Laisvalaikio užsiėmimai

Stintos jūroje pateko į depresijos būklę, jų laimikiai susmulkėjo. Naudojant tinklus su padidintomis akimis išgaudytos stambios patelės. Tai yra nemokšiškumo gamtosaugoje pasekmės. Lietuvoje sutinkama praeivė jūrinė stinta dar vadinama didstinte, turi dvi grupes - mažąją stintelę Kuršių mariose ir ežerinę stintą Rytų Lietuvos ežeruose. Jų variacijos skiriasi pagal gyvenimo trukmę, lytinio subrendimo laiką ir biologines savybes. Praeivės stintos užauga iki 28 cm ilgio, 180 gramų svorio, neršia 3-4 kartus. Stintelės (rusiškai - Snietok) labiausiai telkiasi gilesnėje Rusijos Kuršių marių dalyje. 6-9 cm ilgio stintelės po pirmojo neršto žūva. Jų masė dengia vandens paviršių ir skleidžia smarvę. Kiek didesnės ežerinės stintos neršia ir pakartotinai. Ežerinių stintų verslinė žvejyba Lietuvoje galima tik Dusios, Baltųjų Lakajų, Juodųjų Lakajų, Luokesų, Virintų, Siesarties, Baluošo, Zaraso ežeruose ir Antalieptės mariose. Pastaraisiais metais vyko ryškūs tiek didstinčių, tiek stintelių ir ežerinių stintų nykimo požymiai. Sureguliavus žvejybos Baltijos priekrantėje kvotavimo sistemą ir pritaikius apsaugos priemones Kuršių mariose ir nerštavietėse, jūrinių stintų išteklius dar galima išsaugoti. Vienu aktualiausių stintų apsaugos priemonių yra tai, jog būtina sutvarkyti šių žuvų mėgėjiškos žvejybos apskaitą įvedant žvejybos knygeles. Pagal mano penkerių metų stebėjimus, žvejai mėgėjai atskirais metais stintų sugauna daugiau nei verslininkai.

Ar galima gaudyti neršiančias žuvis? Lietuvoje galima. Kuršių mariose jau gerą mėnesį tinklais semiamos neršti plaukiančios stintos. Tačiau netolimoje ateityje jų apskritai gali nebelikti. Rusnėje visą praėjusią savaitę žvejai dirbo be poilsio. Savaitgalį pagaliau pradėjo eiti stinta. Šio momento pamario žvejai laukia kaip didžiausio metų įvykio. Kai kurios žvejybos įmonės tik dėl stintų ir išgyvena. Todėl stengiamasi nepramiegoti to momento, nes nežinia, kiek laiko truks šis vajus. Žvejai spėja, jog šią savaitę stintos jau pradės neršti ir žvejyba baigsis. Kai pradeda eiti stintos, žvejojama net naktimis. Verslinės žuvininkystės atstovai tuo metu apsigyvena prie marių. Žvejai pakrantėje turi įsirengę laikinus namukus, kuriuose gali pailsėti ir pasidėti savo įrankius. Neretai tai būna senas autobusas ar vagonėlis, kuriame įrengtas ir šildymas. Verslininkai žuvis gaudo tinklais, kuriuos tempia net aštuoni vyrai arba traktorius. Vienu kartu ištraukiama apie 140 kilogramų žuvų. Pasak žvejų, vakare pagaunama dar daugiau. Čia pat, pakrantėje, stintos ir pardavinėjamos. Agurkais kvepiančių jų pirkti atvažiuoja ne tik iš Klaipėdos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš Kauno. Kitose šalyse stintos laikomos kone parazitinėmis ir jų niekas nevalgo. Anksčiau šiomis žuvimis netgi tręšdavo laukus. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje ir ypač Estijoje stintos paklausios. Verslininkams jas beveik be apribojimų leidžiama gaudyti Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.

Šis žiemos sezonas nėra dosnus stintų žvejams. Kiek teko skaityti interneto forumus tik vienas kitas gali pasigirti gerais žūklės rezultatais. Dauguma pagauna apie 10-30 stintų per dieną, be to stintos šiemet labai smulkios viena kita didesnė. Grįžęs iš vienos stintų žūklės nusprendžiau pasverti laimikį ir suskaičiuoki kiek stintų sudaro vieną kilogramą, nustebau kai suskaičiavęs pamačiau, jog į 1 kilogramą telpa ~40 stintų, kai standartiškai skaičiuojama 20-30 stintų kilogramas. Kadangi daugumos žvejų rezultatai šį sezoną neįspūdingi, pateiksiu kelias sėkmingos stintų žūklės paslaptis. Neminėsiu konkrečių sistemėlių ar kabliukų kadangi kiekvienas žvejys turi savo paslapčių. Tiesiog nukreipsiu jus tinkama linkme ir paliksiu truputi laisvės eksperimentuoti. Dažniausiai žvejoju šviesiu paros metu, todėl patarsiu tai kas tinka stintų žūklėj dienos metu ir tada kai stintos kimba labai neaktyviai. Žuvims maitinantis aktyviai tinka praktiškai bet kokios sistemėlės ir ant jų vienodai sėkmingai žvejojama. Sėkmingos stintų žūklės pagrindinės taisyklės. Naudokite plonus valus max. 0.12mm diametro. Tokių sistemėlių minusas tas ,jog jas labai nesunku supainioti ar nutraukti kabliukui užsikabinus už eketės krašto. Tačiau patikėkit tai duoda savo rezultatus. Vienoje žūklėje visom meškerėm buvau surišęs vienodas sistemėles tik vienų valas buvo 0.12mm kitų 0.17mm.. Sistemėlėmis plonu valu sėkmingai gaudžiau visą dieną kai tuo tarpu su storesniu valu per visa dieną ištraukiau tik keletą žuvų.

Stintų žvejyba ir jos teikiamas malonumas pažįstamas daugeliui žvejų, kurie žino ne iš nuogirdų, kas tai yra poledinė žūklė ant Kuršmarių ledo. Azartas, kai kimbančios po kelias, agurkais kvepiančios žuvelės spurda žvilgėdamos sidabru, stintų žūklė tampa nepakartojama. Stintos būna praeivės ir sėslios. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse: giliuose ežeruose bei Kuršių mariose) ir vadinamos stintelėmis. Lietuvoje stintos gaudomos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje bei jo atšakose: Atmatoje, Skirvytėje, Pakalnėje. Žvejojant Kuršių mariose vertėtų žinoti, kad stintų žūklė ties Nida ir ties Juodkrante skiriasi. Kuršių mariose ties Nida nėra srovės, todėl valo gale kabinamos 15-20 g sveriančios blizgutės, o virš jų rišama mažų blizgučių stintoms žvejoti girlianda. Juodkrantėje, kur srovė juntama, valo gale rišamas gerokai sunkesnis (30-40 g) svarelis. Juodkrantėje žvejai stengiasi gaudyti kuo plonesnėmis ir lengvesnėmis blizgutėmis, kad jos plazdentų srovėje. Šios lengvos blizgutės puikiai tinka žvejoti ir ties Nida. Ant blizgučių jau nuo seno įprasta kabinti 5x5x5 ar 7x7x7 kubelio formos stintos gabaliuką. Stintas žvejojant naktį pastaruoju metu naudojamos fosforinės blizgutės. Žvejai, gaudantys naktį, paskutiniu metu stintų sužvejoja daugiau nei tie, kurie mažas lašišines žuveles gaudo dieną.

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai. Ko gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas“ tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės, kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), grąžtas, graibštelis ledui iš eketės išgriebti, lentelė masalo pjaustymui, aštrus peilis. Meškerėlei imamas lengvas trumpas žieminis spiningėlis su sargeliu, arba visai paprasta žieminė meškerėlė. Pirmuoju atveju yra žymiai patogiau tai, kad ant spiningėlio dedama beinercinė ritė ir stintas traukiant iš didesnio gylio – nesupainiojamas valas, greičiau ir paprasčiau ištraukiama, o užkibus stambesnei žuviai, ypač Kuršių mariose vėgėlei ar didesniam ešeriui, panaudojus valo atsargą ritėje, nenutraukiamas valas, žuvis nuvarginama ir ištraukiama. Tačiau žieminė meškerėlė yra žymiai pigesnė, tad stintas gaudant vieną kart per metus taupumo sumetimais naudojama ir ji. Dar svarbu kad meškerėlė neturėtų ranka liečiamų metalinių dalių, kadangi priešingu atveju labai šąla rankos. Gaudant ežerines stintelės, ant meškerėlės ritės užvyniojama iki 50m 0,12 – 0,14mm valo.

Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, temperatūra apie -10. Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, oro temperatūra apie -10. Žvejybą pradėjome apie 7.30 val., tačiau daugelis žvejoti pradėjo gerokai anksčiau, kiti žvejojo per naktį. Naktį gerai kimba ne tik stintos, bet ir vėgelės. Pačioje žvejybos pradžioje vieną vėgelę pavyko pagauti. Vėliau kibo tik stintos ir viena kita plekšnė. Žvejybai, naudojome paprastą meškerėlės sistemėlę - 0,18 mm pagrindinį valą ir 4 plonesnius - 0,14-0,15 mm trumpus pavadėlius, prie kurių rišome vandenyje šviečiančias avižėles. Pagrindinio valo gale rišome 25-30g svarelį. Naudojome standų sargelį, nes mariose gana stipri srovė, todėl silpnesnius sargelius nulenkia. Turėkit omeny, kad vienu metu naudojamų bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti maksimum 12 vienetų, t.y jei naudojate 2 meškerėles, ant jų gali būti tik 12 kabliukų (pvz. 2 meškerės su 6 kabliukais). Žvejybos pradžioje masalui naudojome strimelės gabaliukus su odele, vėliau masalui naudojome pagautas stintas. Pasak vietinių žvejų, žvejojant stintas, masalui gerai tinka kuojos, tačiau jų žvejybos vietoje, pagauti sudėtinga.