Arktinių šalvių beieškant. I dalis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmą kartą apie arktinius šalvius aš išgirdau 1995 metais svečiuojantis Koloje ir šis pavadinimas sukėlė mano, kaip žvejo, smalsumą. Paklausęs apie šią nežinomą man žuvį kažkieno iš vietinių žvejų, išgirdau tokį pasakojimą: “Arktinis šalvis ( arba kaip jį vadina Kolos gyventojai – golec ), gyvena šalia miestelio esančiame Lovozero ežere, bet dažniausiai aptinkamas tik jo pietiniame gale, kur atsiveria ežero bedugnės. Iki ten reikia kateriu “laužt bangas” gerus 30-40 kilometrų. Taip pat, jų retkarčiais pasitaiko kalnų ežere Seidozere. Šalvių paplitimo arealas kaip tik ir baigiasi ties musiškiais Lovozero bei Chibinų kalnų masyvais, žiūrint iš Šiaurės. Tikimybė šalvius sužvejoti, - tęsė žvejys, - yra minimali, nes jie gyvena 30 metrų gylyje ir nedažnai pasirodo arčiau paviršiaus. Dažniausiai pagaunami žiemą iš po ledo arba vidurvasary, kai jie pradeda ruoštis nerštui ir traukia Lovozero ežero seklumų, bei intakų link. Minta, pagrinde, stintomis bei sykų jaunikliais, taip pat įvairių vabzdžių lervomis, bei retkarčiais pačiais vabzdžiais. Vienu žodžiu ėda betkurį gyvulinės kilmės maistą, neatsisako ir nuo savų jauniklių. Sėkmingiausias masalas yra blizgė arba stambi aviželė”. Tai tiek informacijos pavyko surinkti tą kartą. Bandyti žvejoti šių žuvų 1995-ais neteko, todėl kad mūsų maršrutas driekėsi kita linkme negu aukščiau išvardintos vietovės. Bet pasakojimas įstrigo mano “atminties banke”.

Rimas Ramonas apie žvejybą Koloje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Apie žvejybą Koloje pasakoja vienas iš kelionės gidų Rimas Ramonas. Mūsų kelionės tikslas Kolos pusiasalio upės įtekančios į Baltąją jūrą. Pirmiausia papasakosiu apie tai, ko gali tikėtis tie, kurie ten vyks pirmą kartą savarankiškai, be gidų pagalbos. Kelias yra tik iki Varzugos upės, o toliau su lengvuoju automobiliu nelabai įmanoma pravažiuoti. Taigi, naujokams šioje vietoje ir prasideda rūpesčiai. Reikia samdyti visureigį, laivą arba lėktuvą, tačiau nesusitarus iš anksto automatiškai gerokai permokama. Žinoma, galima sėsti į lėktuvą, sumokėti keliolika dolerių ir skristi su visais kitais atvykėliais, tačiau tu jau būni priklausomas nuo lėktuvo tvarkaraščio ir negali persikelti iš vietos į vietą kada panorėsi. O ir neišeis ten, kur panorėsi. Be to, labai dažnai vietinių suteikta informacija tokiems pavieniams keliautojams būna labai klaidinga. Tuo pačiu metu toje pakrantėje tikrai ne visose vietose galima pagauti lašišų, tačiau vietiniams labiausiai rūpi užsidirbti pinigėlius, atveš paliks, gaudykit. O jei ten nepagausite, be abejo, norėsite persikelti prie kitos upės. Be abejo, vietoje galima nusisamdyti ir sraigtasparni ir visa kita, tačiau tokiu atveju kaina bus kelis kartus didesnė. Sraigtasparnis kainuoja apie 500 $ valandai.

9244 zvejyba
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Laisvalaikis… laisvalaikis… O kaip praleisti savo laisvalaikį, mes renkamės kiekvienas pagal savo norus. Vieni skaito knygas, kiti pluša soduose, augina gėles, treti keliauja po Lietuvą ar pasaulį. Tačiau yra dar vienas malonus užsiėmimas – tai žūklės nuotykiai, nepamirštami gamtovaizdžiai, kurie pakrauna organizmą nepaprasta energija. Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja savo poilsio ir laisvalaikio be gamtos. Kiekvienas, kuris nors kartą yra išvažiavęs į gamtą, yra patyręs kažkokių nuotykių, nesvarbu ar tai buvo vakar, ar prieš 10 metų ir tai norisi papasakoti visiems. Aš nesu žvejys specialistas, bet pažvejoti man yra malonumas. Kai pasitaiko galimybė, tai keliauju prie Dubysos, kaip tik ten yra gimtasis mano miestelis Ariogala. O gamtovaizdis prie Ariogalos yra nuostabus ir vanduo tiesiog kvepia… Tokio kvapo negalima apibūdinti… jį galima tik jausti – tai gamtos kvapas. Taigi čia pateikiu kelias nuotraukėles iš mano paskutinės žvejybos prie Dubysos. Tada lijo smarkus lietus, bet namo nėjau, o užsispyrus laukiau kibimo, nesvarbu, kad grįžau namo lietaus permerktais drabužiais, bet užtai turėjau nuostabių potyrių. Raginu kiekvieną Jūsų tai išbandyti, kurie dar nėra išbandę. Planuojate keliauti į žvejybą? Nepamirškite žūklei įsigyti leidimo (žvejo bilieto-kainos nėra didelės), šiltesnių, prastesnių drabužių (vakarui), maisto, ar net knygą, bei priemonių apsisaugojimui nuo uodų. Sėkmės!

Gaminame jaukus

Image008np
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekvienas plūdininkas žino, kad be šėrimo sunku pagauti baltą žuvį, bet ne visi gali įpirkti firminius pašarus, todėl norėčiau patarti kaip palyginus nebrangiai patiems pasigaminti pašaro, kuris tiks visai baltai žuviai, įskaitant ir karpius. Pradėti reikia nuo turgaus, kuriame nusipirkite vištų pašaro. Jį sudaro labai geri komponentai, pilnai tinkantys jaukinti žuvį. Po to dar būtų gerai nusipirkti saulėgrąžų išspaudų, smulkių kukurūzų, na, dar galima kokį maišelį sėlenų. Visi šie komponentai kainuoja maždaug po 1 Lt už kilogramą, tad manau, tai nėra brangu. Tuomet jau galima pradėti ruošti jauką, kurį aš jau ruošiu prie vandens telkinio, kuriame ketinu žvejoti. Pagrindinė jauko dalis yra vištų pašaras, į kurį pridedu kukurūzų kruopų, džiūvėsių (kad geriau sukibtų pašaras), ir be abejo kvapų. Kvapus galima dėti įvairius, priklausomai nuo žuvies, kurią ketinate žvejoti, bet aš esu pastebėjęs, kad baltai žuviai labiausiai tinka saldūs kvapai, kaip pavyzdžiui karamelės, vanilės ar panašiai. Man labai pasiteisino firmos „Traper“ kvapai. Vienu žodžiu kvapas pirmiausia turi patikti žvejui, tada ir žuviai patiks. Gaudydamas karšius dažnai į jauką pridedu kalendros ir saulėgrąžų išspaudų. Dar visada pridedu gerą saują konservuotų kukurūzų, o po to ir gaudau ant tokių kukurūzų, kuriuos prieš tai sumaišau su kvapais, kurių dėjau į pašarą. Dabar apie priedus jaukams.

Jaukai ir jaukinimas žiemos metu stovinčiame vandenyje

Traper Zieminis Jaukas 750gr Karsis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žiema smarkiai pakeičia žuvų mitybos įpročius. Todėl žiemą keičiasi žuvų jaukinimo taktika, taip pat patys žieminiai jaukai labai skiriasi nuo vasarinių. Pradėkime nuo pradžių. Jaukai žiemą, žvejojant karšius ar kuojas žūklės nesugadins tik tuo atveju jei rūpestingai parinksime jo sudėtį. Negalima žieminiuose jaukuose naudoti kruopų, ar grudų t.y. stambios frakcijos dalelių. Kaip jauko pagrindas geriausiai tinka džiūvėsėliai kadangi jie yra mažai maistingi. Tai pat galima pridėti šiek tiek kanapių išspaudų. Nemažai dedama į žieminį jauką gyvūninės kilmės masalo dažniausiai uodo trūklio lervų, taip pat galima įdėti truputi ir musės lervų. Į žieminį jauką būtina dėti druskos, kadangi po vasaros žuvys jaučia mineralų trūkumą. Patamsinti jauką galima juodžemiu, geriausiai tam tinka kurmeriausiai. Pasirinkta žvejybos vietą geriausia jaukinti vakare, jei žūklė truks kelias dienas tuomet tai kartokite kiekvieną vakarą. Stovinčio vandens telkiniuose šerti galima paprasta žiemine šėrykla, kurios pagalba pašarą išpilame ties pačiu dugnu. Į kiekvieną eketę reiktu suberti nuo 200 iki 500 gr. jauko. Norint, jog jaukas ilgiau išliktų ant dugno ir jo greit nesuėstų mailius, galima jį užšaldyti didesniais kubeliais, tiesa tuomet pašarą būtina pasunkinti žvyru, jog jis neplūduriuotu paviršiuje. Tokie pašaro kubeliai nuleisti ant dugno lėtai tirpsta, todėl ilgai vilioja žuvį. Ryte atėjus į žūklės vietą neskubėkite jaukinti, geriau pirmiau pamėginkite apgaudyti jaukintas eketes.

Jaukai didiesiems laukiniams karpiams

Jaukas Karpis Xxl
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Dirbtiniai jaukai: baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai, birūs mišiniai, dešra, “krabų lazdelės” ir kiti. Natūralūs jaukai: Augalinės kilmės jaukai - grūdai kukurūzai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės prieš jaukinimą termiškai apdirbami, t.y. šutinami iki jaukinimui tinkamos kondicijos. Visus minėtus grūdus prieš šutinant reikia nuo kelių iki keliasdešimties valandų brinkyti šaltame vandenyje. Kukurūzai bei kviečiai šutinami tol, kol apie 60 procentų grūdų sutrukinėja luobelės. Sutrūkę grūdai geriau skleidžia kvapą vandenyje, tuo viliodami žuvis į jaukinamą vietą. Žirnius reikėtų naudoti neglūdintus su luobele, šutinti tol, kol taps lengvai suspaudžiami tarp pirštų. Labai svarbu žirnių neperšutinti, kad jie nesutrūkinėtų ir nepasidarytų košė (karpių jaukinimui, kitoms žuvims ruošiama kiek kitaip). Panašiai šutinamos pupos bei pupelės. Jų luobelė taip pat neturėtų sutrūkinėti šutinant. Tinkamai šutintus kukurūzus, žirnius, pupas bei kitus grūdus galima naudoti ir masalui tiek ant kabliuko, tiek ir ant “plauko”. Į išvirtus bei atvėsintus jaukui ruošiamus grūdus galima pridėti reikiamo kvapo arba atraktoriaus, geriausiai skysto.

Jaukinimas

Jaukas Marmax Select 25kg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”. Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti. Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu.

Jaukai "ŽVEJO TAKAS"

Jaukas Zuvims Granuliuotas 1kg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šie jaukai neatsirado vienu kartu. Daug metų buvo ieškoma tinkamų receptūrų, komponentų, ilgai tobulinamos proporcijos, jaukų priedai bei kvapnieji papildai. Visa tai buvo nuolat išmėginama Lietuvos upėse ir ežeruose bei tvenkiniuose. Šiuo metu, padedant sportinės žūklės klubo "Žvejo takas" sportininkams, visi jaukai yra bandomi ir tobulinami. "Žvejo tako" jaukai garsėja tuo, jog sportininkai su šiais jaukais ne vienose varžybose yra iškovoję prizines vietas, tapę Lietuvos čempionais. Tai ir klubo "Žvejo takas" komanda, ir visiems gerai žinomi "Meškerės broliai". Pristatome "Žvejo tako" jaukų asortimentą. Bazinis - tai pagrindinis maistinių medžiagų mišinys jaukams gaminti, kurį galima naudoti kaip jauką. Tačiau vienas bazinis jaukas nėra labai efektyvus. Todėl į jį visada dedama įvairiausių aromatinių ir skoningų priedų, sunkinančių ir klijuojančių medžiagų, arba maišomas su kitais jaukais. Universalus - šis jaukas puikaus skonio ir aromato subalansuotas visoms karpinėms žuvims vilioti, skirtas lėtai tekančiam ir stovinčiam vandeniui. Žvejojant srauniuose upėse, kanaluose patartina jauką pasunkinti smulkiu žvyru, taip pat įmaišyti specialių klijų jaukams klijuoti nuo 8% iki 15% / 1kg. jauko atsižvelgiant į srovės stiprumą. Žvejojant didelius karšius į jauką patartina įmaišyti papildo "kukurūzai skaldyti" 20%"biskvitas melasinis" 18% / 1kg. taip pat pagal galimybę uodo trūklio, musės lervos, smulkintų sliekų.

Natūralūs jaukai ir masalai laukinių karpių žūklei

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Manau kiekvienas sportinės laukinių karpių žūklės mėgėjas pastebėjo, kad šiandien karpius jaukinama ir masalui naudojame labai daug ne natūralių jaukų ir masalų, ypač išpopuliarėjo baltyminiai kukuliai. Brangesni iš jų, tokie kaip Top SECRET, Prologic, Adder carp ir kiti, pagaminti naudojant natūralias medžiagas, pvz. : kukurūzų miltus, kanapes. Šiame straipsnyje sąvoka ,,natūralus žuvų maistas“ suprantama kaip žuvų maistas esantis vandenyje, tai dreisenos, žuvų mailius, žuvų ikrai, vandens augalai, augalų ūgliai ir kt. Suprantama, kad ir pvz. natūralūs kukurūzai ar žirniai yra natūralūs produktai, tačiau jie vandenyje neauga ir tai nėra natūralus laukinės žuvies maistas. Pradedančiam žvejui ar žvejui negalinčiam sau leisti žūklės parduotuvėje įsigyti brangių baltyminių kukulių pagamintų naudojant natūralias medžiagas yra ypač aktualu žinoti baltyminių kukulių alternatyvas. Iš karto noriu įspėti, kad laukinių karpių žūklė tai nesibaigiančių eksperimentų maratonas, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik subjektyvi autoriaus nuomonė. Perskaičius straipsnį iškils aibė klausimų, abejonių, tačiau koks gi klausimas nėra abejotinas? Nėra tokio klausimo, dėl kurio nekyla diskusijos tarp šios žūklės mėgėjų. Tai ir kabliukai ir valai ir sistemėlės, kotai... Bene viena pagrindinių diskusijų temų yra jaukai ir masalai. Straipsnyje apžvelgsiu tik populiariausius natūralius jaukus ir masalus laukinių karpių žūklėje.

Granuliuoti jaukai

Peletes Method Feeder Pro Premium Select 2mm
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Granuliuotas prievilas. Augalinės kilmės baltymingų produktų, vitaminingas, natūralaus kvapo granuliuotas mišinys. Granulių skersmuo 4mm, pilkšvos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, natūralaus kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias žuvis karšius, karpius, kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Vanilė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, vanilės kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis karpius karšius kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Karamelė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, karamelė kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis į jaukinimo vietą. Ypatingai tinkantis pastoviams karšių jaukinimui.

Baltyminiai kukuliai

Deepex Baltyminiai Kukuliai 18mm
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Braškė. Ryškiai raudonos spalvos, aštraus laukinių braškių aromato. Vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, lengvai pasisavinantis drėgmę. Kibiausias laikotarpis: gegužės vidurys - rugpjūtis. Braškė su kanapėmis. Tamsiai raudonos spalvos, švelnaus laukinių braškių, specialiai paruoštų kanapių ir kokoso drožlių mišinys, praturtintas aukščiausios kokybės pieno baltymų produktais. Paaukštinto baltymingumo, vidutinio kietumo, stambios frakcijos kukuliai. Kibiausias laikotarpis: birželis - rugpjūtis. Braškė su vanile. Margi raudonos/geltonos spalvos skirtingų skoninių savybių masės junginys, vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, braškės ir vanilės aromato. Puikus masalas karpių žūklėje masinant vidurvasarį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - rugpjūtis. Vanilė. Geltonai pilkšvos spalvos, su kepintomis smulkintomis kanapėmis, paaukštinto baltymingumo, vidutinio rupumo struktūros, greitai atiduodantis skonio savybes vandenyje. Kibūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medus. Švelnus natūralaus medaus aromatas, karamelinės spalvos, smulkios struktūros, vidutinio baltymingumo. Greitai pasisavinantis vandenį suminkštėja ir paskleidžia maistingų, aromatinių dalelių debesį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - liepa.

Žvejojame dugnine: Pirma dalis – Pagrindai

Dugnine2
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paprasčiausiai, žvejyba dugnine meškere apibudina meškeriojimo būdą, kai masalas guli ant dugno bei kibimą žvejui rodo NE PLŪDĖ, o kibimą rodantis-signalizuojantis įrenginys. Vietoj plūdės naudojami įvairūs įrenginiai – juos aptarsime vėliau, kitose mokomosios medžiagos dalyse. Kodėl rinktis žvejybą dugnine meškere, o ne plūdine? Yra daug priežasčių. Gal dėl to, kad vandens telkinys yra per gilus žvejoti plūdine meškere, gal vėjas per stiprus. Žvejojant stiprioje upės srovėje ir norint išlaikyti masalą tam tikroje vietoje dažniausiai renkamasi dugninę meškerę. Žvejojant naktį su plūdine meškere taip pat nelabai ką nuveiksi, kai tuo tarpus žvejojant dugnine, galima ramiai sau prie laužo laukti signalizatoriaus įspėjamojo signalo. Paprasčiausias ir populiariausias kibimą rodantis įrenginys - dugninės meškerės galūnė. Pradedančiajam žvejui nuo jos ir reikėtų pradėti, o ne skubėti įsigyti elektroninius signalizatorius ir pan. Dugninės meškerės galūnė yra paprasčiausia meškerės galūnės modifikacija. Pirmosios galūnėlės buvo pagamintos iš stiklo pluošto, labai plonos ir gana tvirtos. Plonos ir lanksčios galūnės fiksuoja net ir labai atsargų kibimą. Seniau, kai dar nebuvo kur įsigyti dugninės meškerės kotų, buvo imama paprasta meškerė ir nugludinama galūnėlė, kad būtų lankstesnė (tada matydavosi žuvies kibimas, standartinių meškerykočių galūnėlės per storos). Dabar galūnėlės gaminamos įvairios: stovinčiams vandens telkiniams, žvejoti stipriose srovėse ir kt.