu valu sėkmingai gaudžiau visą dieną kai tuo tarpu su storesniu valu per visa dieną ištraukiau tik keletą žuvų.

Stintų žvejyba - atrakcija Kuršių mariose

Stintos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Stintų žvejyba ir jos teikiamas malonumas pažįstamas daugeliui žvejų, kurie žino ne iš nuogirdų, kas tai yra poledinė žūklė ant Kuršmarių ledo. Azartas, kai kimbančios po kelias, agurkais kvepiančios žuvelės spurda žvilgėdamos sidabru, stintų žūklė tampa nepakartojama. Stintos būna praeivės ir sėslios. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse: giliuose ežeruose bei Kuršių mariose) ir vadinamos stintelėmis. Lietuvoje stintos gaudomos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje bei jo atšakose: Atmatoje, Skirvytėje, Pakalnėje. Žvejojant Kuršių mariose vertėtų žinoti, kad stintų žūklė ties Nida ir ties Juodkrante skiriasi. Kuršių mariose ties Nida nėra srovės, todėl valo gale kabinamos 15-20 g sveriančios blizgutės, o virš jų rišama mažų blizgučių stintoms žvejoti girlianda. Juodkrantėje, kur srovė juntama, valo gale rišamas gerokai sunkesnis (30-40 g) svarelis. Juodkrantėje žvejai stengiasi gaudyti kuo plonesnėmis ir lengvesnėmis blizgutėmis, kad jos plazdentų srovėje. Šios lengvos blizgutės puikiai tinka žvejoti ir ties Nida. Ant blizgučių jau nuo seno įprasta kabinti 5x5x5 ar 7x7x7 kubelio formos stintos gabaliuką. Stintas žvejojant naktį pastaruoju metu naudojamos fosforinės blizgutės. Žvejai, gaudantys naktį, paskutiniu metu stintų sužvejoja daugiau nei tie, kurie mažas lašišines žuveles gaudo dieną.

Stintų žvejyba žiemą

Stintos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai. Ko gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas“ tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės, kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), grąžtas, graibštelis ledui iš eketės išgriebti, lentelė masalo pjaustymui, aštrus peilis. Meškerėlei imamas lengvas trumpas žieminis spiningėlis su sargeliu, arba visai paprasta žieminė meškerėlė. Pirmuoju atveju yra žymiai patogiau tai, kad ant spiningėlio dedama beinercinė ritė ir stintas traukiant iš didesnio gylio – nesupainiojamas valas, greičiau ir paprasčiau ištraukiama, o užkibus stambesnei žuviai, ypač Kuršių mariose vėgėlei ar didesniam ešeriui, panaudojus valo atsargą ritėje, nenutraukiamas valas, žuvis nuvarginama ir ištraukiama. Tačiau žieminė meškerėlė yra žymiai pigesnė, tad stintas gaudant vieną kart per metus taupumo sumetimais naudojama ir ji. Dar svarbu kad meškerėlė neturėtų ranka liečiamų metalinių dalių, kadangi priešingu atveju labai šąla rankos. Gaudant ežerines stintelės, ant meškerėlės ritės užvyniojama iki 50m 0,12 – 0,14mm valo.

Stintų žvejyba

Stintos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, temperatūra apie -10. Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, oro temperatūra apie -10. Žvejybą pradėjome apie 7.30 val., tačiau daugelis žvejoti pradėjo gerokai anksčiau, kiti žvejojo per naktį. Naktį gerai kimba ne tik stintos, bet ir vėgelės. Pačioje žvejybos pradžioje vieną vėgelę pavyko pagauti. Vėliau kibo tik stintos ir viena kita plekšnė. Žvejybai, naudojome paprastą meškerėlės sistemėlę - 0,18 mm pagrindinį valą ir 4 plonesnius - 0,14-0,15 mm trumpus pavadėlius, prie kurių rišome vandenyje šviečiančias avižėles. Pagrindinio valo gale rišome 25-30g svarelį. Naudojome standų sargelį, nes mariose gana stipri srovė, todėl silpnesnius sargelius nulenkia. Turėkit omeny, kad vienu metu naudojamų bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti maksimum 12 vienetų, t.y jei naudojate 2 meškerėles, ant jų gali būti tik 12 kabliukų (pvz. 2 meškerės su 6 kabliukais). Žvejybos pradžioje masalui naudojome strimelės gabaliukus su odele, vėliau masalui naudojome pagautas stintas. Pasak vietinių žvejų, žvejojant stintas, masalui gerai tinka kuojos, tačiau jų žvejybos vietoje, pagauti sudėtinga.

Kiršlių žvejyba

Kišlys
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Geriausiai kiršliai kimba pučiant šiltam vėjui, kuris raibuliuoja vandens paviršių, ir kai apsiniaukę arba lyja trumpalaikis šiltas lietus. Jei upė prisipildė ilgalaikių liūčių sunešto drumzlino vandens, kibimas baigiasi, kol vanduo nusistovės. Taip pat kiršliai bijo triukšmo, tad jei bus triukšmaujama ant kranto arba upe plaukiojama motorinėmis valtimis, kiršliai ne tik nebekibs, bet netgi gali išplaukti pasiieškoti ramesnių vietų. Jei norite gaudyti kiršlius sietuvoje nuo kranto, galima naudoti dreifuojančią lervą ir paprastą meškerę. Kaip minėjome, paprastai kiršliai maitinasi prie dugno, tačiau susidomėję medžiokle ir kova dėl maisto jie gali pakilti į vandens paviršių. Tiesa, stambių žuvų taip pagauti nepavyks. Stambios žuvys, plaukiodamos atskirai nuo bandos, pirmos suspėja prie ant dugno gulinčio maisto. Stambius geriausiai gaudyti sliekais. Todėl kartais visai neprošal pakeisti lervą slieku ir meškerę užmesti kiek žemiau pasroviui, toliau nuo pagrindinės kibimo vietos. Taip pat upėse galima mėginti pagauti kiršlį spiningu. Šaltuoju metų laiku, ankstyvą pavasarį, rudenį ir žiemą kiršliai gaudomi prie pat dugno. Vasarą, kai vandenyje apstu prikritusių vabzdžių, kiršlys gali užkibti ir ne prie dugno, ir netgi vandens paviršiuje. Labai patogu kiršlius žvejoti žiemą švariame vandenyje. Kiršlys aktyvus kiaurus metus, tačiau žiemą jam gerokai sunkiau susirasti maisto. Žvejoti galima naudojant dirbtines ir tikras museles.

Žiemą kiršlių su museline

Kišlys
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žiemos pradžioj užpuolę šalčiai nuskaidrina ir nusodina rudenį sukeltus, sudrumstus upių vandenis. Tačiau pirmas šaltukas, kaip dažnai būna pajūrio krašte, neužsilaiko ilgai. Pūsteli vakarų ar pietvakarių vėjas, ir vėl iš kažkur išlenda drėgnas rudenėlis. Oras gan žvarbus, bet pliusinė temperatūra muselininką kviečia prie upės. Tad verta pabandyti. Įdomiausia dabar žuvis – per rudenį neprisisotinęs kiršlys. Atvykus prie upės, nereikia užsimiršus skubėti prie įprastų vietų, kur žvejota rudenį ar net vasarą. Dabar stambus kiršlys, nors ir alkanas, bet atsargus. Dar labiau atsargus, kad plaukioja vos pastebimoj tėkmėj; duobikėse, kur ant upės dugno sugulę vėjų nuplėšti medžių lapai; žemiau slenksčių, išplatėjimuose ant smėliuko ar žvirgždo; šalia pajuodusių šėkštų arba už jų. Lėtoj tėkmėj, kad ir puikiai surišta muselė, kiršlys gali į ją nekreipti jokio dėmesio, nes lengva atskirti apgaulę. Tad sunkiausia – kokią muselę pasiūlyti? Šiltą žiemą virš vandens maža skraidančių mašalų. Vienas kitas. Todėl sausa muselė netinka, labiau šlapia. Nedidukė. Surišta ant 16-18 numerio kabliuko; spalvos labai nykios, drumzlinos. Geriausiai pilkos, mėlynai pilkos, plieno spalvos, net juodos. Jei ir yra kokia ryškesnė detalė, ji labai mažytė. Pati muselė, užmesta skęstančiu muselinės šniūru, turi būti kuo arčiau dugno ir iš lėto leistis pasroviui šmirinėjančių kiršlių link. Tolimų metimų reikia vengti. Geriau trumpi, tikslūs, kad išeitų kuo natūraliau pravesti.

Atlantinė lašiša

Winsnes Gaula Salmon
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atlantinė lašiša, arba lašiša (lot. Salmo salar, angl. Atlantic salmon, vok. Rotfeder) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Reta, nepakankamai ištirta rūšis. Įrašyta į Estijos raudonają knygą. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis. Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg. Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes. Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajuonuose iki Karos jūros imtinai – Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Baltijos lašiša Lietuvoje

Sockeye Salmon Anglers Alibi Alagnak River Alaska
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lašiša (Salmo salar) paplitusi šiaurinėje Atlanto ir vakarinėje Arkties vandenyno dalyje: Europoje – nuo Portugalijos pietuose iki Karos upės šiaurėje, Islandijoje, vakarinėje Grenlandijos pakrantėje ir Šiaurės Amerikos Atlanto pakrantėje nuo Hadsono sąsiaurio iki Niujorko. Baltijos lašiša, kuriai priklauso ir Lietuvos upėse gyvenanti lašiša, Christensen ir Larson (1979) teigimu, atsiskyrė nuo Atlanto lašišos vėlyvajame Anciliaus periode (6000 metų pr m. e.) ir dabar yra atskira Šiaurės Atlanto lašišos geografiškai izoliuota subpopuliacija. Kai kuriuose Karelijos ir Švedijos ežeruose gyvena gėlavandenės lašišos, augančios lėčiau nei jūrinės, tačiau neršti plaukiančios taip pat į upes. Baltijos jūra yra lašišų paplitimo arealo dalis. Jų visais metų laikais aptinkama jūroje ties Lietuvos pakrante, o subrendusios plaukia neršti į Lietuvos vidaus vandenis. Tai jūrinė praeivė žuvis. Lašišos kūnas yra verpsto formos, plokščias iš šonų. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonuose, ypač virš šoninės linijos yra X arba pusmėnulio formos juodų dėmelių. Žvynai stambūs, šoninėje linijoje jų būna 114-130. Pelekai pilki, užpakalinis uodeginio peleko kraštas iškirptas nedaug. Diploidinis chromosomų skaičius 54-58 (Virbickas, 1986). Ryškesnė lašišų neršto migracija iš Baltijos jūros į Kuršių marias, Nemuną ir jo intakus prasideda rugpjūčio viduryje, kulminaciją pasiekia rugsėjo antrojoje pusėje ir spalio mėnesį.

Varzugos vingiais - lašišų gaudyti

Salmonriver
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje prisiekę žvejai traukia į taigą, prie Varzugos upės garsiųjų lašišų gaudyti. Toks laikas pasirenkamas neatsitiktinai: rugpjūčio pabaigoje, prasidėjus pirmosioms rudens šalnoms, taigoje besiveisiantys uodai ir musės, “moškėmis” vadinamos, tampa pasyvesnės nei vasarą, todėl rugsėjį Umbos vietovė tampa žvejų prieglobsčiu, net laikinąja jų sostine. Nepajėgę atsispirti laukiniam Kolos pusiasalio grožiui bei lašišų žvejybai paskutinę rugpjūčio savaitę į pasakų šalimi vadinamą taigą ir klaipėdiečiai išsiruošė. Žinomos TV laidos vedėjas P.Korsakas su savo tėvu R.Korsaku, klaipėdiečiams gerai pažįstami verslininkai A.Bosas, spaustuvininkas S.Jokužys, E.Deveikis, L.Metrikis bei G.Zaksas. Klaipėdiečių septynetukas per taigos ir tundros platybes skriejo visureigiu automobiliu 120 km per valandą greičiu. Prisiekę žvejai, išmaišę pusę pasaulio, taigos prieglobstyje plaukė valtimis per pelkes, tempė jas, tik su kuprinėmis ant pečių keliavo Varzugos pakrantėmis gėrėdamiesi šokinėjančiomis lašišomis, atsitiktinai aptiktais lokių pėdsakais bei grybų gausybe. Žinoma, kad į Kolos pusiasalį, žvejų svajonių kraštu vadinamą, atvyksta anglų lordai, Norvegijos, Švedijos karaliai. Nes tik čia ateina viena iš vertingiausių lašišų rūšių neršti. Lašišos eiti pradeda ankstyvą pavasarį ir beveik visus metus eina į aukštupius. Varzuga - viena didžiausių tų kraštų upių, dažnai Didžiąja vadinama.