Darbas

Nesutarimų tarp kolegų pasitaiko įvairiuose kolektyvuose. Psichologų nuomone, konfliktas nėra nei geras, nei blogas dalykas, jis tiesiog kyla. Neigiamą pobūdį konfliktas įgyja tada, kai jis nesprendžiamas, sprendžiamas nekonstruktyviai arba juo siekiama ne sutarti dėl abiem pusėms rūpimų dalykų (o tai pagerintų santykius, darbo kokybę), bet paslėpti motyvus. Viena iš tokių nesutarimų tarp bendradarbių formų, turinčių neigiamų pasekmių tiek psichologiniam klimatui įmonėje, tiek darbuotojo sveikatai, – psichologinis spaudimas. Nesutarimai tarp kolegų turi ne tik atvirą ir konstruktyvią formą, kai aiškiai pasakoma, kodėl netinka bendradarbio elgesys ar darbo kokybė, ir tai susiję su objektyviais dalykais. Konfliktai provokuojami ir paslapčia, netiesiogiai, neetiškais būdais. Net sukuriamos situacijos, kai ilgainiui prieš bendradarbį nusistato kiti kolegos, vadovas. Psichologinis diskomfortas darbe pasiekia tokį lygį, kad kolega savo noru palieka darbą. Psichologinis spaudimas – tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli darbuotojai (retai – daugiau nei keturi) dažniausiai vienam asmeniui taiko psichologinio susidorojimo strategiją, įgyvendinamą paniekinimu, socialine izoliacija, priekabiavimu, skundimu. Terorizuojamas asmuo priverčiamas užimti gynybinę, bejėgio poziciją.

Kodėl svarbu kalbėti apie pagalbą naujokui, prisitaikančiam prie organizacijos? Ar įvairios naujoko įtraukimo programos nėra tuščias laiko ir pinigų švaistymas? Juk geras darbuotojas pats suras būdą, kaip jam išgyventi(!) naujoje organizacijoje, kitaip tariant, „išplauks“, o nevykėlių organizacijai šiaip ar taip nereikia, – kuo greičiau jie išeina, tuo geriau… Pasak G. T. Chao, sėkmingas naujoko prisitaikymas organizacijai yra naudingas keliais aspektais. Ekonominiai sėkmingo prisitaikymo padariniai – ilgėja darbo organizacijoje trukmė, t. y. mažėja darbuotojų kaita (sutaupome naujų darbuotojų atrankos ir mokymo išlaidas, vieno darbuotojo pakeitimas organizacijai vidutiniškai kainuoja apie 6 jo mėnesinius atlyginimus); didėja darbo efektyvumas, t. y. darbuotojas pasiekia geresnių rezultatų (geresni rezultatai organizacijai reiškia pelną, rinkos dalį). Psichologinės sėkmingo prisitaikymo pasekmės – didėja pasitenkinimas darbu ir motyvacija (motyvuoto darbuotojo rezultatai geresni nei nemotyvuoto); įsipareigojimas organizacijai (kuo įsipareigojimas organizacijai yra didesnis, tuo mažesnis nebuvimo darbe rodiklis, o kiekviena darbuotojo nebuvimo darbe diena organizacijai kainuoja – vėluojantys projektai, pakaitinių darbuotojų samda ir pan.); teigiamas darbuotojo savo profesinės kompetencijos vertinimas (geros savivertės darbuotojai yra kūrybingesni, iniciatyvesni), socialinės integracijos jausmas (darbuotojai jaučiasi esą komandos dalis).

Man nepatinka mano darbas, kiekvieną rytą keikiuosi, kad reikia anksti keltis ir eiti į niūrų kabinetą, kur turėsiu bendrauti su man nepatinkančiais bendradarbiais. O kad galečiau įsidarbinti kur kitur… Turbūt ne vienam teko patirti tokią arba panašią situaciją. Dažnai pasitaiko, kad norėtume pakeisti tam tikrus dalykus savo gyvenimuose, bet nekeičiame. Atrodo, viskas neįmanoma, per sunku, nesinori dėti pastangų, nes galbūt nepasiseks. Svarbiausia, kad visi žinome, jog “kas nerizikuoja, tas negeria šampano”. Bet šio žinojimo negana. Šiek tiek panagrinėję jau minėtą situaciją, pastebime, kad problemos sprendimas labai paprastas – tereikia kokį savaitgalį pavartyti laikraštį ar panaršyti internete, kur naujų darbo skelbimų visuomet yra, net ir ekonominio nuosmukio metu. Bet kiekvieną savaitgalį vis norisi patingėti, atsipalaiduoti, nieko neveikti ir tiesiog užsimiršti. Niekaip nepavyksta ir net nesinori prisėsti ir pamąstyti, o pirmadienio rytui atėjus, vėl keikiamės iš naujo. Žinoma, kitas sprendimo būdas būtų bandyti gerinti santykius su bendradarbiais, bet tai, rodos, yra dar sunkiau, reikalauja dar daugiau pastangų. Taigi iškyla klausimas: kas trukdo mums susiimti ir pakeisti taip kankinančias sąlygas? Atsakymas: motyvacijos stoka.

Tuomet, kai bosas tau negaili aštrios kritikos arba tuomet, kai susimauni ruošdama metinę organizacijos veiklos ataskaitą, užjaučianti bendradarbio šypsena ar draugiškas žvilgsnis suteikia jėgų – esi pasiruošusi iškęsti net pačią bjauriausią dieną darbe. Žinoma, kolegų palaikymo gali tikėtis tuomet, jei ir pati esi taktiška ir supratinga bendradarbė. Manai tokia esant? Neskubėk! Žvilgtelėk į žemiau išvardintas "niekšybes" ir pridėjus ranką prie širdies pasakyk, jog to nedarai. Tuomet drąsiai galėsi vadinti save tobula kolege. Visuomet spusteli "Atsakyti visiems" mygtuką. Neapsunkink savo kolegų darbo kaskart atsakydama visiems elektroninio laiško gavėjams, nors iš tiesų tavo tekstas skirtas tik vienam asmeniui. Kolegas gali piktinti ir lavina persiunčiamų laisvalaikiui skirtų žinučių (išmintingų žodžių, laimės receptų ar juokelių). Kartini bendradarbių gyvenimą nemaloniais maisto kvapais. Gali būti pati geriausia kolegė, bet jei nuolat atsineši nemalonaus kvapo maisto, netruksi pastebėti, kad visi tavęs ima šalintis. Galbūt įtarsi, kad naudoji prastą dezodorantą, tačiau greičiausiai kalta bus mikrobangų krosnelėje pašildyta žuvis ar virtų kiaušinių kvapas. "Skoliniesi" kolegų laikraščius ir žurnalus. Jei pamatei ant kolegės stalo naują "Laimos" žurnalo numerį, bent jau pasidomėk, ar ji spėjo jį pavartyti, užuot čiupusi jį į savo rankas. Dar blogiau, jei pasiskolinusi žurnalus ar laikraščius, nuolat pamiršti juos grąžinti.