Fotografija

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Spaudos fotografų klubas fotografus ir fotografuojančius žurnalistus kviečia dalyvauti fotografijų konkursuose "Kolegos objektyvo sūkury" ir "Provincijos kontrastai". Konkurse "Provincijos kontrastai" kviečiami dalyvauti šalies periodinės regioninės ir rajoninės spaudos, išskyrus dienraščius, fotografai (etatiniai ir neetatiniai) ar fotografuojantys žurnalistai. Konkursui teikti galima 2005-2006 metais skelbtas arba niekur nepublikuotas fotografijas konkurso "Provincijos kontrastai" tema. Konkurse "Kolegos objektyvo sūkury" kviečiami dalyvauti šalies periodinės spaudos (nacionalinės, regioninės, rajoninės) arba internetinės žiniasklaidos fotografai ar fotografuojantys žurnalistai. Konkursui teikti galima 2005-2006 metais skelbtas arba niekur nepublikuotas fotografijas konkurso "Kolegos objektyvo sūkury" tema. 2005-2006 metais sukurtas fotografijas (atspaustas, ne mažesnio nei 15x20 cm formato, arba įrašytas į elektroninę laikmeną, tinkamas spaudai) tema "Provincijos kontrastai" arba "Kolegos objektyvo sūkury" siųsti į Lietuvos žurnalistų sąjungą (Teatro g. 8, Vilnius) iki 2006 m. lapkričio 16 d. Originalius darbus, atitinkančius konkurso tematiką bei tikslą, gali teikti redakcijos, LŽS ir NŽKA nariai bei patys fotografai ir fotografuojantys žurnalistai.

Ar gali menininkas sukurti ką nors savita, kai visi fotografuoja tą patį ir ten pat? Atsakymų į šį klausimą penktadienį Lietuvos fotografijos galerijoje atidarytoje akto parodoje „Nuoga diena“ pakvietė ieškoti naujienų agentūros ELTA fotografas Valdas Kopūstas, dienraščio „Lietuvos žinios“ fotokorespondentas Ramūnas Danisevičius ir „Vakaro žinių“ žurnalistas Rolandas Parafinavičius. Nuogo kūno ir galimų jo sąsajų su siela fotografai ieškojo kryžiuočių ordino pilyje netoli Čekijos sostinės. Drauge su septyniomis dešimtimis fotografų iš viso pasaulio, neišeidami iš uždaros pilies teritorijos, jie tris dienas fotografavo dešimt nuogų moterų ir vieną vyrą. Užleisdami vienas kitam pilies interjerus, keisdamiesi modeliais, „Nuogos dienos“ dalyviai stengėsi nepamesti fotoorgijos temos. Ar Lietuvos fotožurnalistai surado kūno ir sielos ryšį ir kaip savitai jiems pavyko tai perteikti fotografijoje, galės įvertinti kiekvienas, į Lietuvos fotografijos galeriją atėjęs pasižiūrėti geriausių projekto „Nuoga diena“ kūrinių.

Taigi pradžiai apie kameros pasirinkimą. Reikia patikimos kameros, kad gerai dirbtų šaltyje, mažiau bijotų drėgmės, būtų atspari mechaniškai - mažiau nebijotų smūgių, kratymo. Geriausiai tinka aparatas metaliniu korpusu, metaliniu užraktu. Aparatai su užuolaidiniu užraktu mažiau patikimi (ypač Zenitai), nes toks užraktas bijo drėgmės, nuo šalčio užuolaidėlės sukietėja, gali net sulūžinėti. Aišku, geriausia yra veidrodinis fotoaparatas kai matomas vaizdas per objektyvą. Ypač žiemą svarbu, nes šaltyje keičiasi (didėja) objektyvo židinio nuotolis. Galima naudoti visokias muilines - tik jas, ypač maitinimo elementus, reikia laikyti šiltai, arčiau kūno. Dažniausiai pakanka šildyti elementus, nes šaltyje mažėja jų talpa. Kiek teko išsiaiškinti geriausiai šaltyje dirba ličio elementai. Dar neblogai dirba sidabro oksido elementai, bet ličio elementams nusileidžia.

Klasikinės - sidabro halogenido fotografijos srityje reikia pasirinkti, ar 35 mm juostoje, ar naujoje APS (Advanced Photo System) - ištobulintoje fotografavimo sistemoje. Ši sistema dėl savo patogumo ir kokybės pasaulyje tapo labai populiari, daugiau kaip 70 proc. naujų kompaktinių fotoaparatų parduodama šiai sistemai. Lietuvoje ši sistema kol kas dar nepopuliari, nes nedaug fotolaboratorijų turi visą apdorojimo įrangą. APS fotoaparatai daug mažesni nei 35 mm juostai. Fotojuosta visada kasetėje, nuo labai paprasto įdėjimo į fotoaparatą (tik reikia įdėti į lizdą) iki archyvavimo. Ši fotojuosta be jautrumo šviesai, turi ir magnetinį jautrumą. Keturiuose takeliuose įrašoma informacija. Du takelius naudoja fotojuostos gamintojas: jautrumas ir spalvinis pardavimas, nuorodos automatiniams spausdintuvams, nuotraukų skaičius. Vieną takelį užima informacija iš fotoaparato: data ir laikas, kada buvo fotografuota, fotografavimo sąlygos, nuotraukos kraštinių santykis. Fotografuojant galima programuoti tris kraštinių santykius: C (clasic) -1:1,5, HDTV -9:16 ir H (panorama) -1:3. Paprastu jungikliu ant fotoaparato kiekvienai nuotraukai galite pasirinkti pageidaujamą kraštinių santykį, pagal kurį bus automatiškai atspaustos nuotraukos. Pvz., C -10, 2x15,2 cm, HDTV - 10,2x17,8 cm, P -10,2x27 cm. Ketvirtas takelis skirtas fotolaboratorijos spausdintuvo informacijai užrašyti, pakartojant atspaudai privalo būti tokie pat kaip ir pirmieji (žinoma, jeigu nėra pageidavimų keisti spalvingumą ar tamsumą).

Leikos fenomenas savo laiku sukėlė didžiulę revoliuciją visoje fotografijos pramonėje. 1930 m. liudija apie pirmuosius ketinimus sukurti mažo formato kameros standartus atitinkančią konstrukciją. Vokietijos kompanijos (Zeiss ir Berning) atsižvelgė į Leitz patentą ir ieškojo kitokių techninių bei dizaino sprendimų. Tuo tarpu kompanijos iš nuošalesnių vietovių nebuvo tokios skrupulingos. Japonijos ir naujai atsiradusi Sovietų optikos pramonė neparodė didelės pagarbos savo pirmagimės vokiškosios sesers teisių atžvilgiu. Ypatingai Rusijoje Leikos autorinės idėjos tapo pramoninių spekuliacijų objektu, ir tai truko pusę amžiaus. Leikos II modelis su jame esančiu integraliniu eksponometru buvo išstudijuotas, išanalizuotas ir nukopijuotas apie 1933 m. Leningrado gamykla, tuo metu buvusi pažangiausia Rusijoje, kūrė kameras Pionier su VOOMP fabriko ženklu. Tuo tarpu Maskvos gamykla FAG, kuri specializavosi geodezijos aparatų gamyboje, sukūrė keletą FAG prototipo pavyzdžių. Abu modeliai charakterizuojami kaip absoliučiai panašūs į Leiką. Per neapdairumą nukopijuotas net papildomas kronšteinas kameros viršutinėje dalyje.

Fotografija yra daugelio įvairių šalių mokslininkų ir išradėjų kūrybos vaisius. Jos atsiradimas buvo istoriškai sąlygotas, jokiu būdu ne atsitiktinis reiškinys (pvz., L.da Vinči, DŽ Bruno, Lobačevskio, Ciolkovskio išradimai, Žemaičio garlėkis - buvo ženkliai per ankstyvi). XIX a. pradŽioje jau buvo reikalingos techninės, mokslinės ir visuomeninės sąlygos fotografijos išradimui, t.y. jau buvo optika (lęšiai), portatyvinė kamera - "Kamera Obskura". Buvo ištyrinėtas šviesos poveikis sidabro druskoms - čia daug nusipelnė Johanas ŠULCĖ (1687-1744), įžymus vokiečių fizikas. 1727 m jis paskelbė savo bandymus su sidabro druskomis, įrodydamas, kad jos tamsėja ne nuo šilumos,kaip buvo manoma iki tol, bet nuo saulės poveikio. Šviesos pagalba jau buvo gaunami paveikslėliai, tik nesugebėta jų išlaikyti - užfiksuoti.

Kviečiame filmuoti 8 mm videokamera. Tada visa šeima patirs filmo kūrimo džiaugsmą. Mamai ir tėčiui bus smagu matyti, kaip auga jų atžalos, vaikai taip pat galės dalyvauti kūrybos procese, pavyzdžiui, šeimai atostogaujant. Jūsų mažoji teniso žvaigždė galės nufilmuoti visas pamokas, kad paskui galėtų jas pakartoti. 8 mm videokamera labai lengva, ja patogu naudotis. Filmuoti galima pradėti bet kada. Sustoti nenorėsite. O kuo daugiau filmuosite, tuo geresni bus rezultatai.

Kadaise kažkokiame straipsnyje, kurio informaciją vargu ar galima vertinti kaip mokslo patikrintą ir patikimą, teko skaityti, kad seniausias šiais laikais mūsų civilizacijai žinomas rankraštis vadinasi "Prisso papirusu", kad datuojamas jis V-a ar IV-ta era p. Kr., ir kad jame esą teigiama maždaug taip: "...Pasaulis nebeatpažįstamai pasikeitė... Vaikai nebegerbia ir nebeklauso tėvų ir visi nori rašyti knygas..." Kokiais rašmenimis parašytas šis dokumentas galima tik spėlioti, bet kad tais laikais dar nebuvo žinomos mus supančio pasaulio vaizdų fiksavimo technologijos, visiškai aišku, nes tuo atveju tame dokumente, neabejotinai, būtų parašyta "...ir visi nori filmuoti filmus..."