Bendravimas

Bendravimas

pagal
Bendravimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neoficialus organizacinis bendravimas vyksta organizacijos viduje neoficialiai. Kiekvienoje organizacijoje turi vyrauti tinkamas klimatas, t.y. turi būti teigiami santykiai tarp vadovo ir jo tarnautojų. Tarnautojai turi žinoti visą informaciją, susijusią su darbine veikla. Organizacinis bendravimas vyksta trimis grandimis: iš viršaus žemyn, iš apačios aukštyn ir iš visų pusių. Nauji planai ir procedūros gali būti perduodamos firmos prezidento viceprezidentui , šis tuos planus gali perduoti viduriniosios grandies direktoriui, šis informaciją siunčia pirmos eilės prižiūrėtojui, kuris informaciją pateikia pirmos eilės tarnautojams. Žemesnės grandies tarnautojai informaciją perduoda artimiausiam viršininkui (aukštesnis už tarnautoją asmuo). Tada tarnautojai toje pačioje grandyje gali lengvai bendrauti vienas su kitu. Toks organizacinis bendravimas yra efektyvus. Sprendimo priėmimas yra labai svarbi vadovavimo funkcija. Kaip ir bendravimas, ji vyksta kiekvienoje vadovavimo situacijoje. Sprendimas priimamas ir planuojant, ir organizuojant, ir valdant, ir kontroliuojant, ir, žinoma, bendraujant. Be sprendimo priėmimo nevykdoma nė viena ši funkcija.

Asmenybė

pagal
Asmenybė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą. Nors žmogus yra sudėtingesnis ir mįslingesnis už bet kurį gamybinį procesą, teorinis supratimas apie jį labai menkas. Žmogaus atsakomųjų reakcijų gama žymiai platesnė nei įrengimų. Vienodi mechanizmai vienodomis sąlygomis vienodai reaguoja į konkrečius poveikius, tačiau nėra dviejų žmonių, kurie, atsidūrę vienodose sąlygose, elgtųsi vienodai (nors jų patirtis ir būtų identiška).

NLP: Kas yra bendravimas, arba kaip mes modeliuojame pasaulį?

pagal
NLP: Kas yra bendravimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įsivaizduokime darbinę situaciją. Viršininkas išeina atostogų ir sako buhalterei: „Skambins iš firmos, kuriai mes skolingi. Mums kaip tik šiandien turi pervesti pinigų. Sumokėk aniems”. Jam išvykus buhalterė nesulaukia perlaidos. O nekantrūs kreditoriai jau laukia priimamajame! Ji paskambina tiems, kurie turėjo tuos pinigus atsiųsti, ir girdi: „Čia kalba tokio ir tokio sekretorė. Atsiprašome, bet mes jums dabar pervesti pinigų negalime. Kodėl? Ką aš žinau? Šnekėkitės su viršininku. O jo dabar nėra. Kada bus? Ką aš žinau?” Kas vyksta buhalterės psichikoje? Ji išgirsta telefono ragelyje tam tikrą balsą. Jos psichika susisiekia su atmintimi, kad: nustatytų, ką reiškia šie žodžiai, ir koks yra balso tonas; interpretuotų pašnekovo žodžius; interpretuotų pašnekovo elgesį, priklausomai nuo to, ar jis pažįstamas. Buhalterės įsitikinimai padės nuspręsti, kokia šio įvykio svarba. Ar tai stresas? Ar tai nemalonumas? Tai priklausys ir nuo intonacijos, kuria kalba sekretorė. Buhalterės psichika sukurs šio įvykio reprezentaciją - įvaizdį, kuris susidarys veikiamas psichikos filtrų. Pavyzdžiui, ji įsivaizduos įsiutusį kreditoriaus atstovo veidą. Arba išgirs vaizduotėje, kaip ji pati drebančiu balsu kažką bando išlementi.