Efektyvus vadovavimas - ne tik planavimas ir kontrolė

portrait-smiling-businesspeople-standing-office

Niekas neabejoja, jog įmonės laimėjimai labiausiai priklauso nuo efektyvaus vadovavimo. Tačiau neretai vadovai klysta mėgindami bendrą komunikacijos modulį vienodai pritaikyti visiems įmonėms darbuotojams, neatsižvelgdami į konkrečius poreikius ir motyvaciją. Lina Stankevičienė, ISM Biznio mokymo centro projektų vadovė ir konsultantė, vadovavimo, lyderystės, tarpasmeninių santykių ir grupinio darbo ekspertė: Pradėdančiam dirbti įmonėje žmogui dažniausiai svarbiausia yra pildyti savo poreikius, o ne didinti tos bendrovės pelną. Tai natūralu. Todėl norint efektyviai vadovauti, būtina tuos abu kriterijus suderinti. Tik taip pasiekiama abipusė darbdavio ir darbuotojo nauda. Anksčiau vadovo pagrindinė užduotis buvo planuoti, valdyti, kontroliuoti išteklius ir sekti rezultatus, o dabar dažnai svarbiausia esti komunikacija tarp vadovybės ir darbuotojų. Esminis efektyvaus vadovavimo kriterijus - tiksliai suformuluoti užduotis, išsiaiškinti, ar darbuotojas jas suprato taip, kaip tikisi vadovas. Nereikia bijoti tai išsiaiškinti. O kad darbuotojas nemanytų, kad tai liudija nepasitikėjimą ar kontrolę, būtina tinkamai parinkti žodžius ir toną. Kitas efektyvaus vadovavimo kriterijus - įsiklausyti į darbuotojų motyvaciją. Apklausos rodo, jog vadovai dažnai mano, kad pagrindinis motyvacijos aspektas yra materiali paskata: atlyginimas ir karjeros galimybės. Tuo tarpu darbuotojams dažnai yra svarbūs pripažinimas, įtraukimas į įmonės reikalus ir pagalba kilus asmeninėms problemoms.

Kaip įdiegti ugdantįjį vadovavimą savo įmonėje?

Male-Model-Businessman

Ugdantysis vadovavimas (angl. "coaching") - tai vadovavimo būdas, skatinantis darbuotoją atskleisti maksimalų potencialą ir pasiekti jam iškeltus tikslus per trumpiausią laiką. Šis vadovavimo stilius, atsiradęs Didžiojoje Britanijoje prieš 20 metų, greitai prigijo ir toliau buvo nagrinėjamas bei taikomas JAV. Pastarąjį dešimtmetį ugdantysis vadovavimas aktyviai plinta pažangiausiose Rusijos bei Rytų Europos įmonėse. Ne išimtis ir Lietuva. "Manchester Consulting" kompanijos tyrimų duomenimis, įmonių investicijos į ugdančiojo vadovavimo skatinimą atsipirko penkeriopai. Viena žymiausių konsultacinių kompanijų pasaulyje "Booz Allen Hamilton" taip pat įsidiegė ugdančiojo vadovavimo sistemą savo įmonėje ir jos skaičiavimais grąža net septynis kartus viršijo investicijas. Tai labai patrauklūs rezultatai, ypač Lietuvos verslininkams, sunkiai išgyvenantiems dažną darbuotojų kaitą, žemą darbo produktyvumą ir vis didėjančią konkurenciją. Algina jau tris metus dirba personalo vadove gamybinėje įmonėje. Įmonė sparčiai auga, darbo krūvis vis didėja. Tenka dirbti viršvalandžius, kartais ir savaitgaliais. Situacija dar pablogėjo, kai įmonė atidarė naują padalinį. Darbo diena tapo lyg užburtas ratas, iš kurio niekaip neištrūksi. Algina pradėjo vėluoti į susitikimus, vėluodavo atlikti jai pavestas užduotis, pasidarė irzli ir nekantri. Prasidėjo problemos šeimoje. Energinga ir savimi pasitikinti vadovė tapo nelaiminga ir išsekusi. Pastebimai sumažėjo jos darbingumas.

"Karšta viryklė" arba Kaip kritikuoti?

businessman-guy-suit-male-use-laptop

Kritika - dalykas labai jau nemalonus. Sukritikuoti jaučiamės pažeminti, įskaudinti, nuvertinti. Nors švaistydamiesi kritišku žodžiu į kairę ir į dešinę dažnai tepasiekiame tik tiek, jog suardome bendrystę, padidiname nepasitikėjimą, priauginame konfliktų. Tuo tarpu britų organizacijų konsultantė Rosemary Napper tvirtina, jog kritika gali būti mūsų veiklą stimuliuojantis veiksnys, nesukeliantis jokio skausmo, jei yra tinkamai išsakoma. Ji siūlo visuomet kritiką pateikti lyg sumuštinį, kurio viršutinis ir apatinis sluoksniai – skanėstai, na, o viduryje gali būti ir ko nors kartoko, bet pikantiško – garstyčių, čili pipirais pagardinto sviesto. Tad štai kokią schemą R. Napper siūlo: a) sakoma tai, ką asmuo atliko sėkmingai ar net puikiai, b) nurodomos jo veiklos silpnosios pusės, klaidos, c) pripažįstama, kuo šis žmogus stiprus. O štai amerikiečių verslo konsultantas Douglas M. Gregor sukūrė „karštos viryklės principą", tinkantį siekiant netinkamai besielgiantį darbuotoją sukritikuoti ar net nubausti. Šį principą sudaro penkios pagrindinės taisyklės. Pirmoji taisyklė. „Jeigu prisiliesite prie karštos viryklės, bematant nusideginsite."Taigi kritikuoti ar bausti turite iš karto, kai buvo pasielgta netinkamai. Jei kritika atidėliojama, po to kai ji išsakoma, kritikuojamas asmuo tai suvokia kaip kerštavimą ar pažeminimą. Kuomet kritika seka paskui netinkamą elgesį ar klaidą, kritikuojamas asmuo suvokia ryšį tarp savo klaidos ir negatyvaus jos įvertinimo.

Motyvavimas permainų metu

young-business-woman-working-computer-cafe

Šiuolaikinėje neramioje, dažnai chaotiškoje aplinkoje komercinė sėkmė priklauso nuo darbuotojų talento ir pastangų. Nepaisant daugybės egzistuojančių teorijų ir praktikų, kai kuriems vadovams ir šiandien motyvacija išlieka mistiniu terminu. Taip yra iš dalies dėl to, kad žmones motyvuoja skirtingi dalykai ir būdai. Be to, mūsų laikais hierarchijos nykimas gali įtakoti nesaugumą ir žemesnę darbuotojų moralę. Verta paminėti ir tai, kad vis daugiau žmonių dirba nepilnu etatu ar laikinai. Juos motyvuoti ypač sunku. Twyla Dell apie motyvaciją rašo: Motyvacijos esmė darbas turi suteikti žmogui tai, ko jis labiausiai nori. Kuo labiau jūs galite patenkinti darbuotojų norus, tuo daugiau galite tikėtis savo norų patenkinimo produktyvumo, kokybės, gero aptarnavimo. Motyvacijos veiksmų planas. Šis planas skirtas žmonėms, atsakingiems už vadovavimą, motyvaciją ir personalo kokybės gerinimą, kai organizacijos struktūros ar procesai išgyvena permainas. Susipažinkite su Herzberg higienos teorija, McGregor X ir Y teorijomis, Maslow poreikių hierarchija. Nors šios teorijos nėra naujos, tačiau tinka ir šiandien. Perskaitykite bent santrumpas, kad žinotumėte pagrindinius principus; tai labai pravers kuriant garbingą, atvirą, pasitikėjimu paremtą bendravimą. Įvertinkite visus dalykus, kurie jums rūpi darbe. Kas jus skatino ir žlugdė praeityje? Turite suvokti ilgalaikės motyvacijos ir laikino paskatinimo skirtumus.

Psichologinis spaudimas darbe

group-business-executives-giving-high-five-2

Nesutarimų tarp kolegų pasitaiko įvairiuose kolektyvuose. Psichologų nuomone, konfliktas nėra nei geras, nei blogas dalykas, jis tiesiog kyla. Neigiamą pobūdį konfliktas įgyja tada, kai jis nesprendžiamas, sprendžiamas nekonstruktyviai arba juo siekiama ne sutarti dėl abiem pusėms rūpimų dalykų (o tai pagerintų santykius, darbo kokybę), bet paslėpti motyvus. Viena iš tokių nesutarimų tarp bendradarbių formų, turinčių neigiamų pasekmių tiek psichologiniam klimatui įmonėje, tiek darbuotojo sveikatai, – psichologinis spaudimas. Nesutarimai tarp kolegų turi ne tik atvirą ir konstruktyvią formą, kai aiškiai pasakoma, kodėl netinka bendradarbio elgesys ar darbo kokybė, ir tai susiję su objektyviais dalykais. Konfliktai provokuojami ir paslapčia, netiesiogiai, neetiškais būdais. Net sukuriamos situacijos, kai ilgainiui prieš bendradarbį nusistato kiti kolegos, vadovas. Psichologinis diskomfortas darbe pasiekia tokį lygį, kad kolega savo noru palieka darbą. Psichologinis spaudimas – tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli darbuotojai (retai – daugiau nei keturi) dažniausiai vienam asmeniui taiko psichologinio susidorojimo strategiją, įgyvendinamą paniekinimu, socialine izoliacija, priekabiavimu, skundimu. Terorizuojamas asmuo priverčiamas užimti gynybinę, bejėgio poziciją.

Dirbate nuobodų darbą?

shocked-woman-looking-office-documents-with-magnifier_329181-1446

Laimingas tas, kas ryte su džiaugsmu skuba į darbą, o vakare – namo. Bet, deja, kai kurios moterys ryte skuba ne dėl to, kad nori kuo greičiau užsiimti mėgstama veikla, o bijodamos gauti pylos nuobodžiame darbe. Ką mums suteikia darbas? Visų pirma, priemones išgyventi. Antra, savirealizacijos galimybę, galimybę išreikšti savo gebėjimus ir talentus, perkurti pasaulį pagal save. Akivaizdu: tam, kad darbas teiktų džiaugsmą, nebūtų nuobodus, reikia ir materialinio suinteresuotumo, ir moralinio pasitenkinimo. Jei kažko iš jų trūksta, žmogus be pasitenkinimo eina į darbo vietą, be pasitenkinimo atsėdi nuobodžiame darbe. Išeitų, kad jis be pasitenkinimo praleidžia pusę savo gyvenimo (jei ne daugiau, jeigu įskaičiuotume nelinksmus pamąstymus apie tarnybą darbo dienos pabaigoje). Smulkiau nenagrinėsime dviejų akivaizdžių priežasčių, dėl kurių darbas gali kelti depresiją. Natūralu, kad jei jums tenka dėti daug fizinių ar intelektualinių pastangų, bet iš to gaunate tik apgailėtiną darbo įvertinimą, susierzinimas yra neišvengiamas. Negatyvios emocijos garantuotos ir tuo atveju, jei iš pradžių pasirinkta profesija neatliepia jūsų vidinių interesų ir poreikių. Čia net padorus atlygis negali ilgam numalšinti nenoro užsiimti nemėgstama veikla. Pirma, kaltės jausmas prieš aplinkinius, pirmiausia namiškius, gali sugadinti jūsų santykį su darbu. Gerai, jei namie supratingai vertinamas jūsų atsidavimas darbui.

Jei aplinkiniams netinka jūsų darbas

pensive-entrepreneur-reading-email-computer-office

Dažnai to net nenorėdamas kiekvienas darbuotojas elgiasi atsižvelgdamas į tai, ko iš jo tikisi bendradarbiai. Pavyzdžiui, jei bendradarbė klaidingai bus įsitikinusi, kad esate suirzęs ir nepatenkintas gyvenimu, ji su jumis bendraus arba atsargiai (bijos kalbinti), arba reikš pastabas dėl jūsų blogos nuotaikos. Tuomet jūs į tokį jos elgesį taip pat atitinkamai sureaguosite ir ji manys, kad dar labiau pykstate... Taip susidarys uždaras ratas. Tas pats yra ir su darbu – jei jūsų darbo vieta yra nuolat sujaukta, nesitikėkite, kad aplinkiniai jus laikys tvarkingu. Kitaip tariant, kaip elgiatės, taip ir atrodote. Taigi įvertinkime dažniausias darbe daromas klaidas. Aplinkiniai mano, kad jūs tingite dirbti. Kodėl taip yra? Matyt, savo veiksmais nuolat kuriate tokią aplinkinių nuomonę. Natūralu, kad kiti nemano apie jus gerai, jei kratotės atsakomybės, tris kartus ilgiau nei kolega ruošiate ataskaitą, vėluojate įvykdyti klientų užsakymus, dirbate vien su grupiniais projektais (vaidinate, kad dirbate), darbo metu tvarkote asmeninius reikalus, o jo pabaigoje skundžiatės dėl nuovargio, dejuojate, kad nesupratingas vadovas tik ir taikosi skirti naują užduotį būtent jums. Ar verta keisti situaciją? Taip. Jūs tam ir esate pasamdytas, kad dirbtumėte, o svarbiausia, kad jūsų veikla duotų gerų rezultatų. Ką galite padaryti?

Savijauta darbe: ar jūsų lemputė jau perdegė?

front-view-young-female-office-working-tablet

Miestas jau seniai pasipuošė kalėdinėmis lemputėmis, tačiau jas mato toli gražu ne visi. Ne visi ir nori matyti - juk laukia begalė ataskaitų, susitikimų, nervinės įtampos, kokios dar lemputės? Nėra laiko džiaugtis kalėdinėmis nuotaikomis... O gal paprasčiausiai persidirbote? 35 metų vadybininkė Vilma pasakoja: "Viskas prasidėjo nuo to, kai viršininkas pareikalavo stebuklingų ir neįgyvendinamų rezultatų. Norėdama jam įtikti pradėjau dirbti vakarais ir savaitgaliais. Darbas tapo nepakeliama našta, o po kurio laiko mane ėmė kankinti vidinė "ugnis". Kone kasdien jaučiau begalinį norą verkti, milžinišką nuovargį, galvos bei raumenų skausmą, stresą, turėjau ir atminties sutrikimų, man tapo sunku spręsti paprastus klausimus. Tapau tarsi paralyžiuota." Vilma nesusirgo. Ji tiesiog išgyvena krizę, arba vadinamąjį perdegimą. Anot Belgijos neuropsichiatro Patricko Mesterso, perdegimas - fizinis ir emocinis išsekimas, kurį lemia nepakeliami darbo krūviai. Perdegimo padariniai gali būti labai liūdni - nuolatinis nuovargis, skausmai, stresas, depresija, abejingumas viskam, cinizmas, irzlumas, motyvacijos stoka, pakitusi ir kolegoms nesuprantama elgsena ar netgi darbo netektis. Pastebėta, kad savo fizinius, emocinius ir protinius išteklius švaistantys asmenys dažnai save laiko aukomis. Darbe esą juos nuvertina, moka per mažą atlyginimą, jų talentas nepripažįstamas, nepatikimos trokštamos pareigos, ribojama žodžio laisvė.

Investicija į darbuotoją

portrait-happy-male-female-businesspeople

Vis daugiau darbdavių, suprasdami kvalifikuoto ir daug žinių turinčio darbuotojo vertę, skatina darbuotoją mokytis ir tokiu būdu tobulėti. Neretai darbdavys darbuotoją moko už įmonės lėšas, tikėdamasis, kad darbuotojo įgytos žinios bus pritaikytos jos veikloje. Investicija į darbuotoją yra ne tik įmonės žmogiškųjų resursų didinimas, tačiau ir puiki priemonė darbuotojo skatinimui. Darbuotojas žino, kad yra vertinamas, todėl saugiai jaučiasi, o tai reiškia, kad gerai dirba, nesižvalgydamas į šalis. Tačiau būna ir taip, kad vienoje įmonėje "užaugęs" ir gerų rezultatų pasiekęs darbuotojas yra perviliojamas į kitą įmonę, kurioje, konkuruodamas su buvusiu darbdaviu, puikiai dirba ir pritaiko žinias, įgytas už pastarojo pinigus. Tuo tarpu nemažai investicijų paaukojęs darbdavys vėl ieško jam tinkamo žmogaus ir siunčia jį į kursus bei stažuotes. Siekiant išvengti tokių situacijų, Darbo kodekse yra numatyta, kad darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, jog nutraukus darbo sutartį darbuotojas turės atlyginti darbdavio turėtas mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių bei kitų mokslų išlaidas. Neblogai. Tačiau yra keli "bet". Pirmiausia tokia sąlyga turi būti numatyta darbo sutartyje. Jei tokios sąlygos nėra įrašytos galiojančioje darbo sutartyje, reiktų suskubti pasirašyti darbo sutarties priedą.Antra, minėtos išlaidos gali būti atlyginamos tik už paskutinius vienerius metus.

Dovanos darbuotojams – pagal išmonę ir galimybes

pretty-freelancer-girl-sitting-near-computer-with-black-screen-looking-away-with-smile

Daugelio įmonių vadovai metams baigiantis suka galvas, kaip darbuotojus pasveikinti su gražiausiomis metų šventėmis. Vienos įmonės stengiasi pradžiuginti kolektyvą linksmu kalėdiniu vakarėliu, kitos – dovanomis, netgi savo gaminiais. Darbdaviai įsitikinę, kad šventinės staigmenos didina darbuotojų motyvaciją, stiprina kolektyvo ryšius. „Kasmet darbuotojams organizuojame kalėdinį vakarėlį, kurio metu juos sveikiname su šventėmis ir apdovanojame. Taip norime sukurti šventinę nuotaiką įmonėje ir tikimės sulaukti daugiau šypsenų iš savo darbuotojų. Be abejo, kalėdinės dovanos didina darbuotojų motyvaciją, lojalumą, stiprina kolektyvo ryšius", – įsitikinęs bendrovės „Arvi ir ko" reklamos ir viešųjų ryšių koordinatorius Andrius Jasinskis. – Bent kartą per metus visi pabūname kartu." Pasak pašnekovo, šiemet toks vakarėlis jau suplanuotas. Per jį kiekvienas darbuotojas burtais ištrauks numerėlį ir gaus dovaną, kurios vertė – apie 50 litų. Pasak AB „Kauno tiltai" personalo ir komunikacijos direktorės Vaidos Kavaliauskienės, pernai ši įmonė darbuotojams dovanojusi dovanų čekius šiais metais juos nusprendė pradžiuginti originalesne dovana – kelione. Administracijos darbuotojai, kurių įmonėje yra apie 140, po Naujųjų metų 7 dienoms vyks pailsėti į egzotišką šalį. Kitiems darbuotojams švenčių proga bus dovanojami šilti pledai ir kitokios dovanos.

Kaip pritapti naujame kolektyve?

young-woman-working-laptop-co-working-office

Naujas darbas – tai ne tik naujas atlyginimas, bet ir nauji kolegos. Dėl ko jie kartais būna tokie nemalonūs ir kaip greičiau pritapti prie naujo kolektyvo? Kiekviename biure, kaip ir teatro trupėje, yra visas vaidmenų sąrašas. Šis darbo kolektyvas susiderino dar gerokai iki jums prie jo prisijungiant, o vieta, kurią užimsite kolektyve, priklauso ne tiek nuo jūsų užimamų pareigų statuso, kiek nuo psichologinių pačios grupės savybių ir jūsų gebėjimo šiomis savybėmis pasinaudoti, rašo zdr.ru. Toks yra bet kokios biologinės sistemos egzistavimo principas: būtinas balansas gali būti palaikomas tik tuo atveju, kai kiekvienas užima savo nišą. Kaip elgtis naujokui – puikiai susidoroti su jam skirtu vaidmeniu ar nuo pirmų dienų įrodinėti savo kolegoms, kad jis sugeba ir daugiau? Tapti savu tarp svetimų. Pirma paslaptis: santykiai su naujais kolegomis daugeliu atžvilgiu vystosi veikiant tam įspūdžiui, kurį sudarote per kelias pirmąsias bendravimo su jais minutes. Prisiminkite: antros galimybės sudaryti pirmą įspūdį nebeturėsite. Svarbu viskas – jūsų išvaizda, veido išraiška, laikysena, manieros, pirmieji jūsų ištarti žodžiai... Būtinai iš anksto išsiaiškinkite, kaip įprasta rengtis jūsų naujojoje darbovietėje. Nepritapimas prie visuotinai priimto aprangos stiliaus – per daug griežtas, pernelyg prabangus arba priešingai – per daug ekscentriškas kostiumas – iškart gali sudaryti „ne tokio, kaip mes" žmogaus įspūdį.

Kai darbe trūksta entuziazmo

old-woman-with-magnifier_1149-1126

Darbas, kurį kadaise mylėjote, dabar tapo našta? Praleidote ne vienerius metus darydami tuos pačius dalykus ir nė kiek nepalypėjote aukštyn karjeros laiptais, o net ir atsiradus galimybei nežinia ar norėtumėte lipti aukštyn? Vienintelis dalykas, kurį tikrai žinote – kažkas turi pasikeisti. Kai baigiasi darbo pradžios „medaus mėnuo", dauguma profesionalų praranda savo motyvaciją, todėl atitinkamai nukenčia ir jų darbo rezultatai. Ką daryti jei profesinis entuziazmas išnyksta? Ieškotis kito darbo yra viena iš aiškių galimybių, bet kas, jei nenorite vėl visko pradėti iš pradžių? Ar įmanoma vėl sugrąžinti meilę kadaise taip patikusiam darbui? Atsakymas – taip. Pasidalinsime keletu patarimų, kurių gali pakakti, kad vėl įsižiebtų jūsų profesinio entuziazmo ir motyvacijos kibirkštėlė. Nors darbo iššūkiai ir atsakomybė iš prigimties yra stresą sukeliantys dalykai, jie padeda išsaugoti susikaupimą ir nuolatinį darbo tempą. Jei jaučiate entuziazmo trūkumą, tikėtina, kad kažkuriuo metu iššūkiai jums tapo per lengvi, o atsakomybės sritis nepasikeitė jau gana ilgą laiką. Štai kaip viską galima pakeisti. Darbo istorijos peržvelgimas yra puikus būdas ieškoti naujų atsakomybės sričių. Peržvelkite konkrečius projektus, kurių vykdymas darbo dabartinėje bendrovėje metu jums suteikė malonumo. Šiuo atveju esminiai žodžiai yra „suteikė malonumo", nes išanalizavę karjeros repertuarą galėsite palyginti tai, ką darėte vykdydami tuos projektus su tuo, ką darote dabar.